IVF

Ilgą laiką apie mūsų nesėkmes žinojom tik mes su vyru.Bet dabar turim draugų su panašiom problemom-tai šiek tiek "smagiau"(ta prasme,kad galim pasiguost,pasipasakot ir t.t.).Dar labai gerai,kad yra šitas forumas.O giminės ir artimieji to nežino-dar anksčiau paklausinėdavo,bet dabar turbūt net nustebtų,jei pastočiau.O visiem kitiem smalsučiam atsakau:"neuždirbam tiek,kad galėtumėm nusipirkti.Kai sutaupysim-pirksim".Ir visi priima tai kaip bajerį,nors tai 100% tiesa.

Slyvute, linkiu, kad tavo dienos neateitu...
Musu problemele zino nemazai zmoniu. Na gal daugiau zino kad buvau pastojusi ir turejau persileidimus, tai jiems atrodo nieko cia tokio ir vis dar kartas nuo karto uzklausia "kada gi". Pjauna tie zodziai mane, bet ir zmoniu nesupratingumas . Nebesinori su jais nei susitikti, nei kalbetis, o ir dabar save klatinu, kad tiek daug zmoniu zino. Nezinotu tai nebutu taip skaudu kai sako "gal jau?" arba ka nors panasaus. Cia kazkada guodziausi del savo puseseres. Po pirmo nelaimingo atvejo pasisakiau geriausiai (na tada taip galvojau) draugei-puseserei ir ji pati vaika turi (kai guodziausi jos dukrelei buvo 1-2 men.), o ji zinot ka man pasake? "as skaiciau, kad po persileidimo galima is viso niekada vaiku netureti". Kazkodel pavydi kad ir as galiu tureti savo leliu...

Sveikutes.Keleta dieneliu neskaiciau,o jus jau kiek priraset daug Smagu,kad bent siek tiek reikalai stumiasi i prieki.
Na va.Buvom mes kudikiu namuose savaites pradzioje.Tikejaus visai ko kito,galvojau,kad man bus labai sunku.Bet viskas atvirksciai.Verkdavusi nuo kiekvienos reklamos per TV apie vaikucius be teveliu,juos aplankius kazkaip igavau daug stiprybes,net paciai geriau pasidare.Taip ramu ramu sirdyje dabar,tarytum kazkas labai svarbaus ivyko.Nebuvo nei asaru,nei nieko,kaip tik dziugu matyti sypsenas tu vaikuciu.O galvojau,kad verksiu gryzus visa nakti.Bet labai dziaugiuos savo zingsniu,tikrai dar vaziuosiu ten ne viena karta.
O del sveikatos tai cia yra naujienu.Kai ginekologe mane apziurinejus beveik pusvalandi ir nukankinus iki cypimo beveik ir sokinejimo nuo bet kokio prisilietimo,pradejo kraipyti galva,jau neeme nei juokas mane.Paeme onkocitologini tepineli del vezio ir liepe paciai parodyt kur skauda ,jau visiskai praradus vilti,kad ka ras.Kai parodziau ta vieta,isaiskejo linksmiausia dalis,kad man skauda slapimo taku ieiga.Iskart nusiunte pas urologa.O ten jau vos neapsiverkiau,kai sedint prie kabineto,buvau viena moteris ir aplink vien vyrai,kurie nepraleido progos panervuot ir sakyt,kad mes galvojom kad pas toki daktara tik vyrai eina,kazin kokios bedos moterims gali buti ir t.t....Norejos rekti net.Tik aciu gydytojui (tokiam simpatiskam vyrukui),kuris isejes i koridoriu liepe vyrams dama be eiles uzleist ir apsikabines nusivede i kabineta Na ir prasidejo klausimai (aciu Devui be apziuros) ir isaiskejo,kad man daznokai buna slapimo pusles uzdegimai.Iskart nusiunte issitirti del chlamidiozes , mycoplasma hominis ir ureaplasma urealyticum .Paklojau 70 lt Visuomenes sveikatos centre,ir pora dieneliu laukiau.Eidama beveik tikejaus,kad nustatys chlamidioze ir tuo paaiskes nevaisingumo ir skausmo priezastys.Vyra jau irgi pripratinau prie minties ,kad irgi reikes gydytis.Ir ka gi.Man rado tik ureaplasma.Tas ir paaiskina mano slapimo pusles uzdegimus,bet kad ir kaip gaila,negali sukelti nevaisingumo.Taigi,priezastys toliau lieka neaiskios.Tik blogai tai,kad ureaplasma mano atveju labai atspari antibiotikams ir man tiks tik 3 rusiu vaistai,tie patys einamiausi netiks.Vyrui gydytis reiks taip pat.Nera cia baisi liga,sekmingai gydoma.Taigi einu kita savaite pas urologa,israsys vaistuku ir pradesim gydytis.

O del aplinkiniu zmoniu,apie musu nevaisinguma nezino niekas,nei mama,nei drauges.Tik vyras savo motinai isplepejo,del ko as labai pykstu ant jo...

Sekmes drauguzes,butukai Jums.

Aga,

Sveikutė Na pagaliau...taip ir maniau, kad pas teve su tais reikalais kažkas negerai Nesvarbu, ar ta ureaplasma sunkiai gydoma, ar ne, bet ji išgydoma
Dėl jos poveikio nevaisingumui, manau, tu ne visai teisi, kadangi šitą tyrimą skiria kaip privalomą gydant nevaisingumą ir net IVF procedūra nepradedama, jei yra šis uždegimas. Moterims, kurios ilgai negali pastoti, taip pat privalomai skiriamas šis tyrimas ir šią ligą būtina gydyti norint pastoti (natūraliai). Vadinasi ji turi įtakos. Specialiai nesidomėjau, bet spėčiau, todėl, kad tai infekcijos židinys. Visų pirma uždegimas, susilpnina bendrą imuninę sistemą. Antra, tai labai arti taip svarbių mums organų, taigi gal gali užnešti infekciją tiesiai TENAI.
Todėl manau labai gera žinia, kad tave išgydys ir gal duos Dievas tai bus vienintelė priežastis, kodėl negali pastoti (arba išnešioti). Man tarkim prieš IVF (kuris pagaliau turėtų prasidėti sausio 1d.), gydytoja skyrė dar sugerti antibiotikus ir kažkokias žvakutes į išeinamąją eigą , kad užmuštų visus įmanomus uždegimus (ne tik ginekologinius), kad jie neįtakotų pastojimo. Tik va kad tų vaistų pasekoje turiu baaaaaaaisią trydą

Oi, kaip džiugu, kad pas visas kažkaip viskas sprendžiasi
Panelėms, kurios persileido noriu pasakyti vieną dalyką - persileidimas didelis skausmas, esu tai išgyvenusi, žinau, ką tai reiškia...Bet tai nuo mūsų nepriklausantis dalykas, visgi dažniausiai tam vaisiukui buvo kažkas negerai...Tačiau netgi toks persileidimas bent jau man suteikdavo vilties, kad aš galiu pastoti. Stenkitės į tai žiūrėti taip. Juk tai svarbiausia - jei jau pastojat, vadinasi kada nors būtinai ir išnešiosit. Nežinau, ar yra tokia statistika, bet aš bent jau nesusidūriau su tuo, kad moterys neturi vaikų dėl to, kad negali jų išnešioti. Jos neturi vaikų dėl komplikuoto pastojimo.

Viskas bus gerai

Sveikos, likimo draugės.
Aš su blogom naujienom Nors iš kitos pusės, gal ir ne viskas taip blogai, kaip galėjo būti Žodžiu, apie viską nuo pradžių.
Šiandien nuėjau pas gydytoją šiaip aptarti situacijos prieš šventes. Net nežinau, kodėl nusprendžiau nueiti. Dar abejojau ar verta. Bet matyt vidinis balsas pakuždėjo kaip reikia daryti. Kaip žinot, aš nusprendžiau atidėti savo stimuliaciją iki sekančio ciklo. Nežinau kodėl taip nusprendžiau. Ir ačiū Dievui. Turbūt Jo dėka aš taip nusprendžiau, nes dabar jau gulėčiau operacinėje.
Atsimeni Slyvute, tu man rašei, kad yra vaistukai paskatinantys folikulo plyšimą. Aš pati pagalvojau, kad jeigu folikulai bręsta patys, tai gal man nereikėtų stimuliuotis, o tik paskatinti jų plyšimą. Šiandien dėl to ir ir kitų visokių minčių ir nutariau pasitarti su gydytoja.
Taigi, visų pirma patyriau šoką sužinojusi, kad mano gydytoja po naujų metų išvažiuoja į užsienį ir čia daugiau nebedirbs Įsivaizduokit, jeigu šiandien nebūčiau nuėjusi, būčiau taip ir nebesusitikusi daugiau. O jeigu dar būčiau pradėjusi stimuliaciją Nu žodžiu siaubas, bet šiandien bent jau susitarė su kitu gydytoju (kuris mane echoskopuoja), kad mane kol kas perimtų.
Antra, nusprendžiau, kad kol nesistimuliuoju, galėtų man padaryti suderinamumo su vyru tyrimus ir dar pabandyti vaistais paskatinti folikulo plyšimą, jeigu jie formuojasi. Gydytoja tokiai idėjai pritarė ir kadangi atrodo, kad ovuliacija šį ciklą turėtų prasidėti keleto dienų bėgyje, nusiuntė iš karto pasižiūrėti echoskopu, kaip ten su tais folikulais. Na čia ir paaiškėjo visas "gražumas". Echoskopuojant gydytojas pamatė tooookį didelį folikulą, kad iš karto paklausė, kokiais vaistais esu stimuliuojama. Kai sužinojo, kad aš dar nesistimuliuoju, dėkojo už tai Dievui, nes, kaip jis išsireiškė, "man stimuliuotis būtų mirtinai pavojinga". Kaip jums tai???
O toliau, tai jau jis persistengė man nupasakodamas susiklosčiusią situaciją, nes grįžus pas savo gydytoją, negalėjau nei žodžio ištarti pro ašaras. Žodžiu pasakė, kad didelė tikimybė, kad šitas folikulas plyš ir kraujas išsilies į pilvo ertmę, kad be laparoskopijos turbūt neapseisiu ir t.t. Klausė ar žinau, kur priimamasis, kaip išsikviesti greitąją ir t.t. Kad per šventes nevalgyčiau ir negerčiau, nes bus blogai, jei reikės narkozės ir pan.
Na, mano gydytoja mane šiek tiek nuramino. Paskyrė du mėnesius gerti dufaston ir sakė, kad viskas susitvarkys be operacijos.
Nu, bet iki dabar negaliu atsigauti Vis galvoju, o kas būtų buvę, jeigu aš būčiau gėrusi stimuliuojančius? O kas būtų buvę, jeigu šiandien nebūčiau nuėjusi pas gydytoją? Priedo, vistiek bijau, kad tas peraugęs folikulas neplyštų. Ir apskritai, niekaip negaliu pasiekti jokių apčiuopiamų rezultatų, vis kas nors atsitinka, kas sumaišo visus planus ir išmuša pagrindą iš po kojų. Neretai galvoju, kad visi geri dalykai atsitinka tik kitiems. Kai pasiskaitau po nesėkmingo laikotarpio vis tik pastojusių mergyčių žinutes, džiaugiuosi už jas, kartais tai netgi sukelia viltį, kad ir man viskas susitvarkys. Bet dar dažniau pastaruoju metu apninka mintys, kad būtent aš ir nepateksiu į tą laimingųjų procentą. Juk išlieka dalis porų, kurios taip ir nesusilaukia vaikų. Kodėl Dievas turėtų padėti man??

Sveika Impression,

Gaila, tik dabar pamačiau tavo žinutę...Ir tiesą pasakius nieko nesupratau Tai kas gi ten pas tave? Peraugęs ir neovuliavęs folikulas, kiek suprantu, yra cista? Ar ką nors sakė apie tai? Būtent cista, kiek žinau, ir gali trūkti, bet tik jei ji yra pakankamai didelė (ar neminėjo, koks dydis pas tave) ir jei ji kažkokia "persismaukusi (bent jau man taip aiškino gydytojas, kai aš turėjau dvi cistas vienoje kiaušidėje). Man gydytojas patarė gyventi visiškai normalų gyvenimą, tik dėl visko kurį laiką vengti didesnių fizinių krūvių (akrobatikos ( ), treniruoklių, intensyvesnės mankštos). Apie maitinimąsį ir gėrimą nieko nesakė Tiesa, visgi dar sakė, jeigu pradėtų skaudėti kiaušidę nieko nelaukiant skambinti jam bet kuriuo paros metu.
Na, tavo echoskopistas, aišku, pavarė...Niekaip nesuprantu, kam kelti paniką, jei gydanti gydytoja netgi paleido namo tik paskyrusi Diufastoną...Klimas tarp kitko man irgi vienu metu įtarė, kad yra keletas folikulų, kurie neovuliuoja ir "eina" iš ciklo į ciklo - tokiu atveju, sakė juos tiesiog išpunktuoja...
Impression, cistos (kiek suprantu, visgi būtent tai pas tave) tikrai pakankamai dažnas dalykas, todėl tikrai neverta panikuoti...Suprantu, kad labai nedrąsu dėl savęs...Tačiau dažniausiai jos išsivaikšto be jokio chirurginio įsikišimo, kažkur gal Take uždavinėjau klausimą apie cistas, tikrai daug kas jas turėjo. Na teks dar kurį laiką laukti...Žinau, kad kiekvienas mėnuo - begalybė...Bet iš tikrųjų Dievulis tave apsaugojo, todėl negali sakyti, kad jis tau nepadeda Kol gydysies pasidaryk tą suderinamumo tyrimą. Turbūt žinai, kad jeigu kartais testas parodytų, kad nesuderinamumas yra, tai sprendžiama inseminacijos būdu, todėl vėlgi būk pasiruošusi ir nepulk į paniką. Tai nesudėtinga ir nebaisiai brangi procedūra. Svarbiausia - tai ne beviltiška. Atsijung, pailsėk, vistiek nieko nebegali pakeisti, kol gydysies, pailsink galvytę...Būk gerutė Ir negalvok, kad tu išskirtinė su paskutiniąja diagnoze, tai tikrai dažna, tiesiog tau tai ypatingai aktualu.

Evasa, gimdos nuotrauka galima daryti bet kuria ciklo diena. Svarbiausia, kad ja darant nebutum pastojusi ir po to reikia ta cikla pasisaugoti. Man nuotrauka dare 15 ciklo diena pries pat ovuliacija. Nuotrauka dare Miezeniene. O is karto po m. siulo daryti, kad butum tikra jog dar nesi pastojusi. Taip kad tikrai neatideliok sito reikalo. Na o jei tau taip nedrasu, tai pasiskambink gydytojai ir pasiklausk, ar nieko baisaus jei tau ta nuotrauka darys 11 ciklo diena. Sekmes
O del stimuliacijos tai tikrai gali buti ir dvynukai, jei jos metu pavyktu subrandinti daugiau kaip viena kiausineli. Man pirmos stimuliacijos metu subrendo tik vienas - dvynuku tikimybes nebuvo. Si cikla doze padidino, todel tikiuosi, kad subres bent du . Labai jau noreciau ir as tu dvynuku

Sveika Evasa,

Tau iškilo ta pati dilema, kurią visai neseniai sprendžiau aš, tik šalinti man siūlė (tie patys gydytojai) abu kiaušintakius. Dėl tos pačios priežasties - susikaupusio skysčio.
Aš tavo vietoje neskubėčiau...Pašalinti spėsi visada, o va atgal neįdėsi...Puikiai žinau daktarus, po kelerių metų jie tau pareikš (jei nepastosi, aišku) - "na ko jūs norite su vienu kiaušintakiu...".
Jeigu kiaušintakis tikrai nepraeinamas, siūlyčiau pirmiausia bent jau daryti tik plastinę kiaušintakio rekonstrukciją (jei jau nuspręsi operuotis), šios operacijos metu gal galės iš dalies (ar pilnai) pašalinti ir to skysčio sankaupą).
Geriausia būtų tau pasikonsultuoti ir su kitais gydytojais ir priimti sprendimą turint kelias išvadas. Kiaušintakio pašalinimas didelė psichologinė trauma. Jei po, gink Dieve, nepastosi ilgą laiką, pradėsi kaltinti save, kad jį išpjovei...Bent jau man būtų būtent taip.
Gal pabandyk pasistimuliuoti pradžiai ar inseminaciją padaryti. Juk gydytojai gali išgaudyti ovuliaciją dešinėje pusėje, o tą skystį "pamušti" antibiotikais, jei ką...
Šiaip dabar jau žinau, kad Klimas ir Miežėnienė yra šalinkai tos gydymo metodikos, kuri labai linkusi šalinti kiaušintakius. Bet yra ir kita "stovykla", kuri iki paskutinio stengiasi išsaugoti kiaušintakius, nes tik su kiaušintakiais (ypač abiem) moteris visada turi bent kokį šansą pastoti natūraliai. Be to, dabar jau daroma prielaida, kad kiaušintakiai aprūpina papildomai kiaušides krauju ir nesant kiaušintakio atitinkamos kiaušidės funkcijos susilpnėja.

Evasa, tai tik mano asmeninė nuomonė ir pasidalinu ja, nes tik prieš tris savaitės sprendžiau šį klausimą pati.

Po kiaušintakių Operacijos randas lieka gana didelis. Aš operuota prieš dešimt metų ir aišku jis niekur neprapuolė, gal tik ne toks ryškus. Na tik tiek, kad Klimas "labai gražiai" susiūna

Tiesa, po plastinės kiaušintakio operacijos (ji daryta 1992 metais) kiaušintakis dar ir dabar iš dalies praeinamas). Operavo apie pora valandų su bendra narkoze. Po operacijos siuntė į sanatoriją reabilitacijai, todėl jei ką prašykis ir tu, nes žaizda tikrai nemaža ir gana ilgai gyja, o ten daug visokių procedūrų.

Ar galima ir aš įkišiu trigrašį ir galbūt ruputį paguosiu Evasą.Visiškai palaikau Daivą, labai protingai parašė. JOKIU BŪDU NESKUBĖK OPERUOTI KIAUŠINTAKIO, gyd. ne dievai..mano patirtis, turiu nefunkcionuojančią dešinę kiaušidę, ten niekada nebrendo folikulas, o kairioji kiaušidė amžinai policistinė. Plius dar visokių n problemėlių. Kodėl kiaušidė buvo neveikli? Todėl, kad kai supūliavo visas mažasis dubuo ir jo organai, tai labiausiai kliuvo dešinei kiaušidei, pažeidė abu kiaušintakius, dubens kaulą, žarnyną ir pan.... išoperavo, kiaušidę "apgramdė, apipjaustė", kiaušintakius irgi "apskuto" kiek galėjo (nelabai norėjo paisyti mano reikalavimų gelbėt kiaušintakius abu, bet surizikavo, nors kasdien šniūrais po operacijos ėjo ir sakė, jog turbūt dar kartą operuos ir deš, kiaušidę su kiaušintakiu šalins...nepasidaviau, pakiečiau ne vieną gyd. ir dabar jau visiškai aišku, kad tesingai padariau). Dešinys kiaušintakis "atseit" pilnai užakęs, kaip rodė foto. Galų gale pastojus, gyd. nustatė nėštumą deš. gimdos rage, kas reiškė, jog pastota per antrą ovuliaciją, kurios laukiau ne vienerius metus ir būtent padedant deš. kiaušidei ir deš. kiaušintakiui (nam na taip nusitebėjo gyd.). Va tau ir nefunkcionuoja..Kairioji kiaušidė vis policistinė ir policistinė, jau net pavargau..Visąlaik hormonų tyrimai buvo nekokie, per daug testosterono ir LH, kas reiškė, jog ovuliacijos nėra, pastojimas neįmanomas..Dabar ir vėl, tik kitokios problemos, vėl cistos, lėt. ir vis recidyvuojantis endometritas, kažkoks neaiškus darinys, jau tyriau ir augliuką. Vėl gyd. puola gąsdinti, numatė operaciją,bet... vėl man sako, "nesvajokit apie antrą", o aš sakau "jūs žinote mano likimą?". Nežino jie, bet aš žinau, pirksiu antrą visom savo išgalėm ir tikėjimu Medicina, o juolab žmonės, net jei jie ir medikai, nėra visagaliai.. Tikėkite, gydykitės, bet nepulkite stačiai galvą, aš irgi žinau mediką, kuris praktikuoja man atrodantį keistą gydymo metodą nuo policistozės ir ačiū Dievuliui bei blaiviam protui, jog nepasiryžau įkalbinėjimams, jog nepaklusau visuotinei nuomonei apie to gyd. kvalifikaciją ir tobulumą, tariausi, mąsčiau..medicina -engia pirmyn, kas populiaru šiandien, gal ryt bus paneigta, niekada to nepamirškime ir kuo mažiau leiskimės žalojamos, o jei jau ryžtamės, tai būkime tikros dėl sprendimų.
Evasa, o operacija, kaip operacija. Daiva tau puikiai parašė, pas mane pjūvis irgi gražiai sutvarkytas, pačioje pilvo apačioje, gana didelis (pan. į po Cezario pjūvio liekantį randą). Po 6 metų jis kokių 15 cm ilgio, bet blyškus jau). Operavo su pilna narkoze, kiek laiko nebepamenu, nes atsigauti iškart nedavė, leisdami morfijų tokią pusiau miegančią laikė 4 paras. Bet čia jau dėl pakankmai rimtos mano sveikatos būklės.
Evasa, Aga, Slyvute, Daivute, Impression ir visos kitos kurių nepaminėjau, aukštyn nosiukus, viskas bus gerai. Pažadu Laikykimės.
Linkiu Jums visoms laukiančioms dosnių gandrų, vešlių kopūstų ar susiaupyti pinigėlių pačiam didžiausiam stebuklui

Oi Musmiryte ir as prisidedu prie kumsciuku laikymo Ir temperatura tikrai vilti suteikianti.

Na o pas mane geros zinios - subrendo du folikulai. Tiesa vienas mazesnis 18 mm, bet gydytoja sake, kad tiek pakanka apvaisinimui. Siandien susileisiu Pregnili, kad butu uztikrinta ovuliacija ir pirmyn. O po to kaip ir visada bandysiu eilini karta i save isiklausyti, visko prisigalvosiu ir lauksiu lauksiu lauksiu rezultatu
Ir dar si cikla gydytoja israse Duphastono - gal pades, nes siai dienai gydytoja nemato jokiu kliuciu pastojimui. Klausiau apie nesuderinamumo testa, tai sake, kad dabar jau tie testai retai daromi, nes nera tikslus - t.y. viena diena spermatozoidai gali buti judrus moters terpej, o kita nebe. Todel dabar yra rekomenduojama is karto inseminacija. Tai va, jei si karta nepavyktu, kita cikla darysiu inseminacija. Taigis pradedu taupyti pinigelius

Rasma, Daivut Jus taip mokat paguosti, kad net geda butu netiketi sekme