QUOTE(horos @ 2011 07 06, 20:42)
Susimąsčiau.
Didelės algos šalininkės algos dydžio būtinybę pagrindžia vieninteliu koziriu, t.y. vaikų priežiūros kokybe. Atseit, nejau mamos nenori, kad jų vaikas būtų prižiūrėtas, pamokytas, su juo pažaista.
Padiskutavom apie mamas, kurios, mokėdamos auklėms algas, deja, yra suvaržytos savo pačių darbo užmokesčiu ir galimybėmis.
Neapžvelgėm dar vieno svarbaus aspekto. T.y. pačios auklės pasiruošimo baigti aukle.
Turint domėj, kad auklėmis eina dirbti dažniau neturinčios specialaus pedagoginio išsilavinimo, neturinčios specialaus pasirengimo dirbti su vaikais moterys, nei moterys, pasirengusios dirbti auklėmis.
Argumentas, kad būsima vaiko auklė užaugino savo vaikus, ar turi patirties augindama svetimus, negali būti pagrindiniu. Iš to seka, kad didelės algos pageidaujančios auklės neretai neturi specialaus pasirengimo, neišmano amžiaus tarpsnių psichologijos, neturi netgi pusmečio ar metų plano, kaip ketina užsiimti su vaiku ir jį ugdyti.
Kitaip sakant, ar leisime projektuoti namą bei vadovauti to namo statyboms žmogui, kuris neseniai pats pasistatė savo namą, tačiau nėra baigęs inžinerinių ar architektūros ar kitų mokslų?
Ar patikėsime gydyti giminaitį, susirgusį vėžiu žmogui, kuris ne medikas, bet pats persirgo vėžiu ir pasveiko?
Ar patikėsim savo paaugusią atžalą tik ką baigusiam mokyklą abiturientui ir mokėsim jam pinigus, kad šis gerai parengtų abitūros egzaminams?
Neteigiu, kad diletantė auklė, neturinti specialaus pasirengimo, gali blogai dirbti. Būna juk ir išimčių, kurių negalima užginčyti.
Man atrodo, kad reikia susidėlioti ne tik auklių norus gauti gerą atlyginimą spekuliuojant kokybiška vaiko priežiūra. Čia susidėliosim šeimos galimybes, rinkos sąlygas ir dar daug kitų dedamųjų.
Didelės algos šalininkės algos dydžio būtinybę pagrindžia vieninteliu koziriu, t.y. vaikų priežiūros kokybe. Atseit, nejau mamos nenori, kad jų vaikas būtų prižiūrėtas, pamokytas, su juo pažaista.
Padiskutavom apie mamas, kurios, mokėdamos auklėms algas, deja, yra suvaržytos savo pačių darbo užmokesčiu ir galimybėmis.
Neapžvelgėm dar vieno svarbaus aspekto. T.y. pačios auklės pasiruošimo baigti aukle.
Turint domėj, kad auklėmis eina dirbti dažniau neturinčios specialaus pedagoginio išsilavinimo, neturinčios specialaus pasirengimo dirbti su vaikais moterys, nei moterys, pasirengusios dirbti auklėmis.
Argumentas, kad būsima vaiko auklė užaugino savo vaikus, ar turi patirties augindama svetimus, negali būti pagrindiniu. Iš to seka, kad didelės algos pageidaujančios auklės neretai neturi specialaus pasirengimo, neišmano amžiaus tarpsnių psichologijos, neturi netgi pusmečio ar metų plano, kaip ketina užsiimti su vaiku ir jį ugdyti.
Kitaip sakant, ar leisime projektuoti namą bei vadovauti to namo statyboms žmogui, kuris neseniai pats pasistatė savo namą, tačiau nėra baigęs inžinerinių ar architektūros ar kitų mokslų?
Ar patikėsime gydyti giminaitį, susirgusį vėžiu žmogui, kuris ne medikas, bet pats persirgo vėžiu ir pasveiko?
Ar patikėsim savo paaugusią atžalą tik ką baigusiam mokyklą abiturientui ir mokėsim jam pinigus, kad šis gerai parengtų abitūros egzaminams?
Neteigiu, kad diletantė auklė, neturinti specialaus pasirengimo, gali blogai dirbti. Būna juk ir išimčių, kurių negalima užginčyti.
Man atrodo, kad reikia susidėlioti ne tik auklių norus gauti gerą atlyginimą spekuliuojant kokybiška vaiko priežiūra. Čia susidėliosim šeimos galimybes, rinkos sąlygas ir dar daug kitų dedamųjų.
kiek uz val.moketumet auklei idealiai atitinkanciai visus "dedamuosius"
?
