Įkraunama...
Įkraunama...

Būsimo tėvelio reakcija

Maniškis pasakė: Taip ir galvojau lotuliukas.gif Jau matėsi... Jis pirmiau už mane pastebėjo thumbup.gif Bet man nieko nesakė, o aš net nesitikėjau, pas drauge kai buvau ji ilgai žiūrėjo į mane, sako: Pasidaryk testą, aš turiu, nes manau tu laukiesi. Labai nustebau, bet pasidariau testuką, todėl, kad truputį vėlavo MM. Bet galvojau čia taip vėluoja, nes daug streso egzaminai universitete, darbas ir pan... Nemačiau savs, o visi kiti matė blink.gif Man buvo 1, 5 mėnesio nestuke.gif
Atsakyti
mes tai draugavom gerus 6 metus su pertraukom smile.gif Vaiko abu norejom, nesisaugojom gal metus, abiems visokiu itarimu buvo kile kodel vis dar nieko...Ir stai testas teigiamas, toks lengvas šokas abiems, aš tai labai stirpriai apsidziaugiau kai pamaciau II. lotuliukas.gif Jo reakciaj buvo nei dziaugesi nei liudejo, manau priblokstas, unsure.gif o po savaites pasake, kad nesidziaugia, ir kad nemato ateities su manim..o i klauima ka reiske tas planavimas? atsakymas buvo tikejausi kad bus reakcija kitokia, kad džiaugsiuosi. jam atseti atejo nuojauta doh.gif , kad mes nebusim pora ir kartu mums negyveimas. sitos pozicijos tvirtai laikosi iki dabar ir nekalba visiskai, kas mane ir pribaige, tokio abejingumo ir saltumo tikrai nesitikejau, tapau visiskai svetimu nepageidaujamu zmogumi..pasakiau kad daugiau taip negaliu, pasiuliau iseiti, is kart sutiko..Nežinau, kodel man taip nesiseka, labai nenoriu vėl viena auginti vaika, jau pavargau viska daryti viena...
Atsakyti
Aš negaliu džiaugsmu pasigirti, tik ašarų pakalne.
Kai pasakiau busimam tėveliui, kad aš neščia, štai koki atsakyma gavau
"Ka čia daugiau galvoti, reikia į ligonine eiti, vėl papildomos išlaidos, jo nei tau nei man nereikia"
"Tik niekam neprasitark, susitvarkysim patys"
Ir ka man tokiu atveju daryti. Aš leliuko asmeniškai labai noriu, nor ir beveik 19 esu.
Kaip būtų galima jį perkalbet, tik siandien tesužinojau pati, ir jam pasakiau iškart.
Atsakyti
Maniskiui tai siurprizas nerealus gavosi (man beje irgi). Mes gandra 2 metus gaudem, nesiseke ir su gydytoju pagalba, problemos pas abu, amzius irgi doh.gif , zodziu finale gavom paskyrima IUI, o pries ji reikejo gimdos nuotrauka padaryt. Na, laukiu as mmm kad i ta nuotrauka eit, laukiu, LAUKIU blink.gif ... dingo kaip i vandeni. Kadangi nebesu piemene, o rimta motera, nebespelioju, o darau NT. Ir ka, YRA swoon.gif
Kai MB pasakiau, jis pradzioj apskritai nesuprato apie ka kalba vyksta, paskui kokias 10 minuciu apvaliom akim ziurejo i mane kaip i ufonaute ir kartojo "Nu bajeris, nu bajeris..." O jau kai suvirskino galu gale, tai iki dabar erelio sparnai placiausiai istiesti "Kas cia sake, kad mano spermiukai niekam tike dirol.gif" Na, ir mus aisku popina lepina blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(DziNyna @ 2009 08 07, 10:32)
Aš negaliu džiaugsmu pasigirti, tik ašarų pakalne.
Kai pasakiau busimam tėveliui, kad aš neščia, štai koki atsakyma gavau
"Ka čia daugiau galvoti, reikia į ligonine eiti, vėl papildomos išlaidos, jo nei tau nei man nereikia"
"Tik niekam neprasitark, susitvarkysim patys"
Ir ka man tokiu atveju daryti. Aš leliuko asmeniškai labai noriu, nor ir beveik 19 esu.
Kaip būtų galima jį perkalbet, tik siandien tesužinojau pati, ir jam pasakiau iškart.



as tai galiu pasakyti , kad ir nereikia perkalbeti, o tiesiog tvirtai paskayti kad as vaiko noriu i r jai jis pasirinko mane , mes ji auginsim. Nesikaršciuok tik, patikek man jau metu yra, viena uzauginau viena vaika , dabar nusimato antra vienai teks auginti, bet kaip bebutu sunku ir kiek asaru pralieta vistiek verta ir atsiperka. Ne vienos merginos dar nesutikau, kuri nuejusi "apsivalyti i ligonine" del to nesigailetu, o gailisi visa gyvenima, tai tampa uzdrausta tema, nesvarbu kiek metu praeitu, uzteks apie tai tik pagalvoti ka padarei ir is kart apsibliausi. o antra patvirtinta tendencija poros kurios tai padaro visada issiskiria. Tavo bernui irgi dar sokas, jis renkasi lengviasia sprendima. bet jai yra subrendes tai tikrai priims vaika, gal aisku iseis kokiam net pusmeciui ar metams, bet neatisakys. Kalbekis su draugemis, forumuose, bet jokiu budu neklausyk to savo draugo, jam tai kas, gales vel nuleisti, o moteriai tai visam gyvenimui , gali buti ir su pasekmemis, kad daugiau ir neturesi tokios progos pasidziaugti niekada. o 19 metu tai jau gerai, svarbu mokykla baigei smile.gif istosi mokytis kai vaikuciui bus metai ar du, susirasi nauju draugu ir viskas jau bus praeity, patikek man ir panasiai buvo smile.gif Stiprybes tau ir priimk Dievo dovana jai tau siulo, nes tai ne kiekvienam..tiesiog kantrybes laiko ir viskas susitvarkys...atsiras pagalbos is kitur, pamatysi wink.gif
Atsakyti
QUOTE(Briga28 @ 2009 08 07, 10:30)
mes tai draugavom gerus 6 metus su pertraukom smile.gif Vaiko abu norejom, nesisaugojom gal metus, abiems visokiu itarimu buvo kile kodel vis dar nieko...Ir stai testas teigiamas, toks lengvas šokas abiems, aš tai labai stirpriai apsidziaugiau kai pamaciau II.  lotuliukas.gif Jo reakciaj buvo nei dziaugesi nei liudejo, manau priblokstas,  unsure.gif  o po savaites pasake, kad nesidziaugia, ir kad nemato ateities su manim..o i klauima ka reiske tas planavimas? atsakymas buvo tikejausi kad bus reakcija kitokia, kad džiaugsiuosi. jam atseti atejo nuojauta  doh.gif , kad mes nebusim pora ir kartu mums negyveimas. sitos pozicijos tvirtai laikosi iki dabar ir nekalba visiskai, kas mane ir pribaige, tokio abejingumo ir saltumo tikrai nesitikejau, tapau visiskai svetimu nepageidaujamu zmogumi..pasakiau kad daugiau taip negaliu, pasiuliau iseiti, is kart sutiko..Nežinau, kodel man taip nesiseka, labai nenoriu vėl viena auginti vaika, jau pavargau viska daryti viena...

Pasakysiu ziauriai, bet tiesiai sviesiai - spjauk tu i ji, tegu eina. Nei vienas atsakingas vyras taip nesielgtu, na sakyciau nebent koks 20-metis studenciokas dar dar, bet kiek suprantu, taviskiui jau senai ne 20. Esi stipri moteris, isauginai viena vaika, isauginsi ir kita. Zinau kaip sunku vienai (as sunu viena isauginau), bet kartais geriau taip, negu su tokiu "nuojautas" turinciu. Aukstyn galva, ir kuo didziausios sekmes tau. O del "tevelio", tai tegu alimentus pamoka, gal kita karta galvos su galva.
Atsakyti
Labukas visoms, skaitau ir kartu dziugu ir kartu pikta, kad ne as viena tokia...
Na trumpai papasakosiu savo istorija...
Draugavau su vaikinu 1.5 metu, visa ta laika geriau kontraceptines, issiskyrem, nustojau gerti, tiesiog nemaciau tikslo toliau jas gerti..

uz mazdaug gero menesio sutikau (visiskai netycia) vaikina.. pradejom bendrauti, pradzia labai grazi, daug romantikos, dar gal nepilnai po menesiuko (jau draugystes) buvo Velykos, atsventem jas kartu, o poto likau pas ji nakvoti.. aishku, abu kvaili jauni, nesisaugojom.. ir va tau.. vienas kartas ir jau uzkibo, o kitos buna planuoja metu metus doh.gif
poto dar buvo viskas labai grazu (as dar aishku nezinojau kad jau laukiuosi)..
dar nepraejus nei porai savaiteliu jau jauciau kad kazkas ne taip, dariausi viena testa - neigiamas, kita irgi neigiamas... dar palaukiau [pora dienu, vel padariau testa - teigiamas (mamytes sirdele jaute kad jau tupi pupele). ta pacia diena nuvaziavau iki draugo darbo, pasakiau naujiena, pasimete, bet labai ramiai suregavo, apkabino, vadino mamyte, gloste pilveli, ir taip dar kokias pora savaiteliu... (kad aishkiau butu man 20, jam 21)... poto prasidejo kazkokiai plaukiojimai, viena diena atvaziuoju jo pasiimti, o jis mane uzsipuole, kad vaikas ne jo, kazkaip ramiai suregavau, sakau ne akmens amzius, yra DNR jeigu jau tokie kaltinimai.. poto pradejo kad jau as jam neistikima ir t.t. na zodziu ieskojo prie ko prisiknist.. issiskyrem, susitaikiau su ta mintim, kad auginsiu viena ir visks bus gerai. praejo geros dvi savaites, jau ateina taikytis, atsiprasineja.. sutikau vel buti kartu.. turbut sutikau tik del vaiko.. bet spekit ar ilgam cia tie taikymaisi, anyta suplanavo vestuves, sukvietem svecius, jau netgi kartu gyvenom.. ir vel jam kazkas subangavo.. vel pradejo ta pati, kad vaikas ne jo, kad as K****... na zodziu.. antra karta jau as pasakiau kad eitu savo keliais ir nebegristu, nes visvien nebepriimciau.. ir vel is naujo - asaros, vel is naujo viskas.. po kiek laiko susitaikiau velgi su ta mintim.. ir po siai dienai Aciu D, jis dar nepasirode, tikiuosi ir nebegris doh.gif

Dabar gyvenu ir dziaugiuosi kiekviena diena, stebiu auganti pilveli, skaiciuoju dieneles iki dukrytes atejimo.. tiesiog gyvenu kaip gyvenus smile.gif dziaugiuosi kiekviena dienele thumbup.gif wub.gif 4u.gif
Atsakyti
Mes irgi labai norejom leliuko,kaip ir palanavom,o kai istikro pastojau abiem buvo sokas,kadangi jis dirba ne lietuvoj ir kolkas negali gryst,o as irgi negaliu db pas ji vaziuot prasidejo pykciai,bet kadangi jis labai mielas pas mane tai suprato,kad cia man nestuke.gif smegeneles spaudzia,ir rado grazu priejima ir sugalvojo iseiti is sitos padeties,ir db sako,kad bijo bet labai dziaugiasi,ir vaiksto su sypsena iki ausu lotuliukas.gif beliko tik seneliam papasakot,ju reakcija labiausiai kol kas gasdina nors esam jau ne vaikai man 20 jam 29 bet kazkaip baugoka g.gif
Atsakyti
mano istorija tokia...
turejau drauga draugavom kartu 3 metus viskas gerai,kai pastojau pasakiau jam,kad nescia apsidziauge ir t.t. ( kai pastojau man buvo 23 o jam 25 )viskas grazu ir gerai buvo tik nepilnus 2 menesius nescia nezinau kas jam po to atsitiko,bet labai pasikeite g.gif jo darbas daug laiko po komandiruotes vazineja,grizes po vienos pasake,kad dar nepasiruoses buti tevu dar anksti ir t.t. doh.gif tada buvau pykta ir pasakiau,kad jei dabar neesi pasiruoses pamirsk mane nes jei neesi su manim dabar nebusi niekad...taip ir issiskyrem...zinau,kad buvo gimtadienis mano drauges ir vaziavau ja pasveikinti( nescia buvau 5men pati vairavau) drauge gyveno kaime,tai ir keliai ne patys geriausi,nezinia is kur atsirado masina is galo,aplenke,pristabde na vienu zodziu visa kelia taip( kai lenke maciau kad mano ex sedejo uz vairo) ar pageres ar ka nesupratau,bet kaip ne savo kailyje,nezinau kas ir kaip ten atsistiko,bet atsimenu tik tiek,kad mano masina leke,bet tikrai ne keliu,o kazkur nezinia kur....atsipeikejau tik ligonineje,visur balta mama salia...kiek veliau suzinojau,kad per stebukla pavyko isgelbeti nestuma ir leliuka...po to kiek veliau suzinojau,kad musu masinos atsitrenke ir jam nieko...bet nuo to laiko daugiau jo niekad nemaciau ir jei atvirai net neneriu matyti....viena drauge mano labai gera gyvena vokietijoje sako atvaziuok pas mane as turiu tau darbelio,o ir lt kaip tik laikas ejo link krizes tos,tai sako vaziuok cia pabandysi jei patiks liksi jei ne visada gali grizti g.gif (tuo labiau nedirbau sunus maziukas buvo )na ir isvaziavau...suradau cia laime galiu drasiai taip sakyti turiu viska ko moteris gali noretu wub.gif : turiu mylinti vyra,sunelis sveikas (tik kad neklauso),ir dabar esu nestuke.gif ...tad tos kurios be vyru ir nestuke.gif nereikia nerimauti,tik kad leliukui viskas gerai butu,o viskas bus gerai mirksiukas.gif ....Juk kaip sakoma tunelio gale vistiek sviesa yra mirksiukas.gif
Atsakyti
Mano istorija yra begalo vaikiška verysad.gif
Sulaukiau to vienintelio, kartu jau esame pusantrų metų. Man tėra 17 metų, na rugsėjo 1 dieną- 18. Būsima dvyliktokė ir mama verysad.gif Vasarą įtariau, kad esu nėščia, nes mėnesinių nebuvo (Nors man jų normalių visą gyvenimą nebuvo, ypač pasitaikydavo kad visą vasarą nebūdavo). Tik dabar atėjau į protą pasidaryti testą, nors tikėjaus kad bus neigiamas, kadangi daug lytinių santykių nebuvo, tuo labiau be apsisaugojimo primonių. Ir ka... Teigiamas ir vos ne puse nėštumo... Mano vaikinui 21-eri. Jis begalo myli mažus vaikučius, nekartą man tai sakė ir pati mačiau savo akimis.Deja naujieną teko pranešti telefonų, nes jis išvykęs dirbti į Olandiją. Jo reakcija buvo permaininga: iš pradžių labai pasimetė, kas, kaip bus, kaip mano mokslai, dėl mūsų materialinės padėties, tačiau dabar dažnai telefone perskaitysi: Na kaip mano mamytė ir arbūziukas? Jaučiuosi laiminga dėl jo tokio noro turėti vaiką ir pasiryžimą jį ir mane išlaikyti, suteikti mums abiems savo pavardę. wub.gif
Atsakyti
QUOTE(radhi @ 2008 03 19, 12:07)
Mes lėliuką planavome, tai kai mėnesinės gerokai ėmė vėluoti, o krūtinė pasidarė skausminga ir padidėjo iki kosminių apimčių  doh.gif jau kaip ir buvo aišku, kas čia darosi. Bet vis tiek MB reakcija tiek prijuokino, kad dar dabar šypsausi prisiminusi  lotuliukas.gif

Taigi, iš vakaro buvau nusprendusi ryte darytis testą, MB tą irgi žinojo, žodžiu, turėjo įvykti toks jau žinomo fakto daiktinis patvirtinimas. Bet naktį apie 4 val. įsijungė šalia statomo namo signalizacija. O ten nieko nėra, nieks jos neišjungia, triukšmas baisus, tik MB miega knarkdamas ir nieko negirdi. O mane taip į tuliką varo, bet aš iš paskutiniųjų, kojas sukryžiavusi laikausi ir galvoju - ar 4 val. ryto šlapimas jau yra rytinis ar dar naktinis?  g.gif Taip kenčiau iki 4.30, tada jau nukėblinau eksperimentuoti. Ir abi juostelės akimirksniu pasidarė tokios riebios ryškios raudonos  wub.gif Tai stovėjau virtuvėje palinkusi prie stalo ir šypsojausi, kad žandai plyšo  clap.gif

Parėjau į lovą, žadinu MB, kišu jam testą po nosim, sakau: "Ar matai?", o jis per miegus nesupranta, kas čia ir klausia: "Kas čia? Švilpukas?". Aš atsakau: "Nu, visai jau tu, kam aš tau naktį kažkokį švilpuką nešiu?"  lotuliukas.gif Tada jis: "Aaaa, tai čia sūrio lazdelė, bet kad aš dabar nenoriu jos valgyt" (čia tipo, ta pik nik plėšoma sūrio lazdelė  lotuliukas.gif ). Jau aš kikenu garsiai, sakau: "Ale jau visai tu, kam aš tau naktį sūrį nešiu"  lotuliukas.gif Tada MB akimirksniu prasibudino, ale dar ne iki galo, ir sako tokiu kaltu balsu: "Aaaa, tai čia langą bandei pradaryt ir rankenelė nukrito" (o jis vis vieno lango rankenos neprisuka iki galo, tai nusprendė, kad aš, furija, nutariau naktį jam moralą atskaityti  lotuliukas.gif ) Nu, aš jau žvengiu iki ašarų, sakau: "Ne, ne, tikrai ne". Ir galų gale teko pačiai pasakyti, kad gi testas čia, teigiamas. Gavau bučkį į žandą ir meškino apkabinimą, bet miegas vis tiek buvo stipresnis ir detales aiškinomės jau ryte  drinks_cheers.gif


thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif Maniskis jauciu irgi panasiai reaguotu jei taip nakti pakelciau lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(DziNyna @ 2009 08 07, 10:32)
Aš negaliu džiaugsmu pasigirti, tik ašarų pakalne.
Kai pasakiau busimam tėveliui, kad aš neščia, štai koki atsakyma gavau
"Ka čia daugiau galvoti, reikia į ligonine eiti, vėl papildomos išlaidos, jo nei tau nei man nereikia"
"Tik niekam neprasitark, susitvarkysim patys"
Ir ka man tokiu atveju daryti. Aš leliuko asmeniškai labai noriu, nor ir beveik 19 esu.
Kaip būtų galima jį perkalbet, tik siandien tesužinojau pati, ir jam pasakiau iškart.

bliamba kokie nebrendylos tie bernai. Meskit juos is galvos,tikrai kazkada sutiksit demesio verta,kuris ir jus,ir jusu vaika myles visa sirdim,o ne kazkokia egoistine zaisline meile. Bjauriausia vyro savybe, neryztingumas ir baime prisiimt atsakomybe, patikek neverta gadint sau nervu bandant kazka prasmingo isgaut is tokiu personazu. bereikalingai sugaistas laikas. o vaika gimdyt tikrai verta,nes jis suteiks gyvenimui tikra prasme ir dziaugsma. Jau nekalbant apie rizika, kad pirmas isvalymas gali turet rimtas pasekmes, ir apie kitus nestumus gali tekt tik pasvajot. Pati issikyriau kai suneliui buvo 1 men, uzauginau viena, ir dziaugiuosi kad gyvenimas taip susikloste, kad nelikau su tuo biologiniu tevu,nes buciau ir savo ir vaiko gyvenima asaru pakalne pavertus. sekmes ir blaivaus proto visom vienisom mamytem, nebijokit likti vienos, tai tikrai geriau nei su paslemeku pasonej.
Atsakyti