Pirma karta buvau pastojusi 2000 metais - deja ivyko 7 sav. persileidimas. Antra karta buvau pastojusi siemet - balandzio men ivyko persileidimas vel. Ir dabar yra tai apie ka rasiau. Neaisku kada tas kiausintakis uzako... ar po, ar pries, o gal visada pas mane buvo viena uzakusi. Dabar galima tik spelioti...
Dabar neaisku prie ko. Sako, kad jeigu buvo uzakes iki paskutinio pastojimo, tai tada kiausa subrandino kita kiauside (juk taip buna) ir tai tada as buvau patekusi i ta labai maza procenta, kurios pastoja su viena normaliai funkcionuojancia kiauside. ka as zinau, as ne specialiste, bet specialistais irgi nelabai pasitikiu. Is viso esu nelabai pasitikintis zmogus siam gyvenime 
Sveikutes,
Nu va ka tik parlekiau is daktaro
tai puolu pasakot jusm visas naujienas. Dare ultra garsa shaidnie vel ir visdelto turesim dvynukus abudu yra 3mm dydzio dabar:) ir turi shirdeles plakima (per ta ekrana kai daro ultra garsa matosi kaip traukosi mazos sirdutes:)) tai labai esu laiminga kad kol kas viskas gerai ir jie vienodo dydzio taigi viskas gerai . Dabar vel kita antradieny varysiu pas daktara ir tada jau suskaiciuos shirdies duzius oj smagu .
Del tu uzakusiu kiausintakiu tai norejau pridurt, kad ash turejau viena uzakusy kaiusintaky ir pries tai pora persileidimu, taigi daktarai patare daryti laproskopija nes taip padidintu 50% pastojimo shansa ir dar antra yra kad kai uzsikises tas kiausintakis ten kiaupiasi per cikla kazkoks skystis tiksliau cista (tai yra normau, pas visas moteris taip yra) ir ciklo gale ta cista iseina per menesines, kai kiausintakis uzakes ta cista truksta ir tas skystis subega y gimda ir tai gali buti tavo persileidimu priezastis (na mano daktaras speja ir mano tokia persileidimu priezastis buvo), nes dar tiksliai nera yrodyta bet siuo metu stipriai tiriama tas dalykas, kad tas skystis iseinantis is cistos yra nuodingas embrijonui ir tuo metu kai embrijonas tik ysitvirtina gimdoje ir pradeda vystytis iskart gauna doze nuodu. Ma is kart kilo klausimas kodel persileidimai yvyksta po keliu savaiciu tiktais tokiu atveju o ne is kart, man daktaras paaiskino taip kad kai vaisius nustoja vystytis organizmas moters tik po paros (mazdaug) pastebi ir tada vis maziau ir maziau pradeda gaminti nestumo hormonu ir kai nustoja moters organizmas tuos hormonus gamint tadair buna persileidimas (na keliu dienu begyje).
Taigi mano pasiulymas butu jei tik gali butinai darykis laproskipija, po operacijos visai nieko nekauda, mane isleido is ligonines ta pacia diena ir po poros dienu jeu ejau y darba, absoliuciai nieko neskaudejo, gal tik labiau pavargus buvau nuo narkozes kokia savaite.
Smagios dieneles jums visoms!
Eglinius
Nu va ka tik parlekiau is daktaro
tai puolu pasakot jusm visas naujienas. Dare ultra garsa shaidnie vel ir visdelto turesim dvynukus abudu yra 3mm dydzio dabar:) ir turi shirdeles plakima (per ta ekrana kai daro ultra garsa matosi kaip traukosi mazos sirdutes:)) tai labai esu laiminga kad kol kas viskas gerai ir jie vienodo dydzio taigi viskas gerai . Dabar vel kita antradieny varysiu pas daktara ir tada jau suskaiciuos shirdies duzius oj smagu .Del tu uzakusiu kiausintakiu tai norejau pridurt, kad ash turejau viena uzakusy kaiusintaky ir pries tai pora persileidimu, taigi daktarai patare daryti laproskopija nes taip padidintu 50% pastojimo shansa ir dar antra yra kad kai uzsikises tas kiausintakis ten kiaupiasi per cikla kazkoks skystis tiksliau cista (tai yra normau, pas visas moteris taip yra) ir ciklo gale ta cista iseina per menesines, kai kiausintakis uzakes ta cista truksta ir tas skystis subega y gimda ir tai gali buti tavo persileidimu priezastis (na mano daktaras speja ir mano tokia persileidimu priezastis buvo), nes dar tiksliai nera yrodyta bet siuo metu stipriai tiriama tas dalykas, kad tas skystis iseinantis is cistos yra nuodingas embrijonui ir tuo metu kai embrijonas tik ysitvirtina gimdoje ir pradeda vystytis iskart gauna doze nuodu. Ma is kart kilo klausimas kodel persileidimai yvyksta po keliu savaiciu tiktais tokiu atveju o ne is kart, man daktaras paaiskino taip kad kai vaisius nustoja vystytis organizmas moters tik po paros (mazdaug) pastebi ir tada vis maziau ir maziau pradeda gaminti nestumo hormonu ir kai nustoja moters organizmas tuos hormonus gamint tadair buna persileidimas (na keliu dienu begyje).
Taigi mano pasiulymas butu jei tik gali butinai darykis laproskipija, po operacijos visai nieko nekauda, mane isleido is ligonines ta pacia diena ir po poros dienu jeu ejau y darba, absoliuciai nieko neskaudejo, gal tik labiau pavargus buvau nuo narkozes kokia savaite.
Smagios dieneles jums visoms!
Eglinius
Na va, grizau is gydytojos ir raportuoju. Subrendo tik vienas folikulas - organizmas i Klostilbegita nesureagavo 
. Taciau folikulas subrendo desinej pusej - butent ten, kur nuotrauka parode, kad viskas gerai Gleives taip pat vaisingos. Siandien reikes susileisti pregnili ir labai labai pasistengti. O po dvieju savaiciu, Kuciu isvakarese, jau zinosiu, ar ivyko, ar ne tas taip laukiamas stebuklelis 
Jeigu nepavyktu, tai kita menesi vartosiu didesne stimuliuojanciu doze - kad subrestu bent pora folikulu.
Stai tokios pas mane tokeles, belieka pasidarbuoti ir eilini karta laukti bei tiketis
Daivut, ar pavyko uzsirasyti nuotraukai?
. Taciau folikulas subrendo desinej pusej - butent ten, kur nuotrauka parode, kad viskas gerai Gleives taip pat vaisingos. Siandien reikes susileisti pregnili ir labai labai pasistengti. O po dvieju savaiciu, Kuciu isvakarese, jau zinosiu, ar ivyko, ar ne tas taip laukiamas stebuklelis Jeigu nepavyktu, tai kita menesi vartosiu didesne stimuliuojanciu doze - kad subrestu bent pora folikulu.
Stai tokios pas mane tokeles, belieka pasidarbuoti ir eilini karta laukti bei tiketis
Daivut, ar pavyko uzsirasyti nuotraukai?
Na, va grįžau...
Tą bjaurastį pas mane vis dėlto rado...
Pas Klimą einu rytoj, bet Miežėnienė sakė, kad reikia operuoti ir šalinti kiaušintakį Laparaskopijos nerekomenduoja, taigi - operacija, paskui trys mėnesiai reabilitacijos.
Taigi mano IVF nusikelia neribotam laikui. Šiek tiek liūdna, bet ir pikta - vistiek aš tai įveiksiu!!!!!!!!!!!!!
Gimdos nuotrauką atliko kuo puikiausiai, praktiškai nieko nejaučiau, o ir šiaip, aišku, su Miežėniene labai malonu bendrauti. Slyvute, ji labai šneki, todėl jei tik kyla kokių klausimų nebijok klausti, ji labai smulkiai ir noriai viską aiškina.
Tą bjaurastį pas mane vis dėlto rado...
Pas Klimą einu rytoj, bet Miežėnienė sakė, kad reikia operuoti ir šalinti kiaušintakį
Laparaskopijos nerekomenduoja, taigi - operacija, paskui trys mėnesiai reabilitacijos.Taigi mano IVF nusikelia neribotam laikui. Šiek tiek liūdna, bet ir pikta - vistiek aš tai įveiksiu!!!!!!!!!!!!!
Gimdos nuotrauką atliko kuo puikiausiai, praktiškai nieko nejaučiau, o ir šiaip, aišku, su Miežėniene labai malonu bendrauti. Slyvute, ji labai šneki, todėl jei tik kyla kokių klausimų nebijok klausti, ji labai smulkiai ir noriai viską aiškina.
Sveikos,
Buvau pas gydytoją...
Gera naujiena ta, kad kiaušintakius šalinti reikia, tačiau užteks laparaskopijos.
Bloga ta, kad buvo baisiai liūdna Visą vakarą apraudojau savo kiaušintakius ir dabar jau palaidotą svajonę visgi sulaukti stebuklo ir kada nors pastoti natūraliai. Visgi, nors ir skausminga, ber gera kiekvieną mėnesį tikėtis - o gal pavyko. Visą vakarą glausčiausi apie namiškius ir norėjau, kad mane apkabintų ir paglostytų
Na bet kaip yra, taip. Be kiaušintakių ar su jais vistiek pastoti bent jau teoriškai tikrai neturiu šansų. O vat IVF sėkmė su šita diagnoze sumažėja 2-3 kartus.
Dabar gavau siuntimą į Greitosios pagalbos ligoninę laparaskopijai. Šiandien bandysiu susitikti su gydytoja, sako gali būti eilė. O taip norėčiau susitvarkyti iki Naujųjų. Paskui du-trys mėnesiai reabilitacija. IVF - pačiu geriausiu atveju vasario pabaigoje - kovo mėnesį Dėl IVF pas gydytoją pirmą kartą kreipiausi birželio mėnesį...Tokia savijauta, kad niekada to ir nesulauksiu...Taigi kuriam laikui išeinu į "pogrindį". Laikykitės.
Slyvute, už tave vis dar laikau stipriai stipriai sugniaužtus kumščius. Tu jaunutė, tau būtinai pasiseks. Aga, ir tau sėkmės, ateis ir tavo valanda
Buvau pas gydytoją...
Gera naujiena ta, kad kiaušintakius šalinti reikia, tačiau užteks laparaskopijos.
Bloga ta, kad buvo baisiai liūdna
Visą vakarą apraudojau savo kiaušintakius ir dabar jau palaidotą svajonę visgi sulaukti stebuklo ir kada nors pastoti natūraliai. Visgi, nors ir skausminga, ber gera kiekvieną mėnesį tikėtis - o gal pavyko. Visą vakarą glausčiausi apie namiškius ir norėjau, kad mane apkabintų ir paglostytų Na bet kaip yra, taip. Be kiaušintakių ar su jais vistiek pastoti bent jau teoriškai tikrai neturiu šansų. O vat IVF sėkmė su šita diagnoze sumažėja 2-3 kartus.
Dabar gavau siuntimą į Greitosios pagalbos ligoninę laparaskopijai. Šiandien bandysiu susitikti su gydytoja, sako gali būti eilė. O taip norėčiau susitvarkyti iki Naujųjų. Paskui du-trys mėnesiai reabilitacija. IVF - pačiu geriausiu atveju vasario pabaigoje - kovo mėnesį
Dėl IVF pas gydytoją pirmą kartą kreipiausi birželio mėnesį...Tokia savijauta, kad niekada to ir nesulauksiu...Taigi kuriam laikui išeinu į "pogrindį". Laikykitės.Slyvute, už tave vis dar laikau stipriai stipriai sugniaužtus kumščius. Tu jaunutė, tau būtinai pasiseks. Aga, ir tau sėkmės, ateis ir tavo valanda
Sveikos ,
Dėkui jums uš šiltus žodžius, o ypač už apkabinimus Ilgai neatsakiau, nes nekaip jaučiausi (psichologiškai) ir stengiausi susitvarkyti su savimi. Jau net galvojau, kad gal reikėtų kreiptis į psichologą, nes viena su tuo nesusutvarkysiu. Tačiau visgi supratau, kad negalėsiu svetimam žmogui išaiškinti, kaip jaučiuosi, o labiausiai tokiu atveju norisi nuoširdaus supratimo, o ne tegul ir profesionalaus, bet šalto, racionalaus patarimo.
Taigi aš laikiną pasimetimą ir vilties praradimą įveikiau Ir didžiausia šios dienos naujiena ta, kad aš atsisakiau operuotis ir tuo pačiu šalinti kiaušintakius. Jaučiuosi puikiai, tarsi būčiau išgelbėjusi savo gyvenimą...Nemoku gyventi be vilties, todėl ir negaliu atiduoti savo likimo vien tik į gydytojų rankas...Todėl ir toliau tikėsiu stebuklu ir suteiksiu šansą jam įvykti 
Kita naujiena ta, kad pakeičiau gydytoją, kadangi nesutikau su savo gydytojo paskyrimu, todėl manau netikslinga pas jį toliau gydytis.
Slyvute, kasdien pagalvoju apie tave, kada tavo lemtingos dienos? Kaip savijauta?
Smulkute, kiek supratau tau jau šiandien pas gydytoją? Laikau kumščius
Debi, mačiau būni forume, linkėjimai nuo manęs ir mano vyro Tavęs irgi nepamiršau, tik nemėgstu rašyti, kai būnu blogos nuotaikos, bet dabar jau pasitaisysiu.
,Dėkui jums uš šiltus žodžius, o ypač už apkabinimus
Ilgai neatsakiau, nes nekaip jaučiausi (psichologiškai) ir stengiausi susitvarkyti su savimi. Jau net galvojau, kad gal reikėtų kreiptis į psichologą, nes viena su tuo nesusutvarkysiu. Tačiau visgi supratau, kad negalėsiu svetimam žmogui išaiškinti, kaip jaučiuosi, o labiausiai tokiu atveju norisi nuoširdaus supratimo, o ne tegul ir profesionalaus, bet šalto, racionalaus patarimo.Taigi aš laikiną pasimetimą ir vilties praradimą įveikiau
Ir didžiausia šios dienos naujiena ta, kad aš atsisakiau operuotis ir tuo pačiu šalinti kiaušintakius. Jaučiuosi puikiai, tarsi būčiau išgelbėjusi savo gyvenimą...Nemoku gyventi be vilties, todėl ir negaliu atiduoti savo likimo vien tik į gydytojų rankas...Todėl ir toliau tikėsiu stebuklu ir suteiksiu šansą jam įvykti Kita naujiena ta, kad pakeičiau gydytoją, kadangi nesutikau su savo gydytojo paskyrimu, todėl manau netikslinga pas jį toliau gydytis.
Slyvute, kasdien pagalvoju apie tave, kada tavo lemtingos dienos? Kaip savijauta?
Smulkute, kiek supratau tau jau šiandien pas gydytoją? Laikau kumščius
Debi, mačiau būni forume, linkėjimai nuo manęs ir mano vyro
Tavęs irgi nepamiršau, tik nemėgstu rašyti, kai būnu blogos nuotaikos, bet dabar jau pasitaisysiu.
Na ką gi... Tako forumas kažkaip nutilo, tai užsukau čia pasiskaitinėti. Ir, kaip matau, tie patys dalyviai čia rašo vos ne kiekvieną dieną, o į tako forumą nebeužeina. Kažko pasijaučiau klaikiai vieniša, tai nusprendžiau ir aš čia prisiregistruoti. Juk to paties likimo esame, turim bendrauti. Taip žymiai lengviau susitaikyti su nesėkmėm, ir pasidžiaugti laimę nešančiais dalykėliais
Daiva B., kažkaip jaučiu kad tako forume esi Dabuka? Slyvute, kaip tau pirmasis skatinimas?
Aš tai žinokit nusprendžiau skatinimą atidėti iki sekančio ciklo. Pagalvojau, kad šį ciklą ovuliacija turėtų įvykti per pačias šventes ir kažin ar bus, kas mane prižiūri. (Mamai karta teko per šventes atsigulti į ligoninę, tai neduok dieve, tas pats, kas iš viso nesigulti, tik dar blogiau). O taip pat ir šventės, alkoholis ir t.t. Jau tris metelius laukiu, tai dar vienas mėnesiukas nieko nepakeis. O šiaip hormonai - ne vitaminai, ir profilaktiškai jų gerti nesinori. Žodžiu ir vėl viskas nusikelia.
Nežinau, kartais net atrodo, kad jau ir nebenoriu tų vaikų
O paskui ir vėl iš naujo kabinuosi į šiuolaikinės medicinos ir tikėjimo suteiktą viltį...
Įdomią temą čia ir apie sapnus užvedėte. Bet galiu pasakyti tik tiek, jei visi mano sapnai pildytųsi, dabar jau būčiau daugiavaikė motina
Hm... Galvoju gal reikėtų užvesti naują temą, kad ir tokiu pavadinimu "nevaisingumas ir depresija". Kaip jums, merginos, atrodo, ar būtų ji populiari? Nes man pradeda atrodyti, kad gyvenu ant kažkokio nestabilaus cikliško pagrindo: kylam kylam į kalnelį, viltis net nenorom vis tiek sugeba atsirasti ir sustiprėti, tada didžiulis nusivylimas, net depresija. O po kiek laiko ir vėl bandymas nagais įsikibti į šiaudą
Atrodo, kad nevisai į temą aš čia pašnekėjau (juk tema pavadinta dirbtinis apvaisinimas), bet kur radau pažystamų vardų, ten ir išsiliejau.
Daiva B., kažkaip jaučiu kad tako forume esi Dabuka? Slyvute, kaip tau pirmasis skatinimas?
Aš tai žinokit nusprendžiau skatinimą atidėti iki sekančio ciklo. Pagalvojau, kad šį ciklą ovuliacija turėtų įvykti per pačias šventes ir kažin ar bus, kas mane prižiūri. (Mamai karta teko per šventes atsigulti į ligoninę, tai neduok dieve, tas pats, kas iš viso nesigulti, tik dar blogiau). O taip pat ir šventės, alkoholis ir t.t. Jau tris metelius laukiu, tai dar vienas mėnesiukas nieko nepakeis. O šiaip hormonai - ne vitaminai, ir profilaktiškai jų gerti nesinori. Žodžiu ir vėl viskas nusikelia.
Nežinau, kartais net atrodo, kad jau ir nebenoriu tų vaikų
O paskui ir vėl iš naujo kabinuosi į šiuolaikinės medicinos ir tikėjimo suteiktą viltį...Įdomią temą čia ir apie sapnus užvedėte. Bet galiu pasakyti tik tiek, jei visi mano sapnai pildytųsi, dabar jau būčiau daugiavaikė motina
Hm... Galvoju gal reikėtų užvesti naują temą, kad ir tokiu pavadinimu "nevaisingumas ir depresija". Kaip jums, merginos, atrodo, ar būtų ji populiari? Nes man pradeda atrodyti, kad gyvenu ant kažkokio nestabilaus cikliško pagrindo: kylam kylam į kalnelį, viltis net nenorom vis tiek sugeba atsirasti ir sustiprėti, tada didžiulis nusivylimas, net depresija. O po kiek laiko ir vėl bandymas nagais įsikibti į šiaudą
Atrodo, kad nevisai į temą aš čia pašnekėjau (juk tema pavadinta dirbtinis apvaisinimas), bet kur radau pažystamų vardų, ten ir išsiliejau.
Slyvute,
Gydytis perėjau pas Bogdanskienę. Mintyse atsiprašiau už tai, kad "kreivai" į ją žiūrėjau, tačiau taip jau pasirinkau...Ilgai su ja kalbėjomės ir iš esmės apsispredimą lėmė trys dalykai: pirma, grįžti pas ankstesnį gydytoją nebenorėjau, nes kaip rašiau atsisakiau jo paskyrimo operuotis, todėl bendravimas mano manymu taptų komplikuotas. Antra, Bogdanskienė specializuojasi IVF, turi savo IVF laboratoriją, žino pačius naujausius tyrimus ir kryptis (jos pasiūlytos IVF schemos man buvo visiškai priimtinos pagal mano išankstines žinias apie IVF). Trečia, planavimo ir gydymo sistemingumas ir scematizavimas. IVF labai svarbu matyti bendrą vaizdą, nuolat stebėti ir koreguoti vaistų dozes, iš anksto numatyti ir tiksliai skaičiuoti vizitus, echoskopijas ir pan. (ankstenis gydytojas buvo labai išsiblaškęs, kiekvieną apsilankymą vartydavo mano kortelę kaip pirmą sykį pamatęs, pamiršdavo paskirti vaistus arba juos "atšaukti', pamiršdavo paskirti diagnostinius tyrimus, dėl ko prireikė tiek daug laiko mano būklės diagnozavimui. Aš juo pasitikėjau kaip specialistu, bet jaučiausi nesaugiai dėl jo šsiblaškymo ar kaip tai pavadinti...Na, ir situacija išsisprendė savaime...).
Į Bogdanskienę kreiptis sugalvojau labai staiga, nes iš pradžių operacija man švietėsi tik po Naujųjų, tai maniau nusiraminsiu ir tuomet spręsiu, ką daryti dėl tų kiaušintakių...Nors jau iš karto žinojau, kad juos pašalinus turėsiu ko gero neišsprendžiamų psichologinių problemų...Jau buvau net besiryžtanti palikti viską kaip yra ir pradėjau net galvoti apie įvaikinimą... Tai, va..., o pirmadienį ryte paskambino gydytoja, pas kurią turėjau operuotis, ir pasiūlė operaciją antradienį (tipo šiandien). Čia mane suėmė baisi panika, kad esu įvaryta į kampą, eilinį kartą išsiraudojau vyrui ant peties, vyras eilinį kartą apspardė baldus, šitaip išliedamas pyktį ant visų daktarų, kurie mane nugydė ir privedė prie tokios būklės...O paskui suėmiau save į rankas ir supratau, kad turiu pasikonsultuoti ir su kitais gydytojais, nes išpjovus - nebeįdėsi...Tuomet puoliau skambinti Bogdanskienei, pasakiau kad iki sprendimui turiu laiko tik iki ryto ir ji mane priėmė be eilės.
Oi, nu ir prirašiau
Taigi, galutinės naujienos tokios - 2004 m. sausio 1 dieną pradedam stimuliaciją
Gydytis perėjau pas Bogdanskienę. Mintyse atsiprašiau už tai, kad "kreivai" į ją žiūrėjau, tačiau taip jau pasirinkau...Ilgai su ja kalbėjomės ir iš esmės apsispredimą lėmė trys dalykai: pirma, grįžti pas ankstesnį gydytoją nebenorėjau, nes kaip rašiau atsisakiau jo paskyrimo operuotis, todėl bendravimas mano manymu taptų komplikuotas. Antra, Bogdanskienė specializuojasi IVF, turi savo IVF laboratoriją, žino pačius naujausius tyrimus ir kryptis (jos pasiūlytos IVF schemos man buvo visiškai priimtinos pagal mano išankstines žinias apie IVF). Trečia, planavimo ir gydymo sistemingumas ir scematizavimas. IVF labai svarbu matyti bendrą vaizdą, nuolat stebėti ir koreguoti vaistų dozes, iš anksto numatyti ir tiksliai skaičiuoti vizitus, echoskopijas ir pan. (ankstenis gydytojas buvo labai išsiblaškęs, kiekvieną apsilankymą vartydavo mano kortelę kaip pirmą sykį pamatęs, pamiršdavo paskirti vaistus arba juos "atšaukti', pamiršdavo paskirti diagnostinius tyrimus, dėl ko prireikė tiek daug laiko mano būklės diagnozavimui. Aš juo pasitikėjau kaip specialistu, bet jaučiausi nesaugiai dėl jo šsiblaškymo ar kaip tai pavadinti...Na, ir situacija išsisprendė savaime...).
Į Bogdanskienę kreiptis sugalvojau labai staiga, nes iš pradžių operacija man švietėsi tik po Naujųjų, tai maniau nusiraminsiu ir tuomet spręsiu, ką daryti dėl tų kiaušintakių...Nors jau iš karto žinojau, kad juos pašalinus turėsiu ko gero neišsprendžiamų psichologinių problemų...Jau buvau net besiryžtanti palikti viską kaip yra ir pradėjau net galvoti apie įvaikinimą... Tai, va..., o pirmadienį ryte paskambino gydytoja, pas kurią turėjau operuotis, ir pasiūlė operaciją antradienį (tipo šiandien). Čia mane suėmė baisi panika, kad esu įvaryta į kampą, eilinį kartą išsiraudojau vyrui ant peties, vyras eilinį kartą apspardė baldus, šitaip išliedamas pyktį ant visų daktarų, kurie mane nugydė ir privedė prie tokios būklės...O paskui suėmiau save į rankas ir supratau, kad turiu pasikonsultuoti ir su kitais gydytojais, nes išpjovus - nebeįdėsi...Tuomet puoliau skambinti Bogdanskienei, pasakiau kad iki sprendimui turiu laiko tik iki ryto ir ji mane priėmė be eilės.
Oi, nu ir prirašiau
Taigi, galutinės naujienos tokios - 2004 m. sausio 1 dieną pradedam stimuliaciją
Daivut,
mano situacija panasi i tavaja. Pasidariau gimdos nuotrauka. Mano gyd.Klimas, bet kadangi nuotrauka dare Miezeniene, tai ir ji savo komentara "ipaise" - vienas kiausintakis nepraeinamas ir reikalinga operacija. As - panikoj, bet dar viltis Klimas. Nueinu pas Klima, o ir jis ta pati gieda. As nepasiduodu ir prasau kitu variantu (negali juk buti vienas ir tik vienas) ir jis pasiulo stimuliacija. O tavo gyd. kartais ne Klimas? nes labai jau panasiai - ateini, o jis varto ta kortele kaip pirmakarta matydamas ir kiekviena karta viska is pradziu... Man Klimas echoskopu cista mate anksciau, dave Cilest pagert - geriau, nuejau ir ta cista dingusi, o kito vizito metu vel atsiradusi.... tai po gimdos nuotraukos pasirodo jokios cistos ir kvapo nebuvo. As jam debtelejau tai kam gydet ta cista, jei jos net nebuvo, tai issisuko sako ar echoskopu ar gimdos nuotraukoj - tai tik seseliai ir nustatyti kas yra negalim ir mes (tipo specai). Neturiu pas ka daugiau kreiptis ir tenka pasitiketi Klimu (sako jis specas nevaisingumo). Tik baisu, kad tas "specas" nepamirstu, kad stimuliuoja... Tai va tokios tokeles pas mane.
mano situacija panasi i tavaja. Pasidariau gimdos nuotrauka. Mano gyd.Klimas, bet kadangi nuotrauka dare Miezeniene, tai ir ji savo komentara "ipaise" - vienas kiausintakis nepraeinamas ir reikalinga operacija. As - panikoj, bet dar viltis Klimas. Nueinu pas Klima, o ir jis ta pati gieda. As nepasiduodu ir prasau kitu variantu (negali juk buti vienas ir tik vienas) ir jis pasiulo stimuliacija. O tavo gyd. kartais ne Klimas? nes labai jau panasiai - ateini, o jis varto ta kortele kaip pirmakarta matydamas ir kiekviena karta viska is pradziu... Man Klimas echoskopu cista mate anksciau, dave Cilest pagert - geriau, nuejau ir ta cista dingusi, o kito vizito metu vel atsiradusi.... tai po gimdos nuotraukos pasirodo jokios cistos ir kvapo nebuvo. As jam debtelejau tai kam gydet ta cista, jei jos net nebuvo, tai issisuko sako ar echoskopu ar gimdos nuotraukoj - tai tik seseliai ir nustatyti kas yra negalim ir mes (tipo specai). Neturiu pas ka daugiau kreiptis ir tenka pasitiketi Klimu (sako jis specas nevaisingumo). Tik baisu, kad tas "specas" nepamirstu, kad stimuliuoja... Tai va tokios tokeles pas mane.
Taip, Musmiryte, aš vaikščiojau pas Klimą...Aš labai bijau apšnekėti žmogų be reikalo...Vistiek noriu tikėti, kad žmogus ne be reikalo laikomas geriausiu specialistu. Greičiausiai taip ir yra, gal tai tik tokios charakterio, bendravimo ypatybės, nors man rodods geriausiai apibūdino jo med. sesutė "oi, mūsų daktaras toks išsiblaškęs, žinot, jis gi mokslininkas, nuolat ką nors pamiršta, kartais net pats pasimeta (ta prasme kaip koks daiktas)...". Galbūt jis viską daro teisingai, bet nepasitikėjimas vistiek smelkiasi...Nežinau, kaip tu, bet aš vaikščiojau pas jį privačiai, vizitai tikrai nemažai kainuoja. Todėl norisi prie visų kitų dalykų grynai kaip kokioj parduotuvės, kad man "atidirbtų" už tuos pinigus, kad aplink mane šokinėtų, su manim kalbėtųsi, kad mano ligos istoriją "mintinai" mokėtų, juk nesunku bent jau suvaidinti, pavartyti ją prieš man įeinant į kabinetą, juk jam ta ligos istorija vien iš šimtų, o man, deja, vienintelė!!!!!!!!!!!!!!!!!! Tai gerai, kad aš daug prisiskaičius ir kiekvieną kartą perklausiu "gydytojau, ar man jau nereikėtų šitų vaistų gerti" arba priminti, kad situacija pasikeitė ir paskirtų vaistų vartojimą gal reikėtų nutraukti. Juk tai ne mano rūpestis. O jei ir aš būčiau žiopla, tai juk ir galiu iki begalybės gerti vaistus, kuriuos gydytojas užmiršo "nutraukti".
Beje, kiaušintakis, kurį man siūlė šalinti, yra sunkiai, bet praeinamas!!!!!!!!!!!
Be to, naujausiais tyrimais pasirodo daroma prielaida, kad kiaušintakiai papildomai aprūpina kiaušides krauju, todėl pašalinus kiaušintakius suprastėja kiaušidžių funkcija.
Nežinau, Musmiryte, ką tau patarti, tik širdis gali pakuždėti...Nė vienas gydytojas niekada neįsijaus į tavo nelaimę, todėl gali ieškoti tik profesionalumo.
Kiek suprantu, tau siūlo kiaušintakio plastinę operaciją. Jeigu turi galimybę, gal pabandyk kaip aš - išklausyti nuomonę "iš šono". Klimas ir Miežėnienė yra seni kolegos, todėl jų nuomonės manau daugumoj sutampa. Aš savo laiku dariausi plastinę kiaušintakių operaciją būtent pas Klimą ir Miežėnienę - 1997 metais. Operacija buvo atlikta labai gerai ir kiaušintakis uš dalies praeinamas dar dabar. Nelabai supratau siūlymo stimuliuoti, jeigu yra abejonių dėl kiaušintakių praeinamumo...
Parašyk, ką nuspręsi...
Beje, kiaušintakis, kurį man siūlė šalinti, yra sunkiai, bet praeinamas!!!!!!!!!!!
Be to, naujausiais tyrimais pasirodo daroma prielaida, kad kiaušintakiai papildomai aprūpina kiaušides krauju, todėl pašalinus kiaušintakius suprastėja kiaušidžių funkcija.
Nežinau, Musmiryte, ką tau patarti, tik širdis gali pakuždėti...Nė vienas gydytojas niekada neįsijaus į tavo nelaimę, todėl gali ieškoti tik profesionalumo.
Kiek suprantu, tau siūlo kiaušintakio plastinę operaciją. Jeigu turi galimybę, gal pabandyk kaip aš - išklausyti nuomonę "iš šono". Klimas ir Miežėnienė yra seni kolegos, todėl jų nuomonės manau daugumoj sutampa. Aš savo laiku dariausi plastinę kiaušintakių operaciją būtent pas Klimą ir Miežėnienę - 1997 metais. Operacija buvo atlikta labai gerai ir kiaušintakis uš dalies praeinamas dar dabar. Nelabai supratau siūlymo stimuliuoti, jeigu yra abejonių dėl kiaušintakių praeinamumo...
Parašyk, ką nuspręsi...
