Prašau maldos...

Saulėtekė, manau tu čia labai tiksliai parašei. Bet aš su Dvienu ilgai bendrauju, vis jo prašau, tik šeimos, atrodo daugiau nieko nenoriu šio metu gyvenu vien ta mintim kaip reikia šeimos, bet kaip vyras tolsta taip tolsta nuo mūsų. Ir žinau kad yra kita. Vakar viena forumietė man atsiuntė nuorodą kad galima bendrauti su angelais, na gal per vieną dieną nepavyks to padaryti bandysiu ir toliau, beproto noriu kad Dievas ar Angelai parodytų, vyrui, kaip eiti tinkamu keliu. Noriu žinoti kaip elgtis, kad išnaujo pamiltų mane vyras. Pati esu didelėje neviltyje ir jaučiu ką išgyvenu tai tik pati viena suprantu. Beproto išgyvenu ir sveikatą esu susigadinusi, bet neprarandu vilties noriu tikėti, kad tai laikina, nors jau beveik metai, ir viskas atsistos į savo vietas, būsim mylinti šeima.

Aciu jums uz issakyta nuomone. Dabar noriu si ta atsakyti jums ir patikslinti kai ka:
Rastika, nezinau kodel neigiu jeigu tikiu? Jei pripazinciau pries visus kitus, kad esu tikinti paijausciau pazeidziama. Mano tevai nera labai tikintys, tetis gal kiek labiau, bet ir tai... I baznycia nueina per velykas ar ten del kokiu uzpirktu misiu uz artimuosius metu ir tiek ziniu. Tad tokioj seimoj augus net ir nesinori kazkaip labai jau ten skelbti tikinciai. Tiesiog sau tyliai pasikalbu su Dievuliu, bet su kitais ta tema nesneku ir tiek.
Del nevaisingumo ir donorystes jus mane ne taip supratot. As nebuciau imote, nes as ta vaikuti pati isnesiociau ir pagimdyciau, tik lytines moters lasteles butu kitos moters. Del vyro stumimo i neistikimybe, nezinau ar galima taip pavadinti, nes nei as nei vyras nezinotume, nebutume mate tos donores, ja atrenka tik pagal tam tikrus parametrus, kad atitiktu mazdaug biologija jos ir tos moters, kuri siekia tapti mama. Taip sutinku, kad gaunasi zudymas, nes apvaisinti gali ir 8 ir daugiau kiausineliu, o ideti max 2-3 vadinasi likusios arba jau buna zuvusios iki isodinimo arba jas tiesiog ismeta dar gyvas. Apskritai siuo klausimu dar nesam pilnai apsisprende, nes iskyla daug etiniu ir kitu klausimu. Bet jus neisivaizduojat, koks didelis noras yra pajausti, ka reiskia buti mama, ka reiskia ta vaikuti isnesioti, pagimdyti, auginti nuo pirmuju jo dienu. Taip, tai labai savanaudiska, bet nepaskutinej vietoje yra noras suteikti dziaugsma vyrui, kad tai butu jo vaikelis, tik jo vaikelis, o ne kazkieno kito, nesvarbu kokiu budu atsirades mano pilve. Niekada nebuvau pries ivaikinima, vyras taip pat, bet kai suzinai, jog vis dar yra galimybe, kuri aisku kainuoja daug tiek nervu tiek pinigu ir viso ko, bet nors menkiausia galimybe isnesioti vyro vaikuti man yra kaip siaudas uz kurio vis stengiuosi griebti. Is esmes mastom, jog kelis kart norim pabandyti su tom donorinem, ir jeigu nesigaus arba tarkim turesim tik viena vaikuti, tada dar isivaikinsim. Nes velgi tas turbut is dalies savanaudiskumo jausmas, kai norisi tokios siemos kokia isivaizduoji, mane bando nugaleti, bet vel pamastau, kad tikrai ne vienintele priezastis ta, kad noriu butent 2ar 3 vaiku. As taip pat noriu ir padeti tiems vaikuciams, noriu, kad vaikai is vaiku namu irgi turetu seimas, taciau negaliu, tiesiog nesugebu pirmiau kreiptis ten ir tik po to i klinikas. Matyt esu savanaude. Visas sitas reikalas yra toks skaudus, kad jusu siulymu nueiti pas kuniga turbut nesugebesiu pasinaudoti. Uzejus tokiam verkimui, kaip dabar as nesugebeciau istarti nei vieno zodzio. Be to zinau tik viena kuniga, kuris man buvo malonus, isties malonu su juo buvo bendrauti, tai kunigas kuris mus sutuoke. Bet kaip as nuejus pas ji pasakysiu, kad jam pamelavau, kai paklause ar buvom ispazinties? Matyt vis dar per mazai grauzia sazine, kad sugebeciau pasakyti
Aciu, kad isklauset.
Rastika, pabandysiu pasimelsti uz jusu seima taip kaip sugebu

O aš už jus, kad rastumėte vidinę ramybę.

Febrez, Bažnyčia yra bendruomenė. Kartu dažniausiai meldžiamės bendromis maldomis. Ir ,,Tėve mūsų'', kurios esame išmokyti. Žinoma, galima (ir reikia) ir individualiai. Čia pagal situaciją. Dievui nepabos mūsų maldos, jei prašysime gerų dalykų.

Rastika, angelai ir šventieji padeda. Tik ne visada jaučiame iškart. Svarbu viltis, bet neprisirišti prie rezultato.

Doviem, kai sakiau ,,įmotė'', neturėjau omeny to tiesiogiai. Taip, dokumentai bus ,,sutvarkyti'', bet tikras tėvas realiai bus tik vyras, o tu tik išnešiotoja (,,inkubatorius''), lyg koks prietaisas. Kiek žinau, pasaulyje, ilgainiui tokios šeimos skiriasi. Nes tai ne tas pats, kas suklydimas. Tai pasirinkimas sąmoningai leisti susijungti lytinėms tavo vyro ir svetimos moters ląstelėms. Tai turėtų veikti tiek tave, tiek vyrą.
Dėl kunigo. Jeigu nedrįsti pokalbiui, tai lieka ,,prie grotelių'' (klausyklos). Nėra neatleidžiamų nuodėmių, jei žmogus gailisi. Bet jeigu neišdrįsi ir šitaip, tai dar daugiau ateityje grimsi. Ir išsikapanoti bus dar sunkiau. Vis tiek kažkada teks. Geriau dabar. Po to turėtų būti galva šviesesnė.

Sauleteke, Baznycios misija butu, kaip ir padeti , juk kunigai turetu buti lyg Dievo tarnai zemeje O kiek tokiu tikrai yra? Dabartinis popiezius panasu, kad tai supranta
O kiek kunigu elgiasi, lyg jie kokie pinigu rinkejai ( duokles baznyciai ) Dievui to tikrai nereikia
Doviem, linkiu sekmes apsisprendimuose Gyvenime Dievas viska mato ir girdi be jokiu tarpininku Patikek

Tai Bažnyčia ir padeda. Nenukrypti į šalikelę. Bet negirdėjau, kad naujasis popiežius panaikintų tradicines maldas.
O kodėl svarbus Bažnyčios išlaikymo klausimas? Čia kaip susiję?

Na pati ispazintis baznytine kazkaip lyg ir beprasme Cia tik mano nuomone.
Eina zmones su dideliais ir mazais nusizengimais, pvz.:
Ateina mociute ispazinties, kad supyko, kad nusikeike ir kaip isrisima gauna sukalbeti maldele. Ateina vagis, prievartautojas, gauna sukalbeti ta maldele, ir eina toliau, nes paskui vel ateis ispazinties ir vel sukalbes tas maldeles ir vel bus atleista
Na baznycioje yra ir daug gero, kai zmogui tikrai sunku, suras ten bendraminciu, gal sutiks kas patars, pades, daug kur net tikisi sutikti isrinktaji-(a) , nes tiki Dievu, vadinasi geras zmogus, gal nepaleistuvaus ir t.t. juk eina i baznycia
Ar baznycia tikrai reikalinga kiekvienam, kad galvotum jog esi bendruomenes dalis?? Mes gi zmones, mes jau taip ar taip turime labai daug bendro ir turime viena zeme, kurioje gyvename...

Aš kartais paskaitai Testamentą ir ten esu skaičiusi, kad Jėzus pasakė, kad nesimelsk kaip pagonys, tad turim maldas, kurios surašytos maldaknygėse ir jomis melstis. Bet manau, kad kas savais žodžiais meldžiasi, čia nieko baisiaus. Tikėjimas svarbiausia

Sauleteke, baznycios aplamai labai skiriasi kiekvienoje salyje Lygiai kaip ir religijos, kazkuo panasios, kazkuo skiriasi
Kaip reikalingos ligonines, darzeliai, mokyklos, taip kaikuriems reikalingos baznycios
Naujasis popiezius artimesnis zmonems, paprastiems ir moka bendrauti ir be maldu

Su angelais bendrauti nereikia jokiu nuorodu - melskites i savo Angela Sarga, jis visada salia, ir i vyro Angelo Sargo paprasykit ji saugoti. Labai galingai veikia seimos paaukojimas Dievui - ty pasizadejimas gyventi pagal Dievo valia prasant issaugoti seima (ar kita intencija). Nepraraskit tikejimo ir vilties, uz jus meldziasi supermamos, o Dievas dar ne tokiu stebuklu pasaulyje padaro

Atrodo, kad ir gyvenu pagal Dievo įsakymus, nors pala, kiekvieną sekmadienį neinu į bažnyčią, į metus tik vieną arba du kartus nueinu

Tai kokia problema nuo dabar tai pakeisti? Malda ten ne silpnesnė.