Nenustebo, nes planavom pirmą mėnesį, ir jau po poros savaičių pasakė, kad turiu lelių viduj Toks šimtą procentų įsitikinęs Aišku, galima ir šiaip blevyzgot, bet neprašovė
Aišku džiaugės
QUOTE(renate @ 2006 12 12, 18:55)
o as bijau ir pasakyt dar tik sesios savaites ir antras vaikiukas butu bet niekaip nedristu teciuj pasakyt. neplanuotas ir zinau kad tetis per daug neapsidziaugs.tikuosi islaukt iki 12sav ir tada pasakyt nes nutraukt nestumo nenoriu o tada kaip bus taip
labai pazystama situacija. tik as pasakiau kaip buvo 5 savaites, nes tik tada ir pati suzinojau.
antrasis leliukas pas mus buvo tikrai neplanuotas, ir tiesa pasakius jo apskritai planuose nebuvo.
as ir nesitikejau, kad labai apsidziaugs, bet reakcija buvo tokia kurios as nesitikejau ir jei man kas nors pasakytu tikrai nepatikeciau.
bet nieko, spaudima atlaikiau. buvo moraliskai tikrai nelengva. tiesiog uzsispyriau ir tiek. galiausiai vyras pripazino ta fakta, kad kitaip nebus ir vis tik mano zodis sioje situacijoje yra paskutinis ir negincijamas.
kas ji taip paveike nezinu. gal mano tvirtumas, gal dar kaz kas.
bet dabar jis mane vezioja i konsultacijas, tyrymams ir pan. Stengiasi kaip galima daugiau buities darbu uz mane padaryti.
bet viskas tyliai ir nebyliai.
tad palinkeciau tau stiprybes ir tvirtumo. as manau, kad tiesiog reikes laiko jam su ta mintim susigyventi ir tiek.
be to kaz kas yra sakes "kad vyrai kaip troleibuso pakeleiviai: vieni ilipa, kiti islipa. o vaikai - tai kas lieka visada su tavimi"
ir nesutikciau su ta mintim, kad toks tetis nevertas vadintis teciu. nemazai aplink mane teciu kurie zmonom ta proga ir geles dovanojo, ir ant ranku nesiojo, ir pan.... Bet nei sykio neplove vaikui uzpakalio, neslauge jo sergant, nesikele naktimis ir nenesiojo, kad mamai duotu issimiegoti. Nepirko mamai bilietu i koncerta ar i kina kad ji galetu prasiblaskyti, o pats tuo tarpu likdavo su kudikiu namuose na ir pan.
dar syki dideles kantrybes, isminties ir lengvo nestumo.
mes tai neplanavom ir saugojomes...bet va, kai pasakiau, kad netyciukas gavos, nors to nesitikejau, spirgejo is laimes kaip mazas vaikas ir jo euforija vis dar nepraeina
Maniskis irgi kaip mazas vaikas lakste po kambarius ,niekad nepamirsiu to vaizdelio
mes tai tiesa sakant visai nesisaugojom ta menesi, nes kazkaip labai patiko taip tai vaikas buvo ir staigmena, ir ne staigmena. norejom vaiko, kalbedavom apie tai... na ir prisikalbejom. pastojau tada, kai jau visai nebebijojau pastoti, anksciau tai buvo gryna paranoja prie kiekvienas menesines kazkokia psichoze nes galvodavau kad tik nebuciau nescia... o pastaraisiais menesiais jau kazkaip ramiai laukdavau, ir net norejau slapcia pastoti
dziaugiasi jis, neseniai pajuto judesius pradejo daugiau dometis po apsilankymo pas ginekologe su manim, kartu stebejom vaika pilve echoskopijos metu. net atsisiunte filma dokumentini apie nestuma, paziurejom kartu laukiam vaikelio!
dziaugiasi jis, neseniai pajuto judesius pradejo daugiau dometis po apsilankymo pas ginekologe su manim, kartu stebejom vaika pilve echoskopijos metu. net atsisiunte filma dokumentini apie nestuma, paziurejom kartu laukiam vaikelio!
leliuką planavom apie 9 mėnesius, o kai jau pasidariau testą ir pamačiau II juosteles, maniškio reakcija buvo visai kitokia nei tikėjausi - "tai ką dabar darysim?" aišku, čia pirmoji reakcija, bet paskui iš karto savo mamai pasigyrė ir dabar labai laimingas, laukia
O man tai reikia visko cia ir dabar
Leliukas gavosi is antro menesio nesisaugojimo, labai planuotas, nes maigiau savo magistranturas
Pasidariau nestumo testa, bet nesulaukus nei triju minuciu ir pamacius, kad tik vienas bruksnelis, ismeciau i siuksliu deze Pasakiau mieganciam vyrui, kad vis dar nea reikes stengtis labiau Bet po to galvoju, reikia dar paziureti ta testa - issitrukiu is siuksledezes - ogi du bruksneliai Tai abudu is laimes sokinejom, sakyciau jis net labiau
Leliukas gavosi is antro menesio nesisaugojimo, labai planuotas, nes maigiau savo magistranturas
Pasidariau nestumo testa, bet nesulaukus nei triju minuciu ir pamacius, kad tik vienas bruksnelis, ismeciau i siuksliu deze Pasakiau mieganciam vyrui, kad vis dar nea reikes stengtis labiau Bet po to galvoju, reikia dar paziureti ta testa - issitrukiu is siuksledezes - ogi du bruksneliai Tai abudu is laimes sokinejom, sakyciau jis net labiau
na mes savojo kleckucio neplanavome, bet jau kai pasakiau kad galiu buti , dziaugesi ir sake turesim berniuka, nors dar neaisku buvo, kas ten pilvuke slepiasi, lb saugojo kad nesinervuociau, gerai maitinciaus
Vaikelio laukem abu 6 men, kaskart vyras tai pagal mano nuotaikas, tai pagal uzgaidas bandydavo nuspeti, kad jau turbut si menesi tai pasiseks. Kai pagaliau pasidariau testa ir jis buvo teigiamas, susimasciau: kaip gi pranest vyrui . Aisku norejosi tuoj pat, bet kita diena turejo buti Valentinke. Pamaniau - tokia grazi proga. Bet...neistveriau. Pasakiau ta pacia diena, bet iskentejau iki vakaro. Vyras uzejes i namus, pamate mano gudru zvilgsni. As istiesiau ranka ir pasakiau - "leiskit pasveikint teveli". Sis kelias sekundes stovejo ispletes akis, rankos man taip ir nepadave, tik prisedo salia ir svelniai pabuciavo. Po to visa vakara vaiksciojo lyg gaidziukas pasiputes, lyg kazkas ji labai pagyre
Mes tikrai neplanavom ir gan atydziai saugojomes, bet vis tik "uzkibo"
Dariausi testa kartu su MB, nes manes neaplankancios dienos isdave, kad reikia pasitikrinti...Nepraejo net kelios minutes ir isryskejo dvi juosteles, tai MB be zodziu apkabino mane ir tyliai i ausi pasnibzdejo: noriu berniuko
abu isspaudem kelias dziaugsmo asareles, jis labai norejo visiems pasigirti ir pranesti dziugia naujiena, bet as biskeli tikiu prietarais ir dar neleidau niekam sakyt kol nepatvirtino daktare... o kai suzinojom jog laukiames berniuko tai MB nosis iki dangaus uzsiriete
Dariausi testa kartu su MB, nes manes neaplankancios dienos isdave, kad reikia pasitikrinti...Nepraejo net kelios minutes ir isryskejo dvi juosteles, tai MB be zodziu apkabino mane ir tyliai i ausi pasnibzdejo: noriu berniuko
abu isspaudem kelias dziaugsmo asareles, jis labai norejo visiems pasigirti ir pranesti dziugia naujiena, bet as biskeli tikiu prietarais ir dar neleidau niekam sakyt kol nepatvirtino daktare... o kai suzinojom jog laukiames berniuko tai MB nosis iki dangaus uzsiriete
maniskis del pirmo vaikucio labai apsidziauge skraide is laimes per visa nestuma , tik pirmos reakcijos nemaciau, nes pranesiau telefonu. o del antro dziaugesi, bet ramiai ir dabar kazkaip neskrajoja is laimes na as pati ir nebetaip dziaugiuosi kaip su pirmu, nes viska jau buvau patyrus, viskas zinoma.