Vaikas atsikalbinėja prieš tėvus

paprastai kartoju du kartus, toliau jungiamas laikrodis jei teko laukti, kol panelė išjung tv ir susirengs dantų valytis - tas laikas išminusuojamas iš pramogų laiko. ginčijosi ryte - vadinasi neturiu laiko laukti darželyje, kol persirengs - palyda iki durų ir atia.
nes dar po metų keliaučiau beprotnamin arba Briuselin atominės atidarinėt, jei kiekvieną kartą ginčyčiaus.

Sveiki,mano vaikas sugeba visada atsikalbinėti keliomis temoms, tai kai kalba eina apie mokslus,o tiksliau apie pamokų ruošimą ir tvarkimasi .Na tai iš pradžių kai pas mane yra nuotaika tai galiu ir aš pasiginčyti,bet vėliau kantrybė nutrūksta ir sėdžiu išsipūtusi,tai tada viską daro ką sakau...

Visada isklausau tai, ka sako mano vaikai, net jei vyresniajai norisi tik pabambeti (aisku jei tuo metu galiu, jei ne, prasau pakartoti velaiu - cia be jokio sarkazmo is mano puses ). Ir darau tai visiskai ramiai, nes neturiu kaltes jausmo ar su tuo susijusiu baimiu.
Pasakau tik viena karta, ka reikia padaryti ir vaikams ir vyrui... ir pamirstu apie tai niekad nieko nekontruoliuoju ir nelaukiu kada bus padaryta.
Jei buna taip, kad man nepatinka ar neramina ju elgesys, prasau is ju atleidimo, nes mano vaikai visada man atspindi mane pacia.

Gal ne kiekvienai moteriai verta būti mama?

Butent toks bendravimas su vaikais - mano siekiamas idealas. Fiziniu bausmiu ir as nenaudoju, atsikalbinejimus stengiuosi paversti i diskusija. Jei man kazkas kazka liepia padaryti ir neaiskina kodel aplamai as tureciau tai daryti - as paprasciausiai nedarysiu, tad stengiuosi ir vaikus suprasti, kad jie taip pat laukia argumentuoti paliepima, irodymo jog to tikrai reikia ir kam reikia. Kartais buna sunkesnes bangos, bet galiu kaltint tik save - per mazai laiko skiriu joms (taciau yra ir pliusas - labai savarankiskos mergaites tapo ). Kai buvo mazesnes ir aplinkiniai mate, kad vietoj bausmiu naudodavau pokalbius, net jei atgal atsikalbinedavo, man visi sake, kad kai biski paaugs, po metu dvieju uzlips ant galvos, nesusitvarkysiu ir t.t. Taciau kuo jos didesnes, tuo dazniau isitikinu, kad as neklydau, pasirinkusi tokia taktika. Beje pries ka nors uzdrausdama tris kartus pagalvoju ar tikrai taip butina atmesti vaiko prasyma? Kodel taip darau? Trys priezastys:
1. Isvengiu situaciju kai, vaikui pazirzus vistik nusileisciau ir ispildyciau prasyma (nes gan daznai kazkaip mes uzdraudziam net nepamaste ar taip jau butina neleisti pvz: praso leisti paziureti per TV filma, nors iki jo turejo susitvarkyti kambari. Uzdrausdama zinau, kad veliau paziuret nebegaletu, nes filmo nekartos.. Juk neleidus ziureti, jos zinoma tvarkysis, bet letai ir vangiai, asarotomis akimis.. kol pasidarytu gaila ir turbut leisciau, tik santykiai jau butu apgadinti.. Galbut geriau labai rimtai paklausti ar tikrai as galiu jomis pasitiketi? Ar jos pasizada ir tikrai apgalvojo savo zodzius? Kokia bausme jos sau paskirs, jeigu vistik neisteses zodzio po filmo tikrai sutavarkyt? (kazkaip iki siol dar neteko panaudoti ju sau susigalvotos bausmes - visada istesi, na kartais jei uzsizaidzia, ateinu su sypsena paklaust ar jos jau laukia savo bausmes? Tada iskart suskumba toliau teset savo pazadus) )
2. Tai labai gera proga pagerinti tarpusavio santykius
Pvz: Dukros atejo su prasymu leisti pabegioti basomis po balas, pasimetyt purvais.. Pamenu kai jos paprase, pirma mintis buvo: "Ne!" Bet to nepasakiau, o paskui pagalvojusi pasiuliau susitvarkyti savo rubus spintoje bei persirengti tokiais rubais, kuriu butu negaila sugadinti. Taip ir padare. Krykstavimui kieme nebuvo ribu Paskui kieme nusimete isterliotus rubus, nusiskalavo ir bego tiesiai i vonia maudytis. Dar ilgai ta diena buvo prisimenama kaip kazkoks ipatingas nuotykis, o juk viskas galejo baigtis zodziu "Ne!", nuviltais lukesciais ir visoms trims sugadinta nuotaika. Tad nenuostabu, kad veliau i mano eilini prasyma (kad ir susitvarkyti ta pacia spinta) as is ju taip pat buciau isgirdusi atsikalbinejimus.

3. paskatinti vis dazniau kreiptis su klausimu pries ka nors darant, o ne po to, kai jau kazkas netinkamo padaryta slept pedsakus. Beje jos nebijo pasisakyt ir kazka iskretusios, sulauziusios. Pasitiki manimi ir tiki mano objektyvumu

wau, na pasistengsiu vadovautis siais zodziais, nors as tikrai jau nesu laabai griezta. Ir labai daznai su ja kalbu ir vis sakau kad myli ir tt. Anksciau kai buvo mazesne, man padedavo fraze: Man labai skauda sirdele kai Tu neklausai menes . Tada tiko. Bet matomai jau kazkur busiu padarius klaida aukledama savo atzalele

stengiuosi ignoruoti ir negirdėti, o jei pamato kad taip darau - žino rezultatus...

gal ne kiekveinai verta apsimesti tokia dvasinga ir nuostabia, jei prisimenami konfliktaI PO 2 metų
Papildyta:

Argumentuokite:
kodėl jau turiu valytis dantis, (155 kartą)?
kodėl turiu jau ruoštis eiti miegoti? o kodėl dabar jau laikas miegoti, o gal galiu šiandien nemiegoti? (zirzimo priežastis - vaikas - pelėdžiukas, vakare sunkiai gulasi, ryte sunkiai keliasi) vienintelis laikas, kai šis nuolatinis ir nekintantis zirzalas neįvyksta - atostogos. nes tada galima gultis kai norisi ir keltis, kai norisi. o norisi keltis - 9:30. į darželį - 7:10.

darželinuką dar galima pagąsdint -- nesivalysi dantų, apsigyvens kirminai. tada daktarai GRĘŠ.


gal galima kaip nors dienos režimą pareguliuot? kad daugiau lauke palakstytų, labiau pavargtų?
pas mus ta pati problema dėl to einam visa šeima miegot kartu. ir nekreipiam dėmesio, jeigu jis ten dar žaislus perrikiuoja ar kažką tokio. bet jau niekas pramogų nepravedinės. o jeigu kažkas dar namie trypia, laksto, tv žiūri -- aišku vaikui abydna eit miegot, juolab jei jis dar nepavargo.

Gal ne kiekvienai moteriai verta būti mama?
----------------------------------------------------------------------------------------
BŪTI mama verta ar ne...tai čia nieko nepadarysi kai ja tampi.
Tiesiog kiekvieno auklėjimo būdai ir priemonės yra skirtingi, įtakoti ir to kaip mus augino ir auklėjo mūsų tėvai ( kažką net nejusdamas perimi), priklauso nuo pačios nuotaikos ir konkretaus ,,įvykio" momento ...vieno recepto nėra , bet gražu kai mama ieško būdų kaip palaikyti gerus santykius su vaikais, kai ieško tinkamų žodžių ir pan., o ne ,,kerta" : - jeigu pasakiau, tai taip ir darysi, o jeigu ne...tada matai diržas , kampas, ir aibė kitokių gasdinimų ...

Niekas nesako, kad būti mama lengva

na, dantys tai dar visi sveki ir dantistu gąsdinti neketinu- o jeigu tektų gręžti, kas tada?
o pavargimas/pervargimas - negalioja. Panelė iš tų, kurie net pavargę neina miegoti, greičiau- trinasi po kampus, darosi pikta ir irzli.


Frezija - taip, kiekvienam savi metodai. Man svarbu, kad vaikas suvoktų pasėkmes - jei elgiesi taip, bus tokia reakcija, jei elgiesi kitaip - kitokia reakcija. iš to neišvesčiau gerų ar blogų santykių. jei persistengsime dėl jų, vaikui tampa labai lengva manipuliuoti tėvais... mažas ožys ir "aš tavęs nemylėsiu" ar pan.. ir ką mama tada? daryk ką nori, tik mylėk"? "lakstyk snieguotais purvinais batais po namus, tik nepyk, aš sutvarkysiu"? Visų pirma mama yra mama, ta, kuri nustato ribas ir sistemingai auklėja vaiką, o ne jam pataikauja.
Manau, kad yra dalykų, kur pasirinkimų vaikui nėra, kažkuriuos dalykus vaikas gali "derėtis", kad rinksis pats (augant tų dalykų turi daugėti) ir dalis - kur vaikas renkasi pats, kitu atveju jis liks priklausomas nuo tėvų.
diržo - ne. bet galima palaukti tiek pat laiko, kol valgys ledus, jeigu aš laukiiau, kol nusimaus batus.

bet paguldyta užmiega ar dar blūdija?
o kaip pas jus su dienos režimu?
šiaip pas mus ta pati problema. anksčiau galvojom kad išaugs,bet nė velnio, tik kad nuo žliumbimo/zyzimo perėjom į civilizuoto ginčijimosi etapą matyt jau toks charakteris. kaip būna kiti vaikai nevalgo, taip mūsų -- nemiega