QUOTE(Judy @ 2009 09 04, 11:01)
prisijungiu prie jusu...rugpucio 31 patyriau dalini savaimini persileidima:(buvo 5 savaites ir pora dienu...labai bijau pastot, nes zinau,kad paranojiskai tikrinsiu, ar nera kraujo....geltonkuni, puslele gemaline mate, o embriono po kraujavimo ne...tai gal nesivystantis buvo, "tuscias" nestumas...darbe ta pacia diena kai persileidau pasakius buvau, kad laukiuos, kad netektu suolu tampyt..kita diena reikejo pasakyt, kad persileidau...galvoju palaukti tris menesius ir tada bandyt pastot.....tik kaip nebijot?dirbu mokytoja, daug streso ir nervu su mokiniais, triuksmas, koridoriuose nesaugu...bet gal kazkaip su Dievo valia...sikart nesakyciau pazistamiems ir kitiems 3 menesius, kad laukiuos...namiskiams ir sikart nebuvau pasakiusi dar, nors tas gerai...labai labai issigandau, kai pamaciau krauja...skaudu.sekmes visoms
sveikutė, Judy... aš taip pat mokytoja .... o persileidimų aš turėjus... 5... ri tik dabar 6-tas sėkmingas nėštumas kol kas .... tyrimų dariausi ,,n".... ir lyg ir rado bėdą.... bet tu da kreipkis į savo gin., nes tą bėdą, kurią man rado, ją tiria tik tuo atveju, jie buvę 2-3 nesivystantys persileidimai... tai tyrimai dėl AFS (antifosfolipinio sindromo) - per didelio kraujo krešumo liga...
aš jua bandžiuz pastot ir vasarą, kai nereikia į darbą, kad būtų ramybė, tai persileidau prieš pat mokslo metus.... ėmus ir biuletenius vos tik pastodavau ir guldavaus į ligoninę... nieko.... kol neatranda bėdos ir gydymo, nieko nepakeisi... nors dažnai būna, kad visai neranda tos bėdos... mano draugė dabar jau trečiu kart bando, taip ir nežinodama tikrųjų priežasčių... o laukti po pirmo persileidimo gal ir vertėtų bent keletą mėn... man jau paskui po 4 ar 5 sakydavo, nieko nelaukit... bte vyras jau paniškai bijodavo.... tai tei mūsų ,,kartai" išsidėstę per 12 vedybinio gyvenimo metų kas metai, kas du...
taigi, laikykis... viskas bus gerai... nepalūžkit, nepasiduokit mes moterys kantrios - atlaikysim viską