QUOTE (stebukliuke @ 2004 06 04, 12:48) |
kaip matau, jau ryt ko gero galesi pamatysi savo mazyli!!! kaip as tau pavydziu Ir kaip dziaugiuosi uz jus visus |
Ačiū, ačiū, nuoširdžiai visi Jums dėkojame
QUOTE (Kalinka @ 2004 06 04, 13:19) |
o vienas mano dedukas tai turi posaki "padaryt vaika lengva, tik kol tas ausytes islankstai..." |
Geras
QUOTE (Dzimute @ 2004 06 04, 13:09) |
Gaila, man tos reakcijos kaip ir neteko patirti. Mazyli suplanavom, tad degiau kiekviena diena, laukiau (tiksliau nelaukiau) menesiniu, kad tik butu JAU! Tad, kadangi svaigau kasdien, vyras irgi tame nuolat dalyvavo, ir nenustebo, kai pasitvirtino uzgimimas. Tik niekas man nepatvirtino ilgai to dalyko, iki 13 sav. pravaiksciojau vis dar abejodama. Pasidarius echoskopija, pagaliau nurimau- jis tikrai ten, musu mazylis... O jaudulys tai vis dar nepraeina. 22 sav., nestumas ipusejo, o as vis dar negaliu patiket, kad mes turesim mazyli. Nesuvokiamas man sis stebuklas. Nepatikesiu turbut, nors vaikai ir uzaugs... Va taip, is nieko, atsiranda zmogiukai... nerealu... |
Tikrai nerealu Man labiau pasiseke, ilgai nekankino, echoskopas 4-5 savaite parode, zodziu pacia pradzia
Pirmi zodziai: negali buti. Testas-meluoja, eik pas gydytoja.
Po antro teigiamo testo: tai ka, man dabar tipo dziaugtis reikia...
Po apsilankymo pas gydytoja: o velnias... vaikas.... juk jis naktimis rekia...
Po to kai suzinojome jog bus mergyte (labai tikimes, kad tai ir pasitvirtins): apskelbe visiems draugams ir jau mano pilva vardu vadina....
Po antro teigiamo testo: tai ka, man dabar tipo dziaugtis reikia...
Po apsilankymo pas gydytoja: o velnias... vaikas.... juk jis naktimis rekia...
Po to kai suzinojome jog bus mergyte (labai tikimes, kad tai ir pasitvirtins): apskelbe visiems draugams ir jau mano pilva vardu vadina....
Kazka pridirbau
Apsiramins, stebukliuke, tik reikia laiko. Pas mus ta pati situacija buvo besilaukiant pirmo leliaus. Vyras buvo kaip nesavas. Tipo kaip mes cia gyvensim, priprate kaip laisvi pauksciai, o dabar vaikas viska suvarzys. Jei kas dar paerzindavo apie antra, tai is vis... Sake vienas ir daugiau JOKIU. Zodziu namie streso buvo sociai ir jam, ir man. O kai gime dukryte patapo paciu geriausiu teciu, neisivaizduoju ka be jo daryciau . Dabar laukiam antro ir tai yra musu abieju planuotas leliukas
QUOTE (Andrea @ 2004 06 04, 13:42) |
Apsiramins, stebukliuke, tik reikia laiko. Pas mus ta pati situacija buvo besilaukiant pirmo leliaus. Vyras buvo kaip nesavas. Tipo kaip mes cia gyvensim, priprate kaip laisvi pauksciai, o dabar vaikas viska suvarzys. Jei kas dar paerzindavo apie antra, tai is vis... Sake vienas ir daugiau JOKIU. Zodziu namie streso buvo sociai ir jam, ir man. O kai gime dukryte patapo paciu geriausiu teciu, neisivaizduoju ka be jo daryciau . Dabar laukiam antro ir tai yra musu abieju planuotas leliukas |
Dziaugiuosi uz judu...
o as tikiuosi, kad maniskis is tikruju del per didelio streso taip sureagavo Ka tik gavau zinute, kad abu mus su mazuliuku myli...
QUOTE (stebukliuke @ 2004 06 04, 13:45) |
Ka tik gavau zinute, kad abu mus su mazuliuku myli... |
Na va matai, uzjausk ir ji, jam gal kartais truputi baisu
QUOTE (Yurgita @ 2004 06 04, 13:59) |
Na va matai, uzjausk ir ji, jam gal kartais truputi baisu |
visko gali buti... Dziaugiuosi, kad issiaiskinom.
tikrai matau, kad jis nori ir mus myli
QUOTE (Dzimute @ 2004 06 04, 11:09) |
O jaudulys tai vis dar nepraeina. 22 sav., nestumas ipusejo, o as vis dar negaliu patiket, kad mes turesim mazyli. Nesuvokiamas man sis stebuklas. Nepatikesiu turbut, nors vaikai ir uzaugs... Va taip, is nieko, atsiranda zmogiukai... nerealu... |
Patikesi, patikesi . Kai naktimis pasikilnosi prie , is karto patikesi
QUOTE (Dzimute @ 2004 06 04, 11:09) |
Gaila, man tos reakcijos kaip ir neteko patirti. Mazyli suplanavom, tad degiau kiekviena diena, laukiau (tiksliau nelaukiau) menesiniu, kad tik butu JAU! Tad, kadangi svaigau kasdien, vyras irgi tame nuolat dalyvavo, ir nenustebo, kai pasitvirtino uzgimimas. Tik niekas man nepatvirtino ilgai to dalyko, iki 13 sav. pravaiksciojau vis dar abejodama. Pasidarius echoskopija, pagaliau nurimau- jis tikrai ten, musu mazylis... O jaudulys tai vis dar nepraeina. 22 sav., nestumas ipusejo, o as vis dar negaliu patiket, kad mes turesim mazyli. Nesuvokiamas man sis stebuklas. Nepatikesiu turbut, nors vaikai ir uzaugs... Va taip, is nieko, atsiranda zmogiukai... nerealu... |
Labai graziai parasei Viskas bus gerai, tik saugok save
Nuosirdziai linkiu