QUOTE(suprara @ 2011 02 23, 13:20)
tada bandysiu dar brandinti, o jei nieks nepasikeis turesit mokint mane kaip perlydyt
aciu
Suprara,
aš bandžiau perlydyt muilą. Pasakysiu, kad geriau to nedaryti, nes tekstūra nebus tokia, kaip pirminio muilo. Tik atlikus šią prcedūrą radau keletą patarimų:
Iš vakaro užmerkti drožles. 454 g muilo imama 340 g distiliuoto vandens. Aišku visu vandeniu nakčiai neužmerk, palik lydymuisi. O po to gerą mintį aptikau, kad siūlo dėti į kepimo rankovę ir virti puode. Taip muilo nepritrauks, jį bus galima švelniai pamaigyti, sutraiškyti rankom gabaliukus neištirpusius, po to lengviau išpilstyti (tik gerai galiukus sutvirtink). į šias drožles prieš virinimą supilk reikiamą kiekį aliejaus ar kitų reikiamų priedų.
Man gavosi toks plastelininis muilas. Jau galvojau reiks išmest. Įdėjau į forma, bet tik po 2 d. kazkiek sukietėjo. Supjausciau. Pastebėjau, kad toks muilas gali gautis su oro tarpukais. Pasistenk sudejus į forma gerai supresuot. O pjaustyk didesniais gabaliukais. Aišku, ilgiau džius (apie 2 men.), bet kadangi džiūnant toks muilas traukiasi, raukšlėjasi, tai galėsi gabaliukus padailint vėliauir nesigaus miniatiūriniai. Sėkmės.
Aš perlydyčiau dar kartą tik norėdama išbandyti lydyti kepimo rankovėje... O jei per daug šarmo recepte buvo, tai vistiek, jei liktu neišsilydžiusių gabaliukų, jie būtų šarmingi...
Tikiuosi, paskaičius apie mano patirtį nutarsi, jog geriau palikti savo muiliukus ramiai dar pasibrandinti
...
Aš kitų taip pat neklausiau, bet tik iš smalsumo, nes norėjau išbandyt tą procedūrą