QUOTE(gingizė @ 2010 02 21, 16:50)
niekaip negaliu atsisakyti angliavandeniu-buna vaikai sedi kukuruzus ir sausainius papietave griauzia ir as viss.....

barjerų prisistatyk galvoj. Labai paprasta, kai protu suvoki visą nenaudą. Tada pažiūri etiketę, o ten: angliavandenių 80g, riebalų 2g, baltymų 6g ir vos po pirmo kąsnio rodos jauti, kaip jie tau kenkia... Spjauni, o dar geriau - paprasčiausiai nebesusigundai.
Visos mūsų malonios silpnybės yra mūsų galvoje. Todėl ir mėgavimasis saldumynais laimės pojutį teikia tik tol, kol galim jais netrukdomai džiaugtis (nuklystant paminėsiu, jog taip yra būtent dėl endorfino - laimės hormono išsiskyrimo darant bet ką, kas teikia džiaugsmo). Taigi, kadangi žinai, jog angliavandeniai tau kenkia realiai, jų atsisakymas sąmoningas, o ne dar saldesnis draudžiamas vaisius. Todėl jei ir sulaužysi savo nutarimą, tai džiaugmo nebeteiks, o slėgs, nebesinorės taip elgtis vėl.
Pabandyk! raštelk, kaip sekasi
Vaikai nepasiteisinimas. Parduotuvės... Vaišės... Išalkęs angliavandenių mylėtojas vyras... Visur tie angliavandeniai akis bado. Reikia gydyt šitą reikalą
Kitas klausimas: ar tas kukurūzų kramsnojimas vaikų draugijoje užkandžiavimas, kai yra maisto po ranka, ar iš tiesų smaližiavimas a?

antruoju atveju keisk saldumynus vaisiais, jų cukrus nekenkia, po kurio laiko paragavus saldainių, receptoriam jie atrodys "per saldūs" , beto pajausi savijautos skirtumą.