Vaikas atsikalbinėja prieš tėvus

manau, jei mama iesko pagalbos, domisi ir t.t , tai jai rupi jos vaikas, kas automatiskai lemia tai, jog juo yra domimasi. Jus cia isikibot savo minciu apie jausmus ir t.t., paskaitykit ka mama rase.



Papildyta:


prie ko cia tie jausmai ?diktantai vakariniai yra pasekme rytiniu issisikinejimu ( tevu sugalvota, a jinai tinkama ? manau , ne .... )

o kodel jums taip rupi paneigti tai, ka parasiau?

as juk neneigiau, kad problema gali buti ir elementariai netinkamas dienos rezimas ir miego trukumas. gali buti ir kitas, irgi elementarus dalykas - butent miego ritmas. pvz.., galbut atvirksciai - vaikas lengviau atsikeltu zadinamas anksciau, nes zadintuvas "pataikytu" į kitą miego fazę. o kur dar kiti dienos rezimo klausimai - maitinimasis, fizines veiklos paskirstymas ir tt.

neigti pradejot Jus, ne as as pasiuliau anksciau guldyt vaikas, o Jus pradejot aiskinti, kad miegas ir rezimas ne prie ko cia, kalti jausmai ir emocijos

Mergaitės labai ačiū visoms už pasiūlymus šiai problema spręsti Visos turime savo nuomones, visos savaip tvarkomės. Aš sutinku, kad režimą pakontroliuoti mums sunku (nors ir susiskambinam, bet iš darbo juk nevažiuosi patikrinti). Bet ką reiškia režimas? Pietų miego guldyti? Tikrai ne. Ramybės minutes jam atstoja knygos skaitymas, dailės užsiėmimai. O šiaip tai kaip ir dauguma- žaidžia lauke, važinėjasi dviračiu ir t.t.
Dėl diktanto - tai sugalvojau vien dėl to, kad tai pasirodė gan naudinga ir neskausminga "bausmė" Kažko tai reikia imtis?
Nemanau, kad tai dėl miego trūkumo. Tai grynai kažkoks protestas, noras daryti savaip, netgi oras mus panervuoti. Todėl ir rašau atsikalbinėjimų skyrelyje, nes kitas priežastis jau seniai atmetėme.

butent todel ir siuliau ne diktanta rasyti vakare, o miegoti ankscau liept eiti, kai pamatys, kad rytiniais "protestais" tik sau blogiau prisidarys jie turetu baigtis

Taip, reikia bandyti šį variantą, nors sakiau, jau bandėm. Bet reiks tada izoliuoti nuo vyresniojo brolio, nes tas tai tikrai iki 22.00 nenusiramina ir dar su pykčiais prašo iki 23.00 leist nemiegoti. Nors vyresnėlis tai be problemų keliasi.
Na tikrai nenoriu tų pykčių nei vakare, nei ryte, vis stengiuosi taikiai viską išspręsti.

O paskui nepamiršote vaiką 10 ar 20 kartų pagirti už tai, nepamiršote tėčiui ir šiaip artimiems žmonėms papasakoti, koks vaikas šaunuolis ir jusm padėjo?

Mes irgi turim atsikalbinėjimo, neklausimo problemą, ėjom pas psichologą. Kai ėjom tuo metu lyg buvo pagerėjimas, dabar tokiais tarpais. Tik įsikaliau sau į gavą vieną dalyką - jeigu padarė kažką blogo, tai vaikui pasakyti vienu sakiniu ( kuo trumoiau), jeigu padarė kažką gero - girti ir girti, ir girti.....
Tai tikrai padeda, tik aišku kartais tiek visko prisikaupia, kad ne visada pavyksta laikytis pirmosios taisyklės, bet girti tai tikrai nepamirštu



Aiš dėl to, kad tėvai turi bendrdarbiauti yra akivaizdu, jeigu nebus tėvų bendradarbiavimo, nebus ir rezultato. Aš tai paprastai tokiai atvejais vaikui pasakau, kad jeigu susipyko su tėčiu, tai tegul pirmiausia su juo ir išsiaiškina, o ne ieško užuovėjos pas mane. Veikia, net labai, nes žino, kad mama tikrai nepavaduos užpykusio tėčio.



Buvo laikas, kai maniškis mus durniais pavadindavo. Nors ir namuose niekas taip nekalba, o dabar mažasis iš didžiojo tokių dalykų prisimokęs, kad man net plaukai šiaušiasi, bet irgi manau, kad praeis. Šiuolaikiniai vaikai daug visko prisigaudo iš aplinkos, nereikia ir namų. O šiaip, kai vaikas mus pavadindavo durniais, aš jam atsakydavau, kad tada jis yra durniu vaikas. Kažkaip greitai praėjo noras taip kalbėti.




Nereikia pyktis, dėl to, kad buvo pasiūlyta apie vaiko nenorą eiti į mokyklą pasidomėti priežastis. Pas mus irgi buvo tokia problema, kažkiek galvojau, kad vaikas tingi keltis, bet kai pradėjau klausinėti vako "kas atsitiko", sužinojau, kad vaikui nepatinka prailgintoje grupėje, papasakojo dalykų, kurie ir man nepatiko. Taigi buvo rastas kompromisas ir vaikas nebėine į prailgintą , baigėsi ir nenoras eiti į mokyklą.
O su rytiniu nėsikėlimu mes darome labai paprastai, pirmiausia jam nustatome žadintuvą, jam yra žinoma, kad po to aš ateisiu jas jį tik kartą ir jeigu jis neatsikels ir nesusiruoš, bus palikttas namuose. Taip pat jis žino, kad tokiu atveju jis pats turės pasiaiškinti mokytojai, kodėl neatėjo į mokyklą ir jeigu reikės pasirašyti raštelį Na kolkas dar neik arto nepreireikė Mums ir psichologas sakė, kad pradinukus dar turi paveikti ta baimė būti pačiam atsakingam už tokius dalykus.

Is savo asmenines patirties galiu patarti siuos dalykus gal kam bus naudinga .

pirmiausia jei vaikas elgiasi netinkamai - issiaiskinti tiksla: ar vaikas siekia demesio ar valdzios, kersto ar nevykeliskumo.
pasakykite kad vaikas priklauso jusu seimai ir kad tuo labai dziaugiates, nes jiems be galo svarbu kam nors priklausyti.
nepersistenkite girdami, o drasinkite, reiskia pastebekite vaika veiksme, procese, o ne finise ar rezultate.
kritikuokite elgesi ne vaika kuo trumpiau vienu - trim zodziais.
isgirskite po zodziais ar veiksmais pasleptus jums skirtus zodzius, jausmus.
kalbekites apie jausmus, tegu vaikas zino kada jums gera, pikta , kada ka skauda vaikas atsakys tuo paciu.
jei vaikas vis kartoja netinkama elgesi pasielkite netiketai, ne taip kaip visada elgetes tose situacijos jis nepasieks savo tikslo elgesys pasikeis.
nustatykit aiskias ribas ir uz tu ribu nepaisyma pasekmes, leiskite vaikui buti svarbiu seimos veikloje leiskite rinktis uz ka ir kiek bus atsakingas, leiskite pajusti klaidingo pasirinkimo pasekmes.

siais dalykais vadovaudamisi aukleju savo graikinius riesutus ir dziaugiuosi, kad viskas eina i gera, kad issisprende begale problemu.

sekmes jum

Buvote STEP kursuose tevams ?

buvau keliuose kursuose ir atsirinkau tai kas musu seimai geriau padeda sutarti ir susitarti ir labai dziaugiuosi, gal tai kazkam irgi pades.

taip ir supratau
tik tiek, kad bunant kursuose ir analizuojant, viskas atrodo daug paprasciau, nei Jusu tiesiog surasytos kelios atrinktos frazes

i kursus ne tik reikia eiti bet ir per juos ir po ju dirbti , o kai dirbi tai ir gaunasi, nes esu lankiusi kelias kursu rusis ir atsirinkau tai kas mums siandien visai seimai naudinga, tad maziau pesimizmo