šiaip tokių dalykų nepasakoju niekam, bet ta proga, kad šiandien vyno pagurkšnojau, paatvirausiu
nežinau, ar tai vadinti nuojauta, ar ryšiu su kitu pasauliu, bet keli įvykiai verčia susimąstyti
1. praėjus keliems metams po senelio mirties, pati buvau dar vaikas, penktoje ar šeštoje klasėje, sapnuoju ryškų ir aiškų sapną, kur senelis barasi, kad 'kurių velnių čia mane užkasėt, geriau išgerti įpilkit', prabundu išsigandusi, pasipasakoju mamytei, ir nuvažiavę į kapus randam išdžiuvusias gėles, kurias verkiant reikia palaistyti.
2. būdama studente, išvažiavau pasimokyti į Lenkiją, beeinant į virtuvę sutinku iš matymo pažįstamą žmogų, su kuriuo nesu šnekėjusi - kenčiu nuo sociofobijos - bet kažkokia vidinė jėga sulaiko, ir pasisveikinu, bei paklausiu kaip sekasi, vos baigiant sakinį, išgirstam baisų sprogimą

kažkas virtuvėje pamiršo verdantį kondensuotą pieną

jei būčiau nestabtelėjus, sprogimas mane būtų tiesiogiai palietęs
3. vieną dieną nei iš šio, nei iš to sumąsčiau nueiti į bažnyčią uždegti žvakutę, bet artimiausia bažnyčia buvo uždaryta, mąsčiau apsisukti ir patraukti savais keliais, bet kažkas pakuždėjo, ir prie šalia esančių kapų ant tuščio kapelio uždegiau ją, ir kad pradėjau verkti, net pasikūkčiodama

tą patį vakarą paskambino tėtis, ir pranešė, kad rado savo sesę mirusią jos kambaryje, kai nuvažiavo aplankyti

po tetos mirties pamėgau mezgimą, nors iki tol net nesidomėjau
taigi, gal ir sutapimai, gal išlavinta nuojauta, bet visgi manau, kad kažkoks ryšys yra