O man čia nepatiko... Gimdžiau prieš metus. Skatino, tačiau prireikė cezario pjūvio. Kai ištraukė sūnelį, man jo net neparodė. Aprengė ir iškart išnešė tėčiui. Net anesteziologė stebėjosi, kodėl nedavė pabučiuoti. Taip aš iškart nepamačiau savo ką tik gimusio nuogo sūnučio, nors visą nėštumo laiką svajojau apie tą vaizdą.... Maža to, operacijos metu Jam įpjovė į petuką, bet niekas nesiteikė apie tai mums pasakyti, patys pamatėme tik po keleto dienų, kai perrenginėjo seselė...
Kitas nepatikęs dalykas - iškart po gimdymo atėjo seselė parodyti, kaip pamaitinti, matė, kad priešpienio turiu tikrai daug. Pamaitinus norėjo išsinešti sūnelį per naktį, galvoju, gal ir gerai, pailsėsiu, tik sakau, kad neškit būtinai man pačiai maitinti, tik neduokit mišinuko. Tai ta seselė ir sako: o jetus, kokios jūs visos optimistės, iš kur pas jus pienas po gimdymo, reikės mišinuko - tai ir duosim!!!
Kaip aš galėjau po tokių žodžių atiduoti savo vaiką? Nedaviau, ir taip mes visą laiką po gimdymo praleidom kartu, nors ir sunku buvo.
Po paros laiko perkėlė į antrą aukštą, tik man dėl pjūvio buvo labai sunku judėti, net vaikelio negalėjau pati pasiimti, persidėti į kitą pusę, kad pamaitinti galėčiau... Artėjo naktis, todėl vyras norėjo pasilikti per naktį, kad galėtų man padėti, nes aš iš lovos be pagalbos negalėjau išlipti, o į tuoletą dažnai varė, nes lašelines statydavo. Buvom trivietėj palatoj, aš viena, bet atvežė dar vieną gimdyvę. Mes jos pasiklausėm, ar ji neprieštarautų, jei vyras mano pasiliktų. Ji pasakė, kad ne, nes pati pirmą vaiką per Cezarį pagimdė, sako, žinau, kad būtina vyro pagalba, nes penkias dienas iš lovos išlipti negalėjau. Taigi palatos kaimynė neprieštaravo, kad vyras liktų, gydytoja irgi ne, bet kai atėjo budinti akušerė, sako, vyras turi išeiti. Sako, negalima. Vyras taip susinervavo, net verkti pradėjo, sako, tai kas jai padės iš lovos išlipti, ką, į lovą šlapintis? Akušerė sako šaukit pagalbos, bet juk kaip prisišauksiu, juk durys visur uždarinėtos, o mygtukų tų gydytojai išsikviesti irgi nėra.... Sakom duokit savo mob., skambinsiu jums kai reikės, tai tik susiraukė.... šaip ne taip išsikovojom, perkelė į kitą palatą su kita gimdyve, užstatė širmą... Tik įdomu tas, kodėl negalejo palikti toj pačioj palatoj, o perkelė į tokią baisią ir dar su tokia vos ne asocialia gimdyve, kuri pakeltu balsu su savo naujagimiu kalbėjosi....
Apie tai, kaip sekasi maitinti irgi nelabai kas ir domėjosi, tik paklausė, kaip sekasi, atsakydavau gerai, ir viskas. Nerodė nei žindymo padėčių, neaiškino, kad reikia kas tris val.maitinti... gerai, kad su vyru lankėm žindymo kursus, tai viską žinojom...
Taigi man šiuose gimdymo namuose, kaip matote, sekėsi nelabai kaip....