Knygos, knygos, knygos... *44 Namučiai...

Man is Ivanauskaites skaitytu knygu labiausiai patiko Virsvalandziai. dar esu skaicius kadaise Menulio vaikus - lekstoka ir lietuviska blogaja prasme pasirode, kiek pamenu, Ragana ir lietus slogu ispudi palikusi - irgi nepatiko.

Labas,
mano sugadinta dovana mamai išgelbėta

trintukas padejo?

nea,tėtis ir spaustuvė
na,nukirto kelis milimetrus ir kaip nauja

Sveikutės,

Pirmiausiai noriu pasidžiaugti Kalėdine dovana, gavau knygą, kurios tikrai labai norėjau, tai

Tiesa, nežinau, kuri čia iš Klaipėdos skaitytojų man ją atsiuntė, nes niko nepasirašė. Bet Labai labai AČIŪ už originalią girliandą ir nuoširdžius sveikinimus.

Taip pat norėčiau padėkoti deja mūsų skyrelyje jau nebesilankančia, bet gal netyčia pamatysiančia šią žinutę, Meškute5 už saldumynus


Dėkui už palaikymą, kadangi tris dienas mokiausi ir ruošiausi šiam egzui, tai viską parašiau per rekordiškai trumpą laiką, užtrukau tik 10 min. Na bet rezultatai tik per porą dienų. Bet vis tiek yra abejonių, nes jau tokių smulkmių klausinėjo, kad jei mokytis tik kas svarbiausia, tiesiog nežinotum kaip atsakyti.


tai aš darau po kelis darbus vienu metu


Dėkui visoms už pagyras


tai jeigu, nori 'Stambulo pavainikės' paskaityti, aš turiu, galiu paskolinti

O aš šiandiena Kaune iš neturėjimo ką veikti pradėjau
Lily Koppel "Dienoraštis raudonos odos viršeliais'

ir jau įpusėjau. Negaliu kaip man patinka senos nuotraukos, tiesa, leidykla kiek pašykštėjo darbo ir kai kurios nuotraukos kiek prastos raiškos (rezoliucijos). Na bet manau ir pačios nuotraukos jau pablukusios, nes darytos 1924-1939 m laikotarpyje. Bet vis tiek šiais laikais technika visa galinti.
Papildyta:

tai gerai, kai knyga minkštais viršeliais, o jei kietviršis - nenurėši juk.

Džiaugiuosi už tave

Na va, matosi, kad šiuolaikinėje lietuvių literatūroje visiškai nesigaudau

Fatimalla,sveikinu.

Kadangi knyga-"Metai Provanse",tai viršelio irgi nenurėši Kirto tik puslapius,viršelį tiesiog į kitą pusę atlenkė.Manau,kad taip galima padaryti ir knygai kietais viršeliais.Na,o šiaip geriausia negriuvinėti ir nepurvinti knygų

Sveikos



Autorius ne Knystautas, o Dainius Kinderis



Oi šita man taip ir liko kažkurių metų nuograuža



Irgi kažkurių metų, nuogaužos, nusivylimai




Vaje Markesas viena iš mano meilių pas tave vos nepatapo Markizu De Sadu.
O Markeso viskas iš kurybos ar kuri nors viena

Na gal ir aš pavardinsiu tik dalį savo 2011 metų planinių labai norimų, laukiamų skaitinių iš savų aruodų, nes ir taip liks ir 2012metam.

Toros trilogija, Tapti ponia Mao, Baltasis tigras, Be likimo, Kas aš esu?, Pasivaikščiojimai po Romą su Govanna, Kelionė į Iraną, Pajūrio muzika, Vėžininkų korpusas, Skustuvo ašmenys, Arklių užkalbėtojas, Takoskyra, Staltiesės ritmu, Šianakt aš miegosiu prie sienos, Žaidžiame klases, Sartro "Siena", Šleikštulys, I.Murdoch "Juodasis princas",Sabine Ebert "Pribuvėjos paslaptis,"Pribuvėjos nuodėmė", "Tibeto mandala""Tibetiečių gyvenimo ir mirties knyga", "Pasaulio matavimas", Galantiškojo amžiaus žūtis, Vaško meistrė.Madam Tiuso gyvenimas", Saramago "Rikardo Rejišo mirties metai", Markeso "Šimtas metų vienatvės",Irvingo "Sidro namų taisyklės, Hampšyro viešbutis, Kol tave rasiu", Kleopatros memuarai, Gary "Moters šviesa"ir Aitvarai",V.Green'Karaliai bepročiai", Mečetės namai",Metai provanse,Aš, Mata Hari,

reikia gal ir man save stabdyti ir skaityti daugiau savas knygas , o ne bibliotekines, nes ir taip savų neskaitytų iki pensijos užteks
Savo ataskaitą pateiksiu vėliau, nes dar tikrai bus ne viena.

Labai ačiū visoms už atsiliepimus

Fati, sveikinu su knyga, lauksiu atsiliepimo, nes labai jau ji mane masina
Džiugu, kad viską spėji

ups, jau taip stengiuosi žmogus klaidų nepadaryti, vis tiek pridariau... Dar gerai, kad yra kas pataiso.

Perskaičiau Ieva Simonaitytė. Pikčiurnienė.

Nors ir ne chronologiškai, toliau mėgaujuosi lietuvių klasikais. Ieva Simonaitytė – viena mano mėgstamiausių rašytojų, jos „Šimoniai“ – mano mėgstamiausių knygų sąraše. O ši knyga, prisipažinsiu, patraukė pavadinimu. Ir viršeliu. Iš karto matyti, bus apie kaimą, apie senovę, apie žmones.

Apysakoje pasakojama apie keturias seseris Karnelikes: Bušę (Bušelę), Barbę, Mardę ir Trūdę. Laikai buvo sunkūs, tėvai neturėjo sūnaus ir nusprendė parduoti ūkį, tapti išimtininkais. Seserims teko tvarkytis gyvenimus pačioms. Energingiausiai to ėmėsi vyriausioji sesuo Bušė, tik kad tą gyvenimą besitvarkydama, visai galvą pametė. Autorė dažnai su jumoru, ironiškai pasakoja, kokius sunkumus jai teko ištverti, kaip sunkiai teko visą gyvenimą dirbti ir kaip godumas ir pinigų spindesys visai pražudė bet kokias žmogiškas vertybes.

Autorė taip pat pasakoja nemažai ir to meto įvykių (prieš pirmą pasaulinį karą ir iki Hitlerio įsigalėjimo valdžioje), kaip to meto Klaipėdos krašto gyventojai kalbėjo tik vokiškai, kaip nenorėjo jokių permainų, kaip labai pamažu atsirado lietuvininkų judėjimai, kaip žmonėms buvo sunku suvokti vykstančius įvykius, kaip dauguma nesuprato fašizmo blogio, kaip vargšams buvo nelengva pasipriešinti ponų priespaudai. Žinoma, knygos pabaigoje suplevėsuoja raudonoji vėliava, bet ko ir norėti, apysaka parašyta 1953 m.

Knygą labai paprasta ir lengva skaityti, veikėjai labai įtaigūs, tikri, įvykiai gyvenimiški. Vietomis juokinga skaityti tuos ironiškus tik turtų ištroškusių žmonių nutikimus, o kartais pasidaro taip slogu. Beje, nors knygoje pasakojama apie seniai praėjusius laikus, ji labai tinka ir šiai dienai. Reali, apie gyvenimą parašyta apysaka labai išlaikė savo aktualumą (vis didėja skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų). Ne veltui pati rašytoja yra sakiusi, kad „Mano niekas neišgalvota, visa, kas parašyta – matyta, girdėta, viskas skaudžiai išgyventa“.

Gera, gyvenimiška knyga.

Dabar skaitau Lazdynų Pelėda. Stebuklingoji tošelė. Šita, nors ir vaikams (vyresniam mokykliniam amžiui... ), bet dar geresnė.