Po susipažinimo su MB labai greitai pradėjome svajoti apie Leliuką, ypač MB, jis labai norėjo pilnavertes šeimos, mylimosios ir vaikelio, juo labiau, kad ir amžius jam jau ne tas, kad ilgai planuoti ir svajoti (tarp musu skirtumas 15metu). Galima sakyti tai jis "užkrėtė" mane svajonėmis apie Leliuką, nes visada galvojau, kad man dar anksti ir pirmą gimdysiu ne anksčiau 30, bet nebūna taip, kaip planuoji, viskas įvyko anksčiau.
Taigi, gal po 1-1,5 mėnesio susitikinėjimų, pradėjo vėluoti mmm. Giliai širdyje vis dar jų laukiau, bet jau žinojau, kad esu nėščia. Pasakiau apie dienelių vėlavimą MB, jis užsispyrė ta pačia diena pasidaryti NT, labai nekantravo. Aš norėjau dar palaukti, o gal dar ateis tos dienos, bet jis net klausytis apie tai nenorėjo.
Suplanavome, kad jis atvažiuos pasiimt mane iš darbo, važiuosime pirkti testą ir darysime. Pakeliui per skubėjimą pas mane į darbą, dar padare avariją Vietoje, patys, be policijos nubraižė visą situaciją, ir susitarė susitikti Kelių policijoje. Vis tik atvažiavo pasiimt manes, ir jau kartu važiavome į policiją, viską įforminti. Buvo jau vėlus vakaras lapkričio 28, policijoje didžiausią eilę, praleidom ten kelias valandas. Visą šį laiką bandžiau įkalbėti, kad atidėti NT kitai dienai, sakau, gal šiandien nelemta, avarija, ir mes išvargę, bet MB sako "šiandien ir viskas, labai noriu žinoti, neužmigsiu".
Paskui važiavome pirkti testo, pasidariau jį vėlai vakare, parodė dvi juostelės, negaliu nupasakot kas darėsi viduje, užplūdo ir džiaugsmas ir susirūpinau, kaip ir kas bus toliau
Išėjau iš tualeto, MB žiūrėjo tiesiai man akys, nekantraudamas ką aš pasakysiu, kokia bus naujieną, bandžiau išlikti rami ir rimta, bet nesugebėjau, šypsena iki ausų ir pasakiau "teigiamas"
Jis buvo labai laimingas, pakele ant ranku, apsuko, išbučiavo.
Tą patį vakarą, po tokios puikios naujienos, važiavome švesti į kavinę.
Buvo toks jausmas, kad mes planavome Leliuką jau kelis metus ir mums vis nepavykdavo Jau tiek džiaugsmo buvo
Dabar esame labai laimingi, jau mažiau negu po 2 mėnesiu sūpuosime savo Angeliuką Tėtis dalyvauja visur, kas susiję su Leliuku.
Dar nėra nei metu, kaip esame kartu, bet jau turesime vaikeli Esu labai laiminga, kad šalia manes būtent JIS, nes geresnio ir rūpestingesnio negaliu įsivaizduoti.
tikrai geros istorijos
O musu tevelis tai nepatikejo, nes kai parodziau testa sako o cia tikrai ? Maciau is akiu kad labai dziaugiasi bet bijo, o jeigu ne, tai nulekem i vaistine ir dar viena testa nupirkom, bet dabar dar nesuprantu kaip mes islaukem iki ryto kad tikrai jau tikrai atsakymas butu tikras. O pradejo elgtis kaip tikras tevelis tik po apsilankymo pas gydytoja kai gryzom sako o tu tikrai laukiesi mes turesime vaikuti
Mažylį planavome jau trečias mėnuo. Ir štai balandžio viduryje mano vyras sako "Žinai, jaučiu, kad šį mėnesį mums pavyko". Net nesureagavau per stipriai į šiuos jo žodžius, nes tik tiek jų ir tebuvo. Tik vėliau juos vėl prisiminiau.
Kai pradėjau įtarinėti, kad mums iš tikrųjų pavyko, bandžiau visa tai nuslėpti nuo brangiausiojo. Oi patikėkit kaip sunku buvo Jau atrodo imsiu ir išpliurpsiu viską, bet susilaikiau, nes artėjo labai graži proga, kurios metu ir norėjau padovoti šią dovaną. Be to, man reikėjo gydytojo patvirtinimo, nes visi tie testai ir net kraujo tyrimai man rodėsi nepatikimi.
Taigi tą mūsų šventės dieną kaip tik buvo suplanuotas ir vizitas pas ginę. Kai ji patvirtino nėštumą, greit padariau jau iš anksto sumastytą dovanėlę. Viskas buvo grįsta skaičiumi 9, nes jau labai daug aplink tą dieną sukosi tų skaičiukų. Į dėžutės apačią įdėjau pirmąją echoskopijos nuotrauką, kur matyti tik dar kelios lastelės, ant jų uždėjau kūdikio batelius, ir po to gal kokius 7 lapelius vis su tekstu ir skaičiumi 9. Paskutinis lapelis, kurį nuėmus jau pasimato bateliai skelbė "Dovanoju tau beveik 9 mėnesius nuostabaus laukimo. Myliu tave".
Prieš mūsų šventinę vakarienę įteikiau jam tą dėžutę. Iš pradžių jis net neįtarė, nes skaičius 9 jam buvo žinomas ir galvojo, kad čia viskas taip ir turi būti. Ir kai pamatė paskutinį lapelį, neteko amo, pabučiavo, vėl pažiūrėjo, šiek tiek sumišo...ir prasiveržė nerealus džiaugsmas.
Vakarienė buvo visa skirta mažyliui- kaip čia kas, kada ir pan. Net skubėjome greičiau baigti gardžią vakarienę ir važiuoti pirkti knygų apie nėštumą ir pan. Taip ir padarėme.
Dabar kartu skaitome tas knygas, mokomės ir laukiame...
Kai pradėjau įtarinėti, kad mums iš tikrųjų pavyko, bandžiau visa tai nuslėpti nuo brangiausiojo. Oi patikėkit kaip sunku buvo Jau atrodo imsiu ir išpliurpsiu viską, bet susilaikiau, nes artėjo labai graži proga, kurios metu ir norėjau padovoti šią dovaną. Be to, man reikėjo gydytojo patvirtinimo, nes visi tie testai ir net kraujo tyrimai man rodėsi nepatikimi.
Taigi tą mūsų šventės dieną kaip tik buvo suplanuotas ir vizitas pas ginę. Kai ji patvirtino nėštumą, greit padariau jau iš anksto sumastytą dovanėlę. Viskas buvo grįsta skaičiumi 9, nes jau labai daug aplink tą dieną sukosi tų skaičiukų. Į dėžutės apačią įdėjau pirmąją echoskopijos nuotrauką, kur matyti tik dar kelios lastelės, ant jų uždėjau kūdikio batelius, ir po to gal kokius 7 lapelius vis su tekstu ir skaičiumi 9. Paskutinis lapelis, kurį nuėmus jau pasimato bateliai skelbė "Dovanoju tau beveik 9 mėnesius nuostabaus laukimo. Myliu tave".
Prieš mūsų šventinę vakarienę įteikiau jam tą dėžutę. Iš pradžių jis net neįtarė, nes skaičius 9 jam buvo žinomas ir galvojo, kad čia viskas taip ir turi būti. Ir kai pamatė paskutinį lapelį, neteko amo, pabučiavo, vėl pažiūrėjo, šiek tiek sumišo...ir prasiveržė nerealus džiaugsmas.
Vakarienė buvo visa skirta mažyliui- kaip čia kas, kada ir pan. Net skubėjome greičiau baigti gardžią vakarienę ir važiuoti pirkti knygų apie nėštumą ir pan. Taip ir padarėme.
Dabar kartu skaitome tas knygas, mokomės ir laukiame...
QUOTE(Anaka @ 2008 06 04, 09:20)
Mažylį planavome jau trečias mėnuo. Ir štai balandžio viduryje mano vyras sako "Žinai, jaučiu, kad šį mėnesį mums pavyko". Net nesureagavau per stipriai į šiuos jo žodžius, nes tik tiek jų ir tebuvo. Tik vėliau juos vėl prisiminiau.
Kai pradėjau įtarinėti, kad mums iš tikrųjų pavyko, bandžiau visa tai nuslėpti nuo brangiausiojo. Oi patikėkit kaip sunku buvo Jau atrodo imsiu ir išpliurpsiu viską, bet susilaikiau, nes artėjo labai graži proga, kurios metu ir norėjau padovoti šią dovaną. Be to, man reikėjo gydytojo patvirtinimo, nes visi tie testai ir net kraujo tyrimai man rodėsi nepatikimi.
Taigi tą mūsų šventės dieną kaip tik buvo suplanuotas ir vizitas pas ginę. Kai ji patvirtino nėštumą, greit padariau jau iš anksto sumastytą dovanėlę. Viskas buvo grįsta skaičiumi 9, nes jau labai daug aplink tą dieną sukosi tų skaičiukų. Į dėžutės apačią įdėjau pirmąją echoskopijos nuotrauką, kur matyti tik dar kelios lastelės, ant jų uždėjau kūdikio batelius, ir po to gal kokius 7 lapelius vis su tekstu ir skaičiumi 9. Paskutinis lapelis, kurį nuėmus jau pasimato bateliai skelbė "Dovanoju tau beveik 9 mėnesius nuostabaus laukimo. Myliu tave".
Prieš mūsų šventinę vakarienę įteikiau jam tą dėžutę. Iš pradžių jis net neįtarė, nes skaičius 9 jam buvo žinomas ir galvojo, kad čia viskas taip ir turi būti. Ir kai pamatė paskutinį lapelį, neteko amo, pabučiavo, vėl pažiūrėjo, šiek tiek sumišo...ir prasiveržė nerealus džiaugsmas.
Vakarienė buvo visa skirta mažyliui- kaip čia kas, kada ir pan. Net skubėjome greičiau baigti gardžią vakarienę ir važiuoti pirkti knygų apie nėštumą ir pan. Taip ir padarėme.
Dabar kartu skaitome tas knygas, mokomės ir laukiame...
Kai pradėjau įtarinėti, kad mums iš tikrųjų pavyko, bandžiau visa tai nuslėpti nuo brangiausiojo. Oi patikėkit kaip sunku buvo Jau atrodo imsiu ir išpliurpsiu viską, bet susilaikiau, nes artėjo labai graži proga, kurios metu ir norėjau padovoti šią dovaną. Be to, man reikėjo gydytojo patvirtinimo, nes visi tie testai ir net kraujo tyrimai man rodėsi nepatikimi.
Taigi tą mūsų šventės dieną kaip tik buvo suplanuotas ir vizitas pas ginę. Kai ji patvirtino nėštumą, greit padariau jau iš anksto sumastytą dovanėlę. Viskas buvo grįsta skaičiumi 9, nes jau labai daug aplink tą dieną sukosi tų skaičiukų. Į dėžutės apačią įdėjau pirmąją echoskopijos nuotrauką, kur matyti tik dar kelios lastelės, ant jų uždėjau kūdikio batelius, ir po to gal kokius 7 lapelius vis su tekstu ir skaičiumi 9. Paskutinis lapelis, kurį nuėmus jau pasimato bateliai skelbė "Dovanoju tau beveik 9 mėnesius nuostabaus laukimo. Myliu tave".
Prieš mūsų šventinę vakarienę įteikiau jam tą dėžutę. Iš pradžių jis net neįtarė, nes skaičius 9 jam buvo žinomas ir galvojo, kad čia viskas taip ir turi būti. Ir kai pamatė paskutinį lapelį, neteko amo, pabučiavo, vėl pažiūrėjo, šiek tiek sumišo...ir prasiveržė nerealus džiaugsmas.
Vakarienė buvo visa skirta mažyliui- kaip čia kas, kada ir pan. Net skubėjome greičiau baigti gardžią vakarienę ir važiuoti pirkti knygų apie nėštumą ir pan. Taip ir padarėme.
Dabar kartu skaitome tas knygas, mokomės ir laukiame...
Kaip graziai tau viska pavyko padaryti net asarele nubraukiau beskaitydama turbut reiks su antru vaikeliu ir nepasakoti vyrui iskarto o sulaukti grazios progos ir padaryti staigmena saunuole
QUOTE(Anaka @ 2008 06 04, 09:20)
Mažylį planavome jau trečias mėnuo. Ir štai balandžio viduryje mano vyras sako "Žinai, jaučiu, kad šį mėnesį mums pavyko". Net nesureagavau per stipriai į šiuos jo žodžius, nes tik tiek jų ir tebuvo. Tik vėliau juos vėl prisiminiau.
Kai pradėjau įtarinėti, kad mums iš tikrųjų pavyko, bandžiau visa tai nuslėpti nuo brangiausiojo. Oi patikėkit kaip sunku buvo Jau atrodo imsiu ir išpliurpsiu viską, bet susilaikiau, nes artėjo labai graži proga, kurios metu ir norėjau padovoti šią dovaną. Be to, man reikėjo gydytojo patvirtinimo, nes visi tie testai ir net kraujo tyrimai man rodėsi nepatikimi.
Taigi tą mūsų šventės dieną kaip tik buvo suplanuotas ir vizitas pas ginę. Kai ji patvirtino nėštumą, greit padariau jau iš anksto sumastytą dovanėlę. Viskas buvo grįsta skaičiumi 9, nes jau labai daug aplink tą dieną sukosi tų skaičiukų. Į dėžutės apačią įdėjau pirmąją echoskopijos nuotrauką, kur matyti tik dar kelios lastelės, ant jų uždėjau kūdikio batelius, ir po to gal kokius 7 lapelius vis su tekstu ir skaičiumi 9. Paskutinis lapelis, kurį nuėmus jau pasimato bateliai skelbė "Dovanoju tau beveik 9 mėnesius nuostabaus laukimo. Myliu tave".
Prieš mūsų šventinę vakarienę įteikiau jam tą dėžutę. Iš pradžių jis net neįtarė, nes skaičius 9 jam buvo žinomas ir galvojo, kad čia viskas taip ir turi būti. Ir kai pamatė paskutinį lapelį, neteko amo, pabučiavo, vėl pažiūrėjo, šiek tiek sumišo...ir prasiveržė nerealus džiaugsmas.
Vakarienė buvo visa skirta mažyliui- kaip čia kas, kada ir pan. Net skubėjome greičiau baigti gardžią vakarienę ir važiuoti pirkti knygų apie nėštumą ir pan. Taip ir padarėme.
Dabar kartu skaitome tas knygas, mokomės ir laukiame...
Kai pradėjau įtarinėti, kad mums iš tikrųjų pavyko, bandžiau visa tai nuslėpti nuo brangiausiojo. Oi patikėkit kaip sunku buvo Jau atrodo imsiu ir išpliurpsiu viską, bet susilaikiau, nes artėjo labai graži proga, kurios metu ir norėjau padovoti šią dovaną. Be to, man reikėjo gydytojo patvirtinimo, nes visi tie testai ir net kraujo tyrimai man rodėsi nepatikimi.
Taigi tą mūsų šventės dieną kaip tik buvo suplanuotas ir vizitas pas ginę. Kai ji patvirtino nėštumą, greit padariau jau iš anksto sumastytą dovanėlę. Viskas buvo grįsta skaičiumi 9, nes jau labai daug aplink tą dieną sukosi tų skaičiukų. Į dėžutės apačią įdėjau pirmąją echoskopijos nuotrauką, kur matyti tik dar kelios lastelės, ant jų uždėjau kūdikio batelius, ir po to gal kokius 7 lapelius vis su tekstu ir skaičiumi 9. Paskutinis lapelis, kurį nuėmus jau pasimato bateliai skelbė "Dovanoju tau beveik 9 mėnesius nuostabaus laukimo. Myliu tave".
Prieš mūsų šventinę vakarienę įteikiau jam tą dėžutę. Iš pradžių jis net neįtarė, nes skaičius 9 jam buvo žinomas ir galvojo, kad čia viskas taip ir turi būti. Ir kai pamatė paskutinį lapelį, neteko amo, pabučiavo, vėl pažiūrėjo, šiek tiek sumišo...ir prasiveržė nerealus džiaugsmas.
Vakarienė buvo visa skirta mažyliui- kaip čia kas, kada ir pan. Net skubėjome greičiau baigti gardžią vakarienę ir važiuoti pirkti knygų apie nėštumą ir pan. Taip ir padarėme.
Dabar kartu skaitome tas knygas, mokomės ir laukiame...
Labai grazi istorija Vos sulaikiau asaras... Dziaugsmo asaras, kad jus patyret toki grazu jausma
Maniskis kai grizau is daktares atsiunte i darba roziu glebi
tai buvo didziausia staigmena, nes jis ne romantikas
tai buvo didziausia staigmena, nes jis ne romantikas
Kaip smagu skityti jusu grazias istorijas. Baltai pavydziu.
Dar nemacius nestumo testo pasake jei bus teigiamas, stresti tau ar tai ka ilgai kurem renkies ar supuvusi gelda. manau supratot ka norejau pasakyti.
Nors abu ne jaunikliai. Bet panasu, kad bus skirybos. Nes as renkuosi vaika.
Matyt visdelto ne tas zmogus yra salia. Nors jis tikrai geras ir rupestingas.
Dar nemacius nestumo testo pasake jei bus teigiamas, stresti tau ar tai ka ilgai kurem renkies ar supuvusi gelda. manau supratot ka norejau pasakyti.
Nors abu ne jaunikliai. Bet panasu, kad bus skirybos. Nes as renkuosi vaika.
Matyt visdelto ne tas zmogus yra salia. Nors jis tikrai geras ir rupestingas.
QUOTE(Irka69 @ 2008 06 12, 15:29)
Kaip smagu skityti jusu grazias istorijas. Baltai pavydziu.
Dar nemacius nestumo testo pasake jei bus teigiamas, stresti tau ar tai ka ilgai kurem renkies ar supuvusi gelda. manau supratot ka norejau pasakyti.
Nors abu ne jaunikliai. Bet panasu, kad bus skirybos. Nes as renkuosi vaika.
Matyt visdelto ne tas zmogus yra salia. Nors jis tikrai geras ir rupestingas.
Dar nemacius nestumo testo pasake jei bus teigiamas, stresti tau ar tai ka ilgai kurem renkies ar supuvusi gelda. manau supratot ka norejau pasakyti.
Nors abu ne jaunikliai. Bet panasu, kad bus skirybos. Nes as renkuosi vaika.
Matyt visdelto ne tas zmogus yra salia. Nors jis tikrai geras ir rupestingas.
labai gaila,kad taip yra,bet palaikau tave 100 procentu,pasielgciau lygiai taip pat,kaip ir tu -vaikelis viskas kas gali buti geriausia siam gyvenime nepasiduok ir tikek savimi viskas bus gerai
QUOTE(Irka69 @ 2008 06 12, 14:29)
Kaip smagu skityti jusu grazias istorijas. Baltai pavydziu.
Dar nemacius nestumo testo pasake jei bus teigiamas, stresti tau ar tai ka ilgai kurem renkies ar supuvusi gelda. manau supratot ka norejau pasakyti.
Nors abu ne jaunikliai. Bet panasu, kad bus skirybos. Nes as renkuosi vaika.
Matyt visdelto ne tas zmogus yra salia. Nors jis tikrai geras ir rupestingas.
Dar nemacius nestumo testo pasake jei bus teigiamas, stresti tau ar tai ka ilgai kurem renkies ar supuvusi gelda. manau supratot ka norejau pasakyti.
Nors abu ne jaunikliai. Bet panasu, kad bus skirybos. Nes as renkuosi vaika.
Matyt visdelto ne tas zmogus yra salia. Nors jis tikrai geras ir rupestingas.
Blin kaip gaila. Ir kodėl kai kurie vyrai taip mėgsta ultimatumus. Garantuoju, kad ateity gailėsis- prisipažins ar ne, bet gailėsis. Kaip jie nesuvokia, kad moteris negali išplėšti dalelės savęs vien dėl to, kad jo planai kiti...
nu cia tikrai sutinku su mergaitem jiems gal sokas buna nerealus, jei lelius neplanuotas, bet veliau jie be proto dziaugiasi, bet visam laikui tada liks ta deme ant dusios del jo pirmos reakcijos
as kadangi esu UK,k o maniskis siuo metu LT, tai paskambinau jam ir pranesiau, tai kaip su siena pasnekejau, o paskui dvi dienas prisiskambinti negalejau, o tada 'grazi' zinute atejo: 'gal noretum valyma pasidaryti? as neesu pasiruoses' , tai as jam pasakiau, kad as esu pasiruosusi ir, kad turesiu sita spinduleli su juo ar be jo tai dabar jau kaip buvom kartu skeno pirmo ir isgirdo sirdute plakancia ir leliu judanti, tai jau pradeda teveli vaidinti ir jau lygtais dziaugiasi
as kadangi esu UK,k o maniskis siuo metu LT, tai paskambinau jam ir pranesiau, tai kaip su siena pasnekejau, o paskui dvi dienas prisiskambinti negalejau, o tada 'grazi' zinute atejo: 'gal noretum valyma pasidaryti? as neesu pasiruoses' , tai as jam pasakiau, kad as esu pasiruosusi ir, kad turesiu sita spinduleli su juo ar be jo tai dabar jau kaip buvom kartu skeno pirmo ir isgirdo sirdute plakancia ir leliu judanti, tai jau pradeda teveli vaidinti ir jau lygtais dziaugiasi