Senoji fotografija

riaviarans.....

šytos kaalbos nesimokėm...

noriu kokio susitikimo. bent jau pietinio formato. o gal būtų norinčių sudalyvauti nuotraukų darymo mokymuose Papačių vaikų globos namuose? kas dar nematė gyvai proceso bet domisi? veiksmas bus kažkurį kovo savaitgalį. vietų skaičius gan ribotas dėl pačių gyventojų susidomėjimo.

būtų, tik ne ilgąjį savaitgalį

Sveiki,

Po ilgo laiko ryškinau. bandžiau pusbrolio įsigytą senutį yashica D, po to iškart išsiryškinau. Kame reikalas ta juosta dešinėje? agitavau taip: pirmus du kartus kaip man įprasta varčiau bakelį, o paskui sukau kas minutę.

ryškinime problema?

Pas tave berods buvo jau kazkas panasaus anksciau? Panasu i ryskinima. Jei butu kiauras aparatas ar tarpines blogos, vaizdelis butu atvirkscias. O kaip reikalai tarpkadriniame plote ir juostos galiukuose? O kiek ryskalo ml tu pylei? Gal neapsemta juosta buvo? Pavartei- suslapinai, pasukai- suslapinai. O tarpuose ryskalo ten nebuvo. Tai ir issiryskino maziau, rezultatas-tamsesnis plotas. Nepameni, viruje buvo ta puse ar prie dugno?

O rimtai vaziuotum? Ten praktiskai visam sekmadieniui. Vaziuociau ne per ilgaji.

sveiki


jei sugalvotumėt važiuoti ateinantį sekmadienį (03.06), visai smagu būtų prisijungti procesą mačius ir varčius ne kartą, bet į kompaniją aišku, jei bus dar vietų

buvo tada, kai mes turėjom didįjį smagųjį meetą studijoje. tuomet, pribaubus vyno, pamiršau agituoti ir palikau kelioms minutėms neagituojamą juostą ryškaluose. skirtumas tame, kad aną kartą uosta atsirado apačioje, o šį kartą - vienoje pusėje. būtų viršuje tamsi juosta, būtų kažkas aiškiau, o dabar ant kiekvieno kadro toje pačioje vietoje po juostą. tik kituose kadruose dėl margumo ji ne tokia pastebima, bet mažiau apkrautuose kadruose akivaizdi panašaus pločio toje pačioje vietoje.

ryškalo pyliau kaip priklauso - 1 prie 40 pagal devchart. juosta tikrai apsemta buvo, ne pirmą kartą ryškinau; gi mažame bakelyje kai vieną juostą ryškini gi tikrai daug ir neekonomiškai tirpalo būna, apie 600 ml.

nu man tai pastoviai kas nors..

p.s. važiuočiau. tik šis mėnuo iki atostogų problematiškesnis, bet kovo 20 kokią gal ir galiu.. jei niekas nesirgs namie.

Radau vieną iš senų mokymo programėlių mokinukams mokyklose užklasiniam būreliui vesti. Na esmė programos tokia, kad skatinti, užimti ir t.t. mažuosius, supažindinti juos su šviesa. Ten aprašoma kaip padaryti, kad nebūtų išskiriami vaikai, kaip juos skatinti. Surašyti pamokų planai. Na visko nesurašysiu, todėl trumpai apžvelgsiu Pradėti reikia ne nuo teorijos, o iškart nuo praktinio užsiėmimo. Pavyzdžiui, išdalinti visiems vaikams po dėžutę su fotopopieriaus skiautele ir pasakyti, kad mol ten viduj yra stebuklingas popierius, kuris parodo, ar vaikas smalsus, ar ne, ir kad geriau tos dėžutės neatidaryti. Tada vaikus išleisti į koridorių kelioms minutėms, o sukvietus atgal į laboratoriją, gesint šviesą, jungt raudoną lempelę, ir į ryskalus merkt tas jų skiauteles, kad nustatyt, kuris iš jų pasmalsavo Na aišku visiems, kad smalsiųjų skiautelės bus apšviestos ir ryškale pajuoduos. Kitas užsiėmimas - kiekvienas vaikas tą savo skiautelę, ar delną deda ant fotopopieriaus ir didintuvu (prožektoriuku) apsvieciama. Tada ryškalas.. fiksažas. Vaikai pamato baltą delno formą. Dar kitas - suglaudus ta delno atvaizdą su nauju fotopopieriaus lapu, pakišti juos po didintuvu - padaryti kontaktinį atspaudą. Ryškale naujajame popieriuje bus inversinis vaizdas - delnas juodas - aplinkui balta.Taip pat supažindinti su fiksažu - po ryškinimo vieną lapą dėti į fiksažą, o kitą palikti vonelėje su praplovimu po ryškalo. Po keliu minučių uždegti šviesą ir stebėti pokyčius. Čia dar bus matomas soliarizacijos efektas. Dar kitas variantas - ant fotopopieriaus sudėti kelias stiklines su įvairių spalvų vandeniu - supažindinama, kokius tonus palieka spalvos juodbaltėje fotografijoje. Tada apšviesti tą natiurmortą su prožektoriumi (ar didintuvu) ir ryškinti. Vėl gražių tonų, linijų ir formų derinį galima gauti. Leisti vaikams eksperimentuoti, jų darbus išsaugoti, pagirti ir padaryti parodėlę. Tiesa, buvo dar vienas variantas aprašytas - kaip su akvareliniais dažais, su sodos tirpalu piešti ant fotopopieriaus ir po to apdoroti - vėl ten kažkas stebuklingo gaunasi. O man patiko ta programele tuo, kad labai gražiai supažindina su fotografija iš teisingos pusės - iš fokusų su šviesa. Ir pačiam mokytojui galima prigalvoti įvairių fokusų kaip supažindinti su ta šviesa. Patinka, kad toks supažindinimas yra realus, švelnus, paslaptingas, todėl vaikams į galvą greitai įeina ir skatina kurti

aa.. nu tai klausima pamirsau: kaip jus savo vaikus pazindinat su sia savo veikla (jei pazindinat)?

Savo Igna as pasiimu pradziai i laboratorija kai spaudziu jo paties fotografijas. Duodu paspaudinet taimeri ir jam patinka stebet kai ryskale jo veidas pradeda rysket. Daugiau jam nusibosta, nes laiko uzima del fiksavimo ir t.t. O kai juosta ryskinu, tai bakeli rite sukioja. Vien zo.. kol kas nieko ypatingo dar nesugalvojau (reiks atimt jo skaitmenuka ir pradet nuo juosteles ji lauzt normaliai)

Mariaus su gimtadieniu nepasveikinau Tai pavėluotai sveikinu!

Gerą čia temą užvedei Aš planuoju supažindinti tikrai ir jei pradėsiu pati spausti nuotraukas, tai tikrai leisiu ir vaikams dalyvauti tame procese, ir turbūt fotografuoti duosiu pigų juostinuką, bet vėliau šiek tiek. Mažiai jie dar pas mane

Sveiki,

einam pietų kaip kalbėta kažkada neseniai kas nors kitą savaitę? šią aš nelabai norėčiau, užimtumas didelis, o kitą mielai

p.s. andriuška, ar galiu šiandien neužvažiuoti po darbo, nes apsivirusavau, labai namo noriu į pragulų padėtį

Sayonara - ta "juosta" eina kadro šone, bo TLR ( o toks ir turi būti yashica D) kadrai juostoje išsidėstę horizontalioje padėtyje. tai, kas žiūrint į vieną kadrą atrodo "šonas", juostoje yra viršus arba apačia. tai kad problemos šaknys manau tos pačios, kaip ir anuomet: arba vynas ir laiko nuovokos praradimas, arba bakelį tavo naudojo koks hogvartso (ar kur ten poteris mokėsi) studentas

tas juostos ištraukėjas saugiai guli pas mane darbe stalčiuje, tai kad viskas o.k.

aš už pietus, jei bent prieš dieną susitarsim. aš tradiciškai pietauju penktadieniais žvėryno smuklėje. gera ir nebrangi virtuvė plius labai skanus tamsus vilkmergės galit prisijungti kas norit.

dėl vaikų įtraukimo. aš savo dukros per daug nespaudžiu. kai jai įdomu, ji paklausia. aš atsakau, parodau. daugumą procesų ji jau žino ir suvokia kas maždaug prie ko. buvo ir tamsiam kambaryje. dėmesio užteko lygiai tiek, kiek -ms- atveju.
Paparčiuose ten jau kiek kryptingiau informaciją pateikiu, bo būnu ten nedažnai ir negaliu atsakyti į klausimus kada kam šaus į galvą paklausti. šiaip po pirmo teorinio užsiėmimo, atskiesto aparatų ir kitokios technikos rodymu, supratau, kad dėmesio koncentracija pas vaikus labai rezervuota ir proporcinga dalyko įdomumui. tai kitą kartą jau daviau fotiką ir jie išpleškino juostelę bet kaip. išryškinau prie jų, po to atsiunčiau skanuotus rezultatus. daug nefokuso. antrą kartą paskirsčiau į dvi grupes, daviau po fotiką, pamatavau šviesą ir jie fotografavo. šį kartą ypač akcentavau būtinybę gerai fokusuoti ir neskubėti. tuo pačiu keičiau objektyvus, kad pamatytų skirtingo fokusinio atstumo skirtumus. taip pat kartu ryškinome juosteles. rezultatą atskanavęs išsiunčiau, dar neaptarėme. sekantį kartą jau žadu spausti. taip pat pagalvojau apie rankos atspaudą, skirtumus tarp ryškalo ir fiksažo rodyti apšviečiant popierių vonelėje (a pamenat kaip darėm nuotraukas pas mane? vat irgi taip pat kaip vaikam aiškinama buvo ). geriausias dalykas tame, kad procesas visas labai ilgas ir yra daug laiko pokalbiams. vaikai, kurie šiaip gan sunkiai prisileidžia suaugusius ( o kaip gi gali būti kitaip, jei kai kuriuos globėjai jau po du kartus "grąžino", kaip nepatenkinusius jų lūkesčių?), po truputi vis daugiau bendrauja ir pradeda diskutuoti. kažkaip matyt raminančiai veikia tai, kad procesas reikalauja tikslumo, kantrybės, aiškios ir nuoseklios tvarkos, jokio skubėjimo, parkių.... pagalvojau kaip pats iš šono atrodau? kažkaip laikrodininkas galvoje iškilo. ramiai sau susuku jų senas juosteles, ramiai keičiu objektyvus, leidžiu daryti klaidas ir nebaru už tai, vėl sukišęs rankas į juodą maišą kažką ramiai darau, išimu bakelį, pilu vandenį, maišau visokius skystimėlius, darau viską pagal laikrodį, leidžiu jiems pasukti (eilė susidaro). tada ištraukiame juostelę ir ten - stebuklingas rezultatas. aš ir pats norėčiau su savimi bendrauti, jei gyvenčiau mažame miestelyje ir mane prižiūrėtų tik auklėtojos moterys, daugiausia dėmesio skiriančios mažiesiems, kurie nesuteikia pagrindo išlaikyti stabilią nervų sistemą.....
nu nukrypau biški. ale paskutiniu metu į senatvę mane pradėjo traukti fotografinė pedagogika. matyt vis aiškiau suvokiu, kad dydis fotomenininkas iš manęs nesigaus, o juk visi žino, kad kai pats nesugebi kažko, tai eini mokyti to dalyko kitų