Hm... įdomių diskusijų čia būta. Laukine, moki neblogai rašyt, bet aš, kaip žmogus iš to duona valgantis, kiek kitaip žiūriu į tavo rašliavas

mėgsti kontrasto principu viską piešti ir gana taikliai bei įtaigiai. Ir vis tik su daugeliu teiginių nesutikčiau. Aišku, čia jau mano asmeninė nuomonė. Apie tai, kas kiek uždirba, noriu pasisakyt, nors tai ir OT. Deja nebėr šiuo metu vadybininkų uždirbančių po 2000Lt ir darbe nosį krapštančių. Nemažai pažįstu, visi aria įsijuosę.
Ir auklės po 2000 tūkstrančius uždirba gal tik milijonierių ir turčių namuose, nes eilinė šeima vos darželį šiais laikais vaikui išgali. 8Lt per duodami valandinei auklei, iš kurių ne viena autobusu ar net keliais per pusę miesto važiuoja, kad užsidirbti 16 litų. Kiek ji išleidžia talonėliui, kiek laiko praranda važiuodama pirmyn ir atgal. Gero pusdienio jau nėr, o už tą sumą žmogus tik pietums užsidirba. Apskritai, kol nesi susipažinęs su tam tikros profesijos atstovais, lengviau jų darbą įsivaizduoji, bet vis tik daugeliui yra nelengva tą litą užsidirbti. O tokių, kurie darbe skypina ir nosį krapšto, nemanau, kad šiais laikais labai daug

mano šeimoje yra žmonių nuo eilinių darbininkų, juodą darbą dirbančių iki žinomų profesorių ar garsių Lietuvoj medikų, bet nei vieno nepažįstu, kuris lengvai pingią uždirba ir darbe nosį krapštytų

kartais akys atsiveria girdint darbinius pasakojimus ir suvoki, kaip jam/jai iš tiesų yra nelengva.
O fotografija gal kažkam ir finansai būtų ir mėgstama veikla. Aišku, kai pradedi iš to užsidirbti, būna ir sunkesnių dienų, kai nėra nei nuotaikos, nei noro fotografuoti, išgauti kažką įdomesnio, mielesnio, gražesnio, bet turi užsakyma ir turi eiti dirbti. Bet vis tik daugel valandų darai, kas tau miela, gal tiksliau - mieliau nei dirbti nekenčiamą kad ir vadybininko darbą. Bet visiems kūrybininkams taip jau yra (aš tą esu žinau, nes pačios veikla susijus su tuo, kad reikia kažką išmąstyt, sukurti), kai kūrybinė veikla tampa darbu ir to neišvengsi. Jei nori fotografuoti tik tada, kada turi idėjų ir nori fotografuoti, tuomet iš tiesų, fotografija turi būti tik pomėgiu ir ne daugiau.
Vat aš laisvalaikiu dekupažuoju ir sulaukiu užsakymų padaryt tą ar aną, žmonės po to pučia akis, kai pasakai jiems sumą, kuri tau pačiam yra praktiškai niekinė ir tu pats iš to darbelio neuždirbi, imiesi, nes turi polėkį ir norą kurti. Bet kažkam atrodo, kad tai yra neišpasakyta brangybė. Aš pati asmeniškai per daugelį užsakymų ne tik kad neuždirbau, bet ir ėjau į minusą, nes reikėjo nuvykti atsispausdinti paveiksliuką, tada parinkti įdomesnę juostelę, tada palakuoti ne blizgiu laku, kurį turiu, bet matiniu. Vien važiavimas į kelias vietas priemonių man kainuoja kaip visas darbelis, o apie įdėtą kūrybą aš jau nekalbu. Ir dėja taip yra daugelyje sričių, ne tik fotografijoje, ypač ten, kur yra kūryba
Manau iš kūrybos, tokios, kaip fotografija, gali DAUG uždirbti arba profas, turintis vardą PASAULYJE arba tas komercininkas, kuris pyškina vienodas vestuves po 2500 tūkstančis ir nesiparina per daug dėl technikos pirkimo bei naujų idėjų. O tas, kuris derina, perka detales, gerina įrangą ir rūpinasi apskritai daugeliu dalykų gali uždirbti arba labai vidutiniškai arba beveik nieko...