laba...
necusitavau, bandysiu atgaminti...
Frederikos foto istrigo ir pirmiausia akys pakrypo i nuostabiai grazia pusta suknele...ir viskas, ties ten zvilgsnis ir sustojo, paskui zvilgsnis pakrypo i laiptukus, ir man asmeniskai per daug to raudonumo, tiksliau per daug raudonu daikciuku, berete, dovanu maiseliai, dezutes...virsuje lyg arkliukas supuoklis..., o desines puse man kazkaip neatsveria suknutes pustumas viso to...tekstura nepatinka ant mazyles kojyciu, sukelia nesvarumo-purvinumo jausma...nesiderina kazkaip su vel paminesiu nuostabiai grazia pusta suknute...
Frederika, man tavo foto, nuo tos akimirkos,kai jas pamaciau, pacios isimintinaisuios, graziausios,mieliausios...Darbai pasakiskai siluma dvelkiantys, aciu tau uz tai,kad rodai mums toki grozi, kad kuri...
Pasisakiau
Eglute tamsoje nezavi...jei matytusi,kad ji tarsi kabo ore, gal butu visai idomu..., bet dabar ne...
paprasta, grazu,silta, gera...yra jausmas,emocija...
As paimsiu aparata tik per sventes, ryt i darzeli eisiu, jau stresuoju, nes zinau ,kad teks naudot blykste, isorine sneturiu, bandysiu pasigamint,kaip kad ideta buvo, su popieriumi arba su merliuko gabalu...kitaip neismanau...Nejau tikrai ta blykste toks didelis didelis blogis