Charlaine Harris ,,Mirusios širdys''Tai antroji Stukės Stekhaus sagos dalis ( pirmoji- ,,Miręs iki sutemų). Jau kurį laiką buvau pasiilgusi vampyrų (neskaitant to, kad žiūriu serialą ,,The Vampire diaries) , tad su malonumu prarijau šią knygą.
Tikriausiai pirmas klausimas visuomet kyla toks : kuo ši serija skiriasi kad ir nuo ,,Saulėlydžio sagos ? Ogi tuo, kad pastarojoje visą laiką vyksta seilėjimasis, o štai Sukės sagoje jos ir Bilo meilė yra svarbi tiek pat, kiek ir vykstantys įvykiai. Šiose knygose galima rasti detektyvo prieskonių, kurie tikrai pagyvina siužetą. Be to, meilė yra nenusaldinta, dažnai vaizduojamos sekso scenos tikrai nelabai skirtos keturiolikmečiams galbūt dėl to ši saga labiau mylima vyresnių ?
Kad ir kaip ten būtų, pirmoji knygos pusė buvo įdomi, bet vis tiek mąsčiau, kad trečiosios dalies tikriausiai nebeskaitysiu. Bet po to nuomonę pakeičiau Įvykiai eina vienas paskui kitą : iš pradžių randamas žmogaus lavonas, vėliau Sukė turi surasti dingusį vampyrą ir taip įsilieti į daugybę nuotykių, o galiausiai ryžtasi surasti ir lavono žudiką. Tam padeda jos gebėjimas skaityti žmonių (ne vampyrų) mintis. Be to, atsiranda naujų keistų būtybių: vilkolakiai, mainadė (ši turėtų būti žinoma iš graikų mitų).
Labiausiai įsirėžęs į atmintį veikėjas- vampyras Erikas. Ir, tiesą pasakius, jis man patinka labiau už Bilą. Galiu pasakyti tiek, kad Erikas simpatizuoja Sukei
Ir šis meilės trikampis primena pirma minėtą serialą. Nejučia imu gretinti Damoną su Eriku. Nors išvaizda jų ir skiriasi.
Na, bet kad nenuklysčiau į lankas, grįžtu prie ,,Mirusių širdžių. Kaip ir minėjau, pirmoji knygos pusė buvo pusė bėdos, o antroji pusė patiko labai. Nors, jei fantastikos elementų daugės, nenustebčiau, jei visgi nepabaigčiau skaityti šios sagos.
Rekomenduoju vampyrų mylėtojams, na, ir gal dar detektyvų mėgėjams, kurie nesibodi fantastikos.
