Labas rytas
Baigiau vakar
Patricia Cornwell "Grobuonis". Iš esmės tai neturiu ką pasakyt apie šią knygą. Jokio sakinių, veiksmų, įvykių vientisumo. Skaitai ir nesupranti ką po velnių skaitai, kažkokia makalynė, nėra normalaus, gražaus, aiškaus dėstymo. Kaip ir numaniau, visa atomazga sumalta į paskutinius knygos puslapius, visi staiga tampa baisiai pastabūs ir ima matyti tas detales, kurių nematė iki tol, pradeda netikėtai aiškinti "iš oro" blogiuko elgesio motyvus ir priežastis, užsimindami šiek tiek apie jo gyvenimą, vaikystės traumą. Ir visa tai sutalpinama į paskutinius kokius 10 puslapių. Nu šlamštas, totalus šlamštas visais atžvilgiais. Tikrai nerekomenduočiau ir niekam nesiūlyčiau skaityti.
Dabar paėmiau kitą tos pačios autorės knygą
"Žiauru ir neįprasta". Turiu pasakyti, kad sakinių, kalbos atžvilgiu jau visai kitas reikalas, akys labai lengvai slydo tekstu ir niekas nekliuvo. Net pati nusistebėjau kodėl. Pažiūrėjau ar abiejų knygų vertėjas tas pats. Ogi ne, abi knygas vertė skirtingi žmonės. Todėl matyt dalis pirmosios knygos neįdomumo ir neaiškumo tenka visgi nekokiam vertimui. Tačiau, ir siužetas bei pats istorijos dėliojimas taip pat prie to blogio prisideda. Perskaitysiu, parduosiu (jei kas pirks) ir pamiršiu.
Skaitymas - atgaiva sielai.