Įkraunama...
Įkraunama...

Implantai, tilteliai, vainikėliai

QUOTE(UltraV @ 2011 12 14, 10:59)
O as palyginsiu  mirksiukas.gif
Mano auksiniai danys (be keramikos) nenusivalge per 20 metu, o kaimynes per 30 nenusivalge, vainikeliai kaip naujai ideti nei dantelos susitraike nei apydantis patirpes. Tuo tarpu jei chromo/kobalto vainikeliu (padengtu keramika) kaulas aptirpo dantenos susitrauke po 12 metu, ji reikia keisti ne del nusivalgymo o del to kad traukiasi dantenos ir apydancio kaulas.
Mano isvada: net jei auksas ir greiciau nusivalgo, jis vistiek geriau nei Cr/Co vainikas, nes po siais vainikais ne taip greitai devisi dantys.

Po protezavimo Cr/Co vainikais greiciau sulauksime laiko, kai i tas vietas reiks sriegti implantus, o del to padauges darbo odontologams.  4u.gif

vat kaip viskas priklauso nuo organizmo smile.gif
pas mane atvirksciai - auksas ir "nusivalge" (tiesa, ne visiskai dar, bet matos), ir ties dantenom kazkaip nebesueina. o metalo keramika kaip nauji, nei dantenos traukias, nei melynuoja, nei dar kas negero daros. amzius vienodas karuneliu.
todel manau kiekviena is savo boksto tik pasisakyt galim, neaisku kaip kitam zmogui bus smile.gif
Atsakyti
QUOTE(UltraV @ 2011 12 14, 10:59)
O as palyginsiu  mirksiukas.gif
Mano auksiniai danys (be keramikos) nenusivalge per 20 metu, o kaimynes per 30 nenusivalge, vainikeliai kaip naujai ideti nei dantelos susitraike nei apydantis patirpes. Tuo tarpu jei chromo/kobalto vainikeliu (padengtu keramika) kaulas aptirpo dantenos susitrauke po 12 metu, ji reikia keisti ne del nusivalgymo o del to kad traukiasi dantenos ir apydancio kaulas.
Mano isvada: net jei auksas ir greiciau nusivalgo, jis vistiek geriau nei Cr/Co vainikas, nes po siais vainikais ne taip greitai devisi dantys.

Po protezavimo Cr/Co vainikais greiciau sulauksime laiko, kai i tas vietas reiks sriegti implantus, o del to padauges darbo odontologams.  4u.gif

deja, genda dantys ir po auksiniais vainikeliais. Drauge kaip tik norejo po 15 metu auksini vainikeli i keramika pakeisti, nes matesi, o vietoj to teko danti rauti ir implantuoti.

Atsakyti
QUOTE(sim2002simas @ 2011 12 14, 13:59)
deja, genda dantys ir po auksiniais vainikeliais. Drauge kaip tik norejo po 15 metu auksini vainikeli i keramika pakeisti, nes matesi, o vietoj to teko danti rauti ir implantuoti.


kalbedama apie gedimus as akcentavau ne kariesa, o apydancio ligas (liaudiskai paradantoze). O siaip nieko naujo kariesas gadina ne tik protezuotus bet ir neprotezuotus dantukus 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(UltraV @ 2011 12 14, 13:49)
kalbedama apie gedimus as akcentavau  ne kariesa, o apydancio ligas (liaudiskai paradantoze). O siaip nieko naujo kariesas gadina ne tik protezuotus bet ir neprotezuotus dantukus  4u.gif

tai kad parodontoze net ir visiskai sveikus dantis greitai sugadina smile.gif tai visai nesusije su karunelem smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Eleina @ 2011 12 14, 14:34)
tai kad parodontoze net ir visiskai sveikus dantis greitai sugadina smile.gif tai visai nesusije su karunelem smile.gif


Va va. Mano sesė vaikystėj turėjo parodontozę, kai iš viso buvo tik pieniniai dantys. O su nuolatiniais tokių problemų nėra ir iš viso jos dantys yra labai sveiki gal tik du ar trys taisyti. Matyt į kitus giminaičius atsigimė, o aš į mamos mamą ir chrakteriu, ir įtariu, dantimis. Nes močiutės dantys sugedo labai anksti.
Atsakyti
QUOTE(UltraV @ 2011 12 14, 11:59)
O as palyginsiu  mirksiukas.gif
Mano auksiniai danys (be keramikos) nenusivalge per 20 metu, o kaimynes per 30 nenusivalge, vainikeliai kaip naujai ideti nei dantelos susitraike nei apydantis patirpes. Tuo tarpu jei chromo/kobalto vainikeliu (padengtu keramika) kaulas aptirpo dantenos susitrauke po 12 metu, ji reikia keisti ne del nusivalgymo o del to kad traukiasi dantenos ir apydancio kaulas.
Mano isvada: net jei auksas ir greiciau nusivalgo, jis vistiek geriau nei Cr/Co vainikas, nes po siais vainikais ne taip greitai devisi dantys.

Po protezavimo Cr/Co vainikais greiciau sulauksime laiko, kai i tas vietas reiks sriegti implantus, o del to padauges darbo odontologams.  4u.gif


Kaulas nutirpo ne del vainikeliu metalo, o del to, kad toje vietoje buvo maziau priziurimas tarpdantis. Teoriskai Au siek tiek geriau, negalima neigt, bet esant vienodai protezavimo kokybei ir vienodai prieziurai, patikimumas bus vienodas.
Bet jei jusu isvados mus dziugina, Au vainikeliai gi brangesni smile.gif
Atsakyti
QUOTE(UnknownUser @ 2011 12 15, 00:22)
Kaulas nutirpo ne del vainikeliu metalo, o del to, kad toje vietoje buvo maziau priziurimas tarpdantis. Teoriskai Au siek tiek geriau, negalima neigt, bet esant vienodai protezavimo kokybei ir vienodai prieziurai, patikimumas bus vienodas.
Bet jei jusu isvados mus dziugina, Au vainikeliai gi brangesni smile.gif

Paskaitykite KMU odotologijos vadovelius ir konspektus skirtus studentams, kur yra issami analize ivairiu, proteavimui naudojamu metalo lydiniu privalumai ir trukumai. Rasite aiskaii parasyta kad Cr/Co sudaro palanke terpe gingivita sukelenciu bakteriju ( nevardinsiu cia stamu pavadinimu) augimui, be to kai kuriems sukelia alergija. To nepasakysi apie aukso pagrindu naudojamus metalo lydinius.
Visa Europa (kas tik gali pagal kesene deda keramika Au ir Pt pagrindu, ne del ispuikimo o del mano auksciau minetu savybiu, nera ko saves apgaudineti. Visi Vokieciai, su kuriais teko bendrauti, mokslinese konferencijose skirtose biomedicininiams tyrimams "Gyvenimo kokybes" programije kuriai kazkada teko atsovauti, yra netgi isitikine kad Cr/CO keramika yra nuodinga.
As pati pasikeiciau kazkada Au karunele i metalo Cr/CO keramika, ir puikiausiai matau skirtumus. Be to galite pasiskaityti periodontologu moksliniu darbu su rentgeno nuotraukomis ir kita stalistine analize kaip laikosi dantys aptraukti Au lydiniais ir kaip Cr/CO.
Manes, nei dziugina nei nedziugina faktas kad Au geriau bet brangiau nei Cr/CO. Gyvenimas yra spalvingas, net ir rengiantis protezuoti dantis zmogus turi is ko rinktis, taciau noredamas teisingai pasirinkti, jis privalo disponuoti informacija. Deja odontologai issamiems aiskininmams neturi nei noro nei laiko.
Kita vertus jei Cr/CO butu labai blogai, niekas nedbutu daves leidimo naudoti jo klinikose.
Niekas dar nenumire nuo Cr/CO vainikeliu, o ir alergiju siems metalams pasitaiko nedaznai.

Tiesiog as noriu atkreipti mamyciu demesi, kad vien del grozio neluptu auksiniu vainikeliu, nes mano galva tai yra geriausias sprendimas.
Atsakyti
QUOTE(UltraV @ 2011 12 15, 12:11)
Paskaitykite KMU odotologijos vadovelius ir konspektus skirtus studentams, kur yra issami analize ivairiu, proteavimui naudojamu  metalo lydiniu privalumai ir trukumai. Rasite aiskaii parasyta kad Cr/Co sudaro palanke terpe gingivita sukelenciu bakteriju ( nevardinsiu cia stamu pavadinimu) augimui, be to kai kuriems sukelia alergija. To nepasakysi apie aukso pagrindu naudojamus metalo lydinius.
Visa Europa (kas tik gali pagal kesene deda keramika Au ir Pt pagrindu, ne del ispuikimo o del mano auksciau minetu savybiu, nera ko saves apgaudineti. Visi Vokieciai, su kuriais teko bendrauti, mokslinese konferencijose skirtose biomedicininiams tyrimams "Gyvenimo kokybes" programije kuriai kazkada teko atsovauti, yra netgi isitikine kad Cr/CO keramika yra nuodinga.
As pati pasikeiciau kazkada Au karunele i metalo Cr/CO keramika, ir puikiausiai matau skirtumus. Be to galite pasiskaityti periodontologu moksliniu darbu su rentgeno nuotraukomis ir kita stalistine analize kaip laikosi dantys aptraukti Au lydiniais ir kaip Cr/CO.
Manes, nei dziugina nei nedziugina faktas kad Au geriau bet brangiau nei Cr/CO. Gyvenimas yra spalvingas, net ir rengiantis protezuoti dantis zmogus turi is ko rinktis, taciau noredamas teisingai pasirinkti, jis privalo disponuoti informacija. Deja odontologai issamiems aiskininmams neturi nei noro nei laiko.
Kita vertus jei Cr/CO butu labai blogai, niekas nedbutu daves leidimo naudoti jo klinikose.
Niekas dar nenumire nuo Cr/CO vainikeliu, o ir alergiju siems metalams pasitaiko nedaznai.

Tiesiog as noriu atkreipti mamyciu demesi, kad vien del grozio neluptu auksiniu vainikeliu, nes mano galva tai yra geriausias sprendimas.


Paskutinius KMU vadovelius skaiciau 10 metu atgal, kai studijavau. Ju lygis labai jau zemas, nesinori grizti.
Mielai paskaityciau bent kelias sistematines apzvalgas randomizuotu klinikiniu tyrimu ar tiesiog randomizuotus klinikinius tyrimus, kurie parodytu statistiskai patikima skirtuma tarp tauriuju metalu lydiniu ir kobalto chromo lydiniu in vivo. Butent in vivo, nereikia aibes tyrimu in vitro, eiliniam pacientui sitie skirtumai nera aktualus. Manau, zinote kur ieskoti ir man padesite, as jums busiu uz tai dekingas, nes kol kas tokiu tyrimu rast nera pavyke.
Atsakyti
QUOTE(UnknownUser @ 2011 12 15, 18:03)
Paskutinius KMU vadovelius skaiciau 10 metu atgal, kai studijavau. Ju lygis labai jau zemas, nesinori grizti.
Mielai paskaityciau bent kelias sistematines apzvalgas randomizuotu klinikiniu tyrimu ar tiesiog randomizuotus klinikinius tyrimus, kurie parodytu statistiskai patikima skirtuma tarp tauriuju metalu lydiniu ir kobalto chromo lydiniu in vivo. Butent in vivo, nereikia aibes tyrimu in vitro, eiliniam pacientui sitie skirtumai nera aktualus. Manau, zinote kur ieskoti ir man padesite, as jums busiu uz tai dekingas, nes kol kas tokiu tyrimu rast nera pavyke.


Kadangi cia viesas forumas pasistengsiu rasyti taip, kad butu suprantama visokiu issilavinimu mamytems, juk as ne medike, o viso labo tik gamtos mokslu daktare, todel turiu kalbeti visiems suprantamai.

Randomizuoti tyrimai- tai atsitiktinai is tam tikros populiacijos (pvz. zmoniu, gyvumu ar augalu grupes) pasirinkti objektai tyrimams. Pasirenkant toki modeli daznai atliekami ir klinikiniai tyrimai.
Visi klininkinius tyrimui, kaip taisykle yra atliekami tik po to kai patvirtinamas ju saugumais in vivo tyrimais. Tai yra tyrimais ant peliuku, kitu gyvuneliu.
Taigi In vivo tyrimas tai medziagu poveikio visam organizmui tyrimas, pradzioje pelytes, tik po tp atliekami klinikiniai tyrimai su zmonemis. Apie tai yra pasakojama studentams, tai literaturos tuo klausimu yra sociai.
Daug paprastesni, bet moksle placiai naudojami yra tyrimai in vitro ( kai paimamos organizmo ( zmogaus) lasteles, jos isauginamos megintuvelyje ir tik tada tiriamas ivairiu medziagu poveikis toms lastelems, sie tyrimai humaniski, nes nekankinamos pelytes.

1.
Taigi pie klininkinius tyrimus, kurie ir yra pasekme in vivo tyrimu, tai ka desto destytojai studentams, apibendrindami sistematines apzvalgas randomizuotu klinikiniu tyrimu yra cia
http://ututi.com/
cia kiti vadovelai
https://aleph.librar...ocal_base=KMU02

(pvz as susuradau mane dominanciais klausimais: Metalų biotolerancija klinikinėje odontologijoje, Tauriųjų metalų lydiniai. Jų panaudojimas odontologinėje praktikoje, teigiamos ir neigiamos savybės. Metalų, jų lydinių poveikis burnos audiniams ir organizmui ir t.t


Taigi apie in vitro tyrimus galite pasiieskoti dominancios literaturos mokslinesi duomenu bazese: rekomenduociau rubrikas cell biology, molecular biology, biochemistry.
Apie in vivo tyrimus health science rubrikose, ibumed bazeje
2. Cia mokslines duomenu bazes,
http://www.sciencedirect.com/
http://imedpub.com/
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/

Atsakyti
QUOTE(UltraV @ 2011 12 15, 20:21)
Kadangi cia viesas forumas  pasistengsiu rasyti taip, kad butu suprantama visokiu issilavinimu mamytems,  juk as ne medike, o viso labo tik gamtos mokslu daktare, todel turiu kalbeti visiems suprantamai.

Randomizuoti tyrimai- tai atsitiktinai is tam tikros populiacijos (pvz. zmoniu, gyvumu  ar augalu grupes) pasirinkti objektai tyrimams. Pasirenkant toki modeli daznai atliekami ir klinikiniai tyrimai.
Visi klininkinius tyrimui, kaip taisykle yra atliekami tik po to kai patvirtinamas ju saugumais  in vivo tyrimais. Tai yra tyrimais ant peliuku, kitu gyvuneliu.
Taigi In vivo tyrimas tai  medziagu poveikio visam organizmui  tyrimas, pradzioje  pelytes, tik po tp atliekami klinikiniai tyrimai su zmonemis. Apie tai yra pasakojama studentams, tai literaturos tuo klausimu yra sociai.
Daug paprastesni, bet moksle placiai naudojami yra tyrimai in vitro ( kai paimamos organizmo ( zmogaus) lasteles, jos isauginamos megintuvelyje ir tik tada tiriamas ivairiu medziagu poveikis toms lastelems, sie tyrimai humaniski, nes nekankinamos pelytes.

1.
Taigi pie klininkinius tyrimus, kurie ir yra pasekme in vivo tyrimu, tai ka desto destytojai studentams, apibendrindami sistematines apzvalgas randomizuotu klinikiniu tyrimu yra cia
http://ututi.com/
cia kiti vadovelai
https://aleph.librar...ocal_base=KMU02

(pvz as susuradau mane dominanciais klausimais: Metalų biotolerancija klinikinėje odontologijoje, Tauriųjų metalų lydiniai. Jų panaudojimas odontologinėje praktikoje, teigiamos ir neigiamos savybės. Metalų, jų lydinių poveikis burnos audiniams ir organizmui ir t.t
Taigi apie in vitro tyrimus galite pasiieskoti dominancios literaturos mokslinesi duomenu bazese: rekomenduociau rubrikas cell biology, molecular biology, biochemistry.
Apie in vivo tyrimus health science rubrikose, ibumed bazeje
2. Cia mokslines duomenu bazes,
http://www.sciencedirect.com/
http://imedpub.com/
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/


Jus ko gero nesupratote manes, man nereikia nuorodu i KMU biblioteka, i leidybos grupes tinklapi ar i PubMed pagrindini tinklapi. Reikia pacio tyrimo, kuriu atlikta milijonai-desimtys milijonu, kuriame yra palyginama tai, apie ka mes kalbame. Tarkime, stai jums tyrimas, kuriame nera skirtumo tarp auksiniu ir Co-Cr lydiniu protezams. As pernelyg nesistengiau ieskoti tyrimo, tiksliai atitinkancio aprasyma, ne mano uzdavinys dabar irodyti, kad nera skirumo, o jusu kad jis yra.
Tai tikrai sudetingas darbas, ieskoti reikalingu tyrimu desimciu milijonu tyrimu duomenu bazeje, as esu praleides ilga laiko tarpa ieskodamas butent situ tyrimu. Kol kas mano paieskos rezultatai sako apie tai, jog skirtumo (klinikinio) nera. Manau, jei paieskosite tam tikra laiko tarpa, jus si rezultata patvirtinsite, bet kas gali zinot, gal ka ir rasite. Neskubekite, gerai paieskokite, maza ka, gal praleidau.

Dental implant suprastructures using cobalt-chromium alloy compared with gold alloy framework veneered with ceramic or acrylic resin: a retrospective cohort study up to 18 years.
Teigen K, Jokstad A.
Source
Prosthodontics Specialty Practice, Bergen, Norway Faculty of Dentistry - Prosthodontics, University of Toronto, Toronto, Ontario, Canada.
Abstract
Background: An association between the long-term success and survival of implant-supported prostheses as a function of biomaterial combinations has not been established. The use of cast cobalt-chromium for the suprastructure framework may be an alternative to the conventional approach of using type 3 gold alloys. Materials and methods: A retrospective chart audit of all patients who had received implant-supported fixed dental prostheses (FDP) before 1996 was identified in a private practice clinic. Data were recorded for FDPs made from four combinations of alloy frameworks and veneering material, i.e. type 3 gold and cobalt-chromium with ceramic or prefabricated acrylic teeth. The extracted data from the charts were subjected to explorative statistical tests including Kaplan-Meier survival analyses. Results: Patients (n=198) with 270 short and extensive FDPs supported entirely by 1117 implants were identified. The average follow-up observation periods varied between 4 and 220 months, with an average of 120 months. The success and survival, as well as event rates and types of biological and technical complications, were similar for implant-supported FDPs using cobalt-chromium and type 3 gold alloy frameworks veneered with ceramics or prefabricated acrylic teeth. An influence of the suprastructure biomaterial combination on the clinical performance of the individual supporting implants could not be established. Conclusions: Implant-supported FDPs made from type 3 gold or cobalt-chromium frameworks and veneered with ceramic or prefabricated acrylic teeth demonstrate comparable clinical performance. The biomaterial combinations do not appear to influence the success or survival of the individual implants. To cite this article: Teigen K, Jokstad A. Dental implant suprastructures using cobalt-chromium alloy compared with gold alloy framework veneered with ceramic or acrylic resin: a retrospective cohort study up to 18 years. Clin. Oral Impl. Res. xx, 2011; 000-000. doi: 10.1111/j.1600-0501.2011.02211.x.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo UnknownUser: 15 gruodžio 2011 - 19:56
[quote=UnknownUser,2011 12 15, 20:50]
Jus ko gero nesupratote manes, man nereikia nuorodu i KMU biblioteka, i leidybos grupes tinklapi ar i PubMed pagrindini tinklapi. Reikia pacio tyrimo, kuriu atlikta milijonai-desimtys milijonu, kuriame yra palyginama tai, apie ka mes kalbame. Tarkime, stai jums tyrimas, kuriame nera skirtumo tarp auksiniu ir Co-Cr lydiniu protezams. As pernelyg nesistengiau ieskoti tyrimo, tiksliai atitinkancio aprasyma, ne mano uzdavinys dabar irodyti, kad nera skirumo, o jusu kad jis yra.

As daug laiko praleidziu tose ir kitose bazese man rupimais mokslo ir savisvietos klausimais, bet atsiprasau pasirupinti ko Jums konkreciai reikia Jusu kvalifikacijos kelimui ar savisvietai yra Jusu paciu reikalas
''Parodziau kur guli meskere, o jau ka sugebesite susizvejoti, jusu problema ne mano"

Siaip ikopijuosiu maza istraukele ir paskaitu kurso skirto studentams ortopedams,

9. Metalų biotolerancija klinikinėje odontologijoje

Metalų biotolerancija – organizmo savybė adaptuotis prie metalo svetimkūnio, nesukeliant imuninio atsako. Metaliniai dantų prietaisai išskiria metalu jonus (daugiausia dėl korozijos). Šie metaliniai komponentai gali vietiškai ir sistemiškai išplisti ir atlikti svarbu vaidmenį burnos ir sisteminių patologijų etiologijoje. Išskirti metalų elementai gali sukelti neigiamus apydančio audiniu reakcijas aplink lydinius.
Dažniausiai toksinė reakcija priklauso nuo metalo tipo, valentingumo ir koncentracijos. Toksiškumas pastebėtas su K, Be, Cd, V, Ag, Hg, Sb, In. Be to Cr, Co, Mo, Ni jonai, išskirti iš išlietų metalinių restauracijų, gali turėti neigiamą efektą ir alveoliniam kaului.
Buvo nustatyti tokie faktai: 1. Aukso pagrindo lydmetalių rūšys, sujungtos su pagrindiniu lydiniu mažiau citotoksiškos, nei vien tik lydmetaliai. 2. Varis yra toksiškiausias elementas, tuo tarpu Au, Pd, Ti mažiausiai toksiški. 3. Vainikų ir tiltų lydiniai nupoliruoti yra geriau biosuderinami, nei ką tik išlieti, nes atsparesni korozijai. 4. Mažos lydinio ar metalo dalelytes, atsiradusios dėl dėvėjimosi, gali sukelti audiniu uždegimą. 5. Metalu jonai Ni, Cr, Co gali sukelti sistemines ir vietines alergines reakcijas: gingivita, stomatita; burnos minkštųjų audiniu ir lupų patinimą bei skausmą; erozine kerplige; liežuvio pažeidimus. Ni yra stiprus alergenas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo UltraV: 15 gruodžio 2011 - 22:50
[quote=UltraV,2011 12 15, 23:49]
[quote=UnknownUser,2011 12 15, 20:50]
Jus ko gero nesupratote manes, man nereikia nuorodu i KMU biblioteka, i leidybos grupes tinklapi ar i PubMed pagrindini tinklapi. Reikia pacio tyrimo, kuriu atlikta milijonai-desimtys milijonu, kuriame yra palyginama tai, apie ka mes kalbame. Tarkime, stai jums tyrimas, kuriame nera skirtumo tarp auksiniu ir Co-Cr lydiniu protezams. As pernelyg nesistengiau ieskoti tyrimo, tiksliai atitinkancio aprasyma, ne mano uzdavinys dabar irodyti, kad nera skirumo, o jusu kad jis yra.

As daug laiko praleidziu tose ir kitose bazese man rupimais mokslo ir savisvietos klausimais, bet atsiprasau pasirupinti ko Jums konkreciai reikia Jusu kvalifikacijos kelimui ar savisvietai yra Jusu paciu reikalas
''Parodziau kur guli meskere, o jau ka sugebesite susizvejoti, jusu problema ne mano"

Siaip ikopijuosiu maza istraukele ir paskaitu kurso skirto studentams ortopedams,

9. Metalų biotolerancija klinikinėje odontologijoje

Metalų biotolerancija – organizmo savybė adaptuotis prie metalo svetimkūnio, nesukeliant imuninio atsako. Metaliniai dantų prietaisai išskiria metalu jonus (daugiausia dėl korozijos). Šie metaliniai komponentai gali vietiškai ir sistemiškai išplisti ir atlikti svarbu vaidmenį burnos ir sisteminių patologijų etiologijoje. Išskirti metalų elementai gali sukelti neigiamus apydančio audiniu reakcijas aplink lydinius.
Dažniausiai toksinė reakcija priklauso nuo metalo tipo, valentingumo ir koncentracijos. Toksiškumas pastebėtas su K, Be, Cd, V, Ag, Hg, Sb, In. Be to Cr, Co, Mo, Ni jonai, išskirti iš išlietų metalinių restauracijų, gali turėti neigiamą efektą ir alveoliniam kaului.
Buvo nustatyti tokie faktai: 1. Aukso pagrindo lydmetalių rūšys, sujungtos su pagrindiniu lydiniu mažiau citotoksiškos, nei vien tik lydmetaliai. 2. Varis yra toksiškiausias elementas, tuo tarpu Au, Pd, Ti mažiausiai toksiški. 3. Vainikų ir tiltų lydiniai nupoliruoti yra geriau biosuderinami, nei ką tik išlieti, nes atsparesni korozijai. 4. Mažos lydinio ar metalo dalelytes, atsiradusios dėl dėvėjimosi, gali sukelti audiniu uždegimą. 5. Metalu jonai Ni, Cr, Co gali sukelti sistemines ir vietines alergines reakcijas: gingivita, stomatita; burnos minkštųjų audiniu ir lupų patinimą bei skausmą; erozine kerplige; liežuvio pažeidimus. Ni yra stiprus alergenas.

[/quote]

Paskaita studentams nera patikimas informacijos saltinis, nebent yra nuoroda i tyrima, kuriuo remiasi paryskintas paskaitos sakinys.
As nesu jokiu mokslu daktaras, tiesiog eilinis gydytojas, todel Jums tikrai turetu buti geriau zinomas irodymu patikimumo lygis. Auksciausias lygis - sistematine apzvalga randomizuotu klinikiniu tyrimu, zemiausia - autoritetu nuomone. Paskaita, neturinti nuorodu i tyrimus, laikoma tiesiog autoriteto nuomone, kurios patikimumo lygis yra zemiausias is imanomu.

Kad netersti eterio musu gincu, parasysiu Jums asmeniskai, o isvadas, gautas siuo klausimu, galesime suformuluoti sioje temoje, kad padeti pacientams.
Atsakyti