Nėštumas po persileidimo

man irgi taip buvo... labai nerimavau ir ne nzn kada jau sirdis ramesne buvo? pradzioj 12 sav laukiau.. po to 20 sav.. Ir kazkada i pabaiga pasimirso gal jau ta baime?

Ir labai sutinku su tuo, ka Pukeliukas rase.. Mano savijauta buvo tokia pati, o dar kaip tycia atrodo visos drauges tuo pat metu nestejo.. Ir dziaugiausi uz jas ir kartu pykau, kad man taip nutiko Ir dar vis pagalvodavau, kiek dabar laiko butu mano zirniukui.. Bet augindama mergyte jau vis reciau apie tai pagalvoju, paskaiciuoju.. Pasimirsta.
O gal gamta ir gerai padaro, ta naturalia atranka.. Nors tik po laiko ta supranti..

As tikiu kad tai ne nuo musu priklauso. Is vienos puses pykstu ant saves kad nevaziavau i Lietuva issaugoti nestumo, bet velgi...Manau kad organizmas nebereikalo atmeta musu zirniukus. Kogero aptinka kazkokias mutacijas ar apsigimimus, ko echoskopas ilga laika nesugebetu parodyt. Tikiu jog motina gamta megina mus apsaugot nuo didesniu nelaimiu ir todel taip ivyksta. Man tikrai labai liudna kad taip atsitiko su manim ir visom kitom, bet as tikrai tai istversiu be skausmo ir asaru. As tikiu kad taip buvo lemta Linkiu mums visoms susilaukt nuostabiu ir sveiku vaikuciu

Pirma, Lietuva nėra koks nors stebuklingas vaikelių gelbėjimo kraštas, kitaip moterys šioje šalyje persileidimų nepatirtų. Deja, patiria, kai kurios ir ne vienąkart. Pagrindinė gelbėjimo priemonė - duphastonas, kuris suveikia tik tuo atveju, jei problema yra progesterono trūkumas, visais kitais - ne.

Antra, ne visi persileidimai sąlygoti gamtos antrankos. Mano du persileidimai įvyko dėl ureaplasmos, ir aš nemanau, kad šita bakterija yra gamtos rūpesčio išraiška. Tai piktžolė, kurią antibiotikais bandžiau rauti, po poros mėnesių matysiu, kaip sekėsi.

Gamta kaip gamta, bet aš nemanau, kad šio dalyko mistifikacija labai padės susilaukti vaikų.

Zinoma kad nepades, bet juk kas kaip moka tas taip save nuramina. Apie Lietuva kalbejau, nes daug skaiciau kad su gresianciu paguldo i ligonines ir nustato ar imanoma isgelbeti ar ne, o stai cia, Airijoj, deja jie net nesiruosia ziuret kas pas tave per nestumas ir kokios komplikacijos. Iki 12 savaites net echo nelabai imanoma issiprasyti. Todel manau kad bunant Lt tikimybe bentjau suzinoti ar imanoma gebeti, yra daug didesne. Suprantu kad dazno persileidimo priezastys net nera isaiskinamos, bet juk galbut man tereikejo to dubhaston...galbut dabar nebutu teke cia rasyti. Siuo metu as net neisivaizduoju kokia mano persileidimo priezastis nes jie net netyre manes. Klausiau ar tureciau daugiau ilsetis, bet jie man pasiule gyvent savo normalu gyvenima, t.y. dirbti fizini darba po nemazai valandu ir neziuret gresiancio, tiesiog laukt...Visis zino kad Lietuvoje medicinos lygis yra daug aukstesnis nei Airijoj ar Anglijoj. Vis svarstau, galbut galejau issaugot....

Aš sakyčiau, kad Lietuvoje tiesiog labiau žinome, kur bėgti nelaimės atveju. Kažkur straipsnį mačiau, kad Anglijoje moteris visą nėštumą gulėjo, prižiūrima daktarų, nes dėl silpnos gimdos kitu būdu negalėjo išnešioti kūdikio - matai, netgi britai susirūpino nėštumu iki tokio lygio, t. y. - pagalba nėštukėms ten tikrai teikiama.

Mane ir Lietuvoje su gresiančiu (tiksliau, jau prasidėjusiu) persileidimu greitosios pagalbos ligoninėje aprėkė iš viso, ko ne į polikliniką atėjau. Net neatsakė, ar galima bandyti išsaugoti: burbtelėjo, kad nėštumas "dar yra", ir galvok, ką nori, dar ir susimokėt už apžiūrą turėjau, ir apžiūrėjo tik todėl, kad pati ją aprėkiau ir išreikalavau, kad dirbtų darbą. Greitosios pagalbos ligoninėje. Lietuvoje. Ir ne gūdžiam kaime, o sostinėje.

Kad paguldytų - ir Lietuvoje reikia žinoti, pas ką kreiptis. Kad tirtų - irgi reikia žinoti. O šiaip visos pačios didelės, iš supermamų daugiau sužinom, nei iš savo daktarų, po kruopą sunešam informaciją, kas iš kur.

Manau, airės ir anglės, kaip ir lietuvaitės Lietuvoje, tiesiog žino, kur joms kreiptis, kad gautų pagalbos. Duoda duhastono ir Airijos ginekologai. Kiek teko forumą skaityti, tai labai peikia visos tą Airiją, bet Lietuvoje ginekologių telefonais dalinasi - reiškia, toli gražu ne visur ir ne visada sulaukia deramos pagalbos čia.

P.S. Jeigu nori sužinoti, ar būtų padėjęs duphastonas - septintą dieną po ovuliacijos pasitikrink progesterono lygį. Jeigu bus normalus - gali būti savotiškai rami, kad ne progesterono lygyje bėda buvo.

jei bus per žemas - pradėk jį vartoti jau planuodama nėštumą, nes kraujui pasirodžius būna per vėlu dažniausia. Manau, nieko tu negalėjai padaryti, niekaip neišgelbėtum vaisiaus. Bet išsitirti ir pažiūrėti, ką gali padaryti, kad tai nepasikartotų - gali. Tiek Lietuvoj, tiek Airijoj, tiek bet kuriam kitam civilizuotam žemės taške.

Daktaras man aiskiai pasake, kad iki 12 savaites jie nestabdo persileidimo. Kai ejau pas ji pasiskonsultuot del tepliojimo, jis butent taip ir pasake, kad jei tai turi but vadinasi bus ir jie cia jokio gydymo tam netaiko. Ligoninej man pasake lygiai ta pati. Tad net nenutuokiu kur galma eiti jei vietinej ambulatorijoj ir lgonines priimamajam kalba ta pati. Neabejoju jog ir Lt galima su tokiais paciais komentarais susidurti, bet velgi kalbos barjeras....Mano kalba nera prasta, bet kalbeti ivairiais medicininiais terminais kolkas dar ne man, o Lt as galeciau viska detaliau issiaiskinti tad velgi...Man Lietuva priimtiniau atrodo.

Deluxe_DM, žinoma, jeigu yra galimybė pasikonsultuoti Lietuvoje - taip ir daryk, nes bent jau žymiai lengviau rasi, kur tau galėtų padėti. Net ir į tą pačią vaisingumo kliniką kreiptis čia bus bent jau ženkliai pigiau ir, kaip pati pabrėžei, gauta informacija bus aiškesnė. Aš jokiu būdu nenoriu tavęs atkalbėti nuo pagalbos ieškojimo Lietuvoje, tiesiog, deja, ir čia nevisada sulaukiame reikiamo dėmesio.

Ir man pačiai tiesiog labai skaudu, kai prisiskaitau, kaip kitoms tenka gera priežiūra ir rūpestis, o pačiai teko su savo bėda kone išvarytai medikės būti... Man tai iš visos mano istorijos skaudžiausias momentas. Kad persileidau - ką padarysi, baisi ta ureaplasma, nepabėgau nuo jos, bet kad su visu savo siaubu ir išgąsčiu nelaimės akivaizdoje dar ir turėjau moralą atklausyt, kad trukdau mat darbą, man buvo ir liko skaudžiausias smūgis... Ir aš puikiai suprantu, ką reiškė tau išklausyti tokius žodžius, kaip "iki 12 sav. nėšumų nesaugom". Kai pačiai širdis plyšta ir kojos linksta iš siaubo, staiga sužinai, kad medikų akyse esi sveika ir nepagrįstai besišaukianti pagalbos...

Butent

Sveikutes,noreviau paklausti ar kam per nestuma buvo israse aspirino gerti?Mano kraujo tyrimai geri,daktarai sako gert ,nes nezinom kodel anas vaikelis mire,reikia imtis visokiu apsisaugojimo priemoniu.Kazin as as nepakenksiu su tais vaistais dabartiniam vaikeliui?

Tiesa pasakius, pirma kart girdziu toki dalyka mano pirmas maziukas pabego nuo manes, tai pat neivardino tikslios priezasties, tik kruva galimu. Dabar vel laukiuos, bet jokiu tokiu dalyku man nesake. Net apsirgus (persalimas ar pan) pirmiausiai liepe liaudiska medicina bandyti, o jei jau blogetu ar nepraeitu, tada tik kreiptis pas seimos gyd del vaistu...
As vietoj taves kreipciaus kur nors privaciai issiaiskint del aspirino vartojimo, tuo labiau, jei visi tyrimai geri. Tuo labiau pasiskaityk internete, aspirino nestumo metu nerekomenduoja.

pilnai suprantu apie ka tu kalbi nes pati esu UK ir turejus ne viena persileidima

labutis ir as is uk,mano angeliukas paliko mus 20 savaite,ir jam sirdele sustojo plakusi,daktarai priezasties nerado kodel jis mire,tai sugal vojo kad man plius reikia gerti aspirina,as ju klausiu kodel,tipo kad kraujas labiau plustu i vaisiu,cia norim apsisaugoti.As pasiskaitinejau internete,ir man rankos nekyla paimti tu tableciu,ir as ju negeriu