Nėštumas po persileidimo

Sveikute, labai uzjauciu ir suprantu, nes pati pries dvi savaites netekau savo 22-u savaiciu mazyles Man istrigo kad daktarai uzrase 21-22sav.. Supranti jie kretinai dabar taip nuo saves atsakomybe nusiema, nes mano nestumui buvo 22sav ir 5 dienos, net du echo taip parode pries tai ir pilnai issivyscius dukryte tokiam laikui, bet kai gimdymo namai mane issiunte i klinikas pasake "islaikymui" - klinikose padare echo ir uzrase 21 savaites, dar primelavo kad mergaite jau deformuota (man pries laika po truputi nutekinejo vandenys) ir pasake kad lieka tik nestumo nutraukimas Zodziu jau nebeturiu jegu kankintis, aprasiau savo istorija kitam skyrelyje, gal kam bus idomu, o gal net aktualu, zemiau nuoruoda imesiu ... Tik tvirtai zinau ir sakau, NETIKEKITE KA SAKO GYDYTOJAS - paklausykite savo sirdies ir dar bent 3 - u gydytoju, pries nusprendziant padaryti tai, ko nebesugrazinsi..
http://www.supermama...?...38466&st=12
P.S. Jei nepatingesite paskaitykite visus komentarus temoje, ten net yra kaip gydytojai net du jei neklystu klaidingai konstatavo nesivystanti...
O dabar i tema: Pirma karta pastojau, kai buvau labai jauna 18-os, neturejome kur gyventi nuomavomes, mazai uzdirbom.. Issigandau kad nesugebesim uzauginti leliaus ir pasidariau aborta 7 sav (po kurio ziauriai kankinausi) Po aborto praejus lygiai 9 menesiams (net diena buvo gruodzio 27, o abortas buvo kovo 27) pagimdziau sveika berniuka.. Dabar praejus 12-ai metu pastojau ir sis nestumas aprasytas auksciau pateiktoje nuoruodoje.. Dabar nesiruosiu klausytis nei mediku nei kazkokiu kitu nuomuoniu, zinau kad po abrazijos ovuliacija vyksta praejus 14 dienu, tai jau ir pradejome "seti"..Dabar mano planas pastoti, tai net kazkiek malsina dar sviezia skausma, nes tikiu kad ji sugryz.. Labai labai nuosirdziai uzjauciu visas mamytes netekusias savo leliuku ir STIPRIAI linkiu sulaukti sveiku maziuku. Nevisada reikia klausyti mediku, klausykit savo sirdies ir tai ka sako nuojauta - jei buciau taip darius pati, tai daug nelaimiu galejau isvengti..

Užjauciu dėl netekties kartais toks žiaurus tas gyvnimas ir nieo čia nepakeisi... Mano dukrytė sugryžo pastojau ta pačią dieną
kam įdomu čia mano pirmo gimdymo istorija... http://www.supermama...?...=610159&hl=
o čia jau antras bandymas http://www.supermama...howtopic=570613

sveikos visos mamytės. aš turėjau 2 persileidimus abu apie 8 savaitę. dabar testukas rodo II juosteles esu labai labai laiminga, bet laimę šiek tiek temdo baimės šešėlis...bijau, kad vėl bus tas pats...degu noru visam pasauliui papasakoti, kad turėsim mažiuką, bet va bijau, kad jis vėl pabėgs. tikiuosi, kad šį kartą viskas bus gerai. nes jei dar ir dabar nepavyks, tai nebežinau nei kokius tyrimus dar daryti pagal visus tyrimus esu sveika, daktarė liepė bandyt...tai iš pirmo karto ir užkibo manau eisiu pas daktarę tik kokią 7-8 savaitę, kad jau širdelė matytųsi...tada gal bus ramiau

Dievuliau, kokios liudnos istorijos. Uzjauciu visas, netekusias savo maziuku. Man persileidimas buvo pries metus lapkriti, 11 savaiciu nestumas baigesi siaubingais skausmais.atrodo, kad greit atsigavau moraliskai ir pastojau geguze vel bet nestumas... tai nelinkiu ne vienai tokio.pozityviai mastyti nepavyko visiskai, vis lakstydavau i tualeta ziureti, ar nekraukuoju ir tiesiog suskaudus pilvukui jau galvodavau kad viskas, kad dabar jau baigsis mano pasaka. pirmi keturi menesiai buvo tik nerimas ir laukimas. dabar jau ipusejom, 25 savaite nustatyta daktaru, sako, kad bus berniukas. bet net dabar, kai mazylis spardosi ir apie save pranesa kasdien, vis tiek bijau pilna sirdim dziaugtis ir atvirai apie tai kalbeti, o ypac paskaicius tokiu istoriju, kai jau nestumui perlipus i antra puse, vis kazkas blogo nutinka. tik dabar pilnai suvokiu, kaip stipriai mane patirtas persileidimas buvo paveikes.tad, mamytes visos, patyrusios tokias baisias netektis, linkiu jums visoms stiprybes ir tikejimo.

Labai liūdna temelė... Nu bet ir tokios reik. Aš tai po paskutinio persileidimo pastojau praėjus 4 mėn. Po kol kas sėkmingai... Sėkmės ir jums

sveikos mamytes.
stai ir as atsiverciau sia temele, nes ji man db aktuali. Pries pirmaji vaika turejau negimdyvini nestuma (netekau). Turiu 2,2 metu mergaite, pries 14 men buvau pastojusi, taciau 8 savaiteje persileidau, o va dabar po sitiekos laiko vel uzkibo, esu 6 savaiteleje, taciau labai labai nepasitikiu, kad viskas bus gerai. Baimes nepaleidzia istisai, diena, nakti. Koks klaikus jausmas, kada turetum siusti gerus impulsus pilveliui, o cia galvoji ar pasiseks ir kaip viena mamyte minejo vis lakstai i tualeta ziureti ar nepasirode kraujuko.

Žinau ta bjaurų jausmą, turėtum džiaugtis bet vis baisu. Baisiausia man buvo iki kokios 25 sav, paskui jau raminau save, kad jei kas nutiks jau turi šansa išgyventi. Man padėjo kažkiek atsipalaiduoti ir užsimiršti mažas šuniukas namie, juo rūpinimasis. Kažkur buvau radus straipsnį kad teigiamos emocijos mažina persileidimų riziką. Dabar auginu dukrytę, jau metukai ir su šuniuku ji geriausi draugai. p.s šuniukas gime kai tik pastojau.

Ka gi mamytes, stai kaip lemta, as ir vel su liudna nuotaika ir .... Grizau namo is ligonines po valymo. Nieko vel neisejo, 8 savaite kaip uzkereta, paliko mus galimas vaikelis.
Stiprybes kitoms mamytems.

As irgi isgyvenau abrazija, leliukas nustojo vystytis 11 savaite. Baisiai isgyvenau del to. Visokios mintys kamavo, kaip bus kita karta, nes vis tiek planavome vaikeli tureti.
Po puses metu pastojau, dabar mums jau 38 savaiteles Laikykites, mergaites, viskas bus gerai.

Norėčiau pasipasakoti...Esu su vaikinu jau keletą metų, netgi planavome tuoktis, daug kalbėdavomės apie vaikus..Netikėtai pasijutau nėščia.Negaliu iki šiol patikėti kokią klaidą padariau.Prasidėjo isteriška panika,-na, negaliu, ne laikas, nėra santaupų ir net neapgalvojusi pasėkmių nuvykau darytis valymo.Buvo net šešios savaitės Po viso to košmariško skausmo pas gydytoją (valymas be narkozės) prasidėjo komplikacijos, nuolatiniai uždegimai, problemos su kiaušidėmis.Niekur nesikreipiu nes po viso ,,išdraskymo,, paranojiškai bijau kad kas nors vėl brausis į mano kūną...
Jau nekalbant apie santykius kuriuos sugrioviau nebepataisomai, nuolat įsivaizduoju save su pilvu, jau būtų 6-7 mėnesis...Kaltinu savo darugą, kad manęs nesustabdė.
Gal kas nors patars kaip psichologiškai atsigauti, nes dabar jaučiuosi sugriovusi savo svajones, su draugu visiškai atitolome nes pati nuolat atstumiu, nekenčiu savęs.....

Sveikos, man teko išgyventi du mažiuko pabėgimus. Dabar laukiuosi trečią karta, jau biveik 7 savaitėlės. Tai ilgiausias mano nėštumas, nes anie nėštumai baigėsi mėnesinėms užsilaikius kokias 10 dienų. Norėjau paklausti, ar nepastebėjote ryšio tarp nėštumo testo ryškumo ir persileidimo? Na, nes man anuos abu kartus juostelės neišryškėdavo iki kontrolinės juostelės ryškumo, o šį kart jau net mm dieną buvo vienodai ryškios. Ir dar norėjau paklausti ar, kad mažiukas jau ruošiasi pabėgti supratote tik iš kraujo ar tepliojimo, ar buvo ir kitų požymių? Kaip ir dauguma čia jūsų išgyvenu didžiulę baimę, šalia džiaugsmo, negaliu atsipalaiduoti ir kiekviena diena eina taip lėtai, nzn kiek laiko turės praeiti kai jau patikėsiu, kad mažiukas nepabėgs....
Papildyta:


Labai labai tave užjaučiu...

As turejau du nesivystancius,ir abu nestumai baigesi 6sav.Nebuvo nei skausmu,nei kraujavimu,nieko,kas isduotu,kad kazkas netaip.iki 10 sav gyd. lauke,gal nenorejo suklysti,paskui abrazija.Del nestumo testo ryskumo,tai pirma kart jis irgi nebuvo ryskus,bet antra kart iskart nesulaukus menesiniu,buvo ryski juostele kaip kontroline,tai nzn kiek tas rodo nesklandumus.Tiesa,jau 10sav nebepykino,nebebuvo jautri krutine,zodziu,pamazu dingo visi iki tol buve nestumo pozymiai,bet manes stipriai nepykino ir iki tos 6sav,tai negalejau is to suprast,kad kazkas negerai..
Dabar vel laukiuosi,jau 14sav.12sav dare ehoskopija,viskas buvo ok,tai gal trecias kartas nemeluos Bet nerima jauciu kasdien,atrodo,bet kada gali kazkas nutikt,ir as to nepajusiu,vyras sako,kad jau paranoja man
Kiek dariausi kokiu tyrimu,visi geri,nerado priezasties kodel taip buvo.Si karta gyd labai priziuri,rupinasi,dave bilioteni,kad tik viskas butu ok.Tiesa,kai buvo 9sav buvo prasidejes kraujavimas,kelias d tepliojo,gulejau ligonineje,bet lyg ir viskas susitvarke,maciau kaip juda pilvelyje vaikutis,plaka sirdute,laukiu kada vel ehoskopuos,tada taip ramu pasidaro...