Knygos, knygos, knygos... *43 Namučiai...

Laba diena

Baigiau vakar "Obuolių sėklų skonis". Atsiliepimas kiek vėliau Bandysiu pramušt vėl save ant atsiliepimų rašymo nu negalima taip, perskaityti knygą ir nieko apie ją nei sau, nei jums neparašyti O minčių tai yra, tik sakinių pavidalu jos nebesidėlioja kažkodėl...

Diana24, klausei apie linksmas ir lengvas knygas, tai aš vienareikšmiškai rekomenduočiau Tahir Shah "Kalifo rūmai". Man ji labai smagiai susiskaitė, liuks knyga

Masako, tu ir vėl mano draugė Neši namo tokias pat knygas, kokias ir aš turiu, ir kokios man patinka

Nerinha koks tavo avataras superinis Toks žiemiškas žiemiškas Man kiekvieną kartą jį pamačius padvelkia tokiu fainu žiemišku šaltuku, sniego pūsnimis ir didelėmis snaigėmis, limpančiomis prie blakstienų

Ingėnai tavo atsiliepimas ne tik, kad geras, bet ir labai mane džiuginantis nes šita knyga neužilgo atsidurs ir pas mane

Labas,

Tai vakarykštės diskusijos garbei skaitau Žemaitės apsakymus „Marti“.
Geri tie apsakymai, tikrai geri.




Galvoju, ir niekas nešauna į galvą.
Šiemet pavyzdžiui skaičiau tą. Bet ji man nelabai patiko, tai nelabai ir rekomenduoju.
Daug geresnė gal būt ši. Seniai skaičiau, tokia plonytė, patiko, net nusipirkau.






Oho, kokie atsiliepimai nuoširdūs, kad ir aš iš karto užsimaniau perskaityti tas knygas

aš šią savaitę važiuosiu iki bibliotekos, po ?Ingėno atsiliepimo reiks ir Stambulo pavainikę, ir Moterų kupė pasiimti. pro Moterų kupė dažnai praeidavau, bet kažkaip vis nepasiimdavau.


apsiži9rėjau, kad namie dar Permainingi vėjai turi. vien dėl storumo nesiryžtu pradėti

ne kažką panašaus, o tą ir studijuoju reklama, jos gamyba ir marketingas ir skaitmenine bei elektronine leidyba


jo visos knygos laimingai baigiasi, tik vienos baigiasi žmogiškai ir gyvenimiškai, o kitos tu stebuklingojo realizmo nuotaikų.


kažkada ir šią skaitysiu, lentynoje jau laukia, bet laiko visai neturiu.

Ai, dar tokios su žiema asociajuojasi, bet jų neskaičiau, nežinau apie ką:

Italo Calvino. Jeigu keleivis žiemos naktį.

John Steinbeck. Mūsų nerimo žiema.

Danutė Bindokienė. Angelų sniegas.

Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego

Anita Shreve. Šviesa ant sniego

Jei ką gero rasi, pranešk...

man su Kalėdomis vaikiška asocijuojasi - Dž. Rodario Žydrosios strėlės kelionė

ir dar vieną kažkokią turiu, kurios pavadinime tikrai yra žodis kalėdos, bet nepamenu pavadinimo, oji pas mamą likusi. vėlia pasuksiu pasiklausti. ji senokai leista, prieš kokius15-16 metų.

va, pasukau

Goran Tunstrom Kalėdų oratorija. skaičiau, bet nieko neatsimenu

Sveikos
Nežinau ar dar prisimenat mane, temoj nesirodžiau nuo vasaros Pradėjau dirbti, laisvo laiko liko mažiau (iš pradžių atrodė, kad visai neliko) , bet dabar jau įsivažiavau į ritmą, ir laiką išmokau protingiau paskirstyt, vėl atsirado noro sėst prie PC
Knygas skaičiau ir visą tą laiką (tik mažiau). Bandysiu gal vakare prisėst parašyt ką perskaičiau ir kaip patiko

O dabar imu į rankas Tess Gerritsen "Chirurgą", vyniojuos į šiltą pledą ir sakau iki



O kaip vadinasi ta antra dalis? Ar tiesiog "Bado žaidynės II""?
Pirma dalis sužavėjo, labai norėčiau paskaityti ir antrą



O man "Našlė vieneriems metams" sakyčiau pusėtina knyga, nei labai gera, nei labai bloga- vidutinė. Ir ji tikrai galėjo būti per pusę plonesnė, nes buvo nemažai vietų, kurios skaitėsi labai nuobodžiai
Asmeniškai man geriausia Irvingo knyga yra "Malda už Oveną Minį", po jos- "Sidro namų taisyklės", o į sąrašo galą eitų ko gero "Našlė vieneriems metams" ir "Pasaulis pagal Garpą". Tiesa, ne visas jo knygas skaičiau, prie tų naujųjų kažkaip netraukia
***

Ingėnai, koks gražus atsiliepimas apie "Stambulo pavainikę" Po tokių pasisakymų norisi imti tą knygą skaityt

ir sita gal su ziema susijus http://www.suknyga.l...u-svelnumas/876
Papildyta:

antra dalis vadinasi ,,Pavojinga meilė"
http://www.suknyga.l...inga-meile/9550

Ech, tiesą sakant gaila jau darosi man ją parduoti Bet toks gyvenimas


*Aš tave labai suprantu, nes visgi sudėlioti mintis irgi užima šiek tiek laiko Tikiuosi, atėjusi Doriforė nenušaus manęs už tokius žodžius
** Na va, jau džiaugiuosi už tave


Geri, geri


Bet kažin ar rasi jau "Stambulo pavainikę" bibliotekoje Ji juk visai neseniai dar teišleista. Gal lapkričio mėn. knygynuose tepasirodė.



Šitos pavadinimas labai girdėtas, bet pačios knygos neprisimenu



* Apturėsi gerą laiką ją skaitydama
** Aš tik bijau, kad mano atsiliepimas, mano nuomonė nebūtų subjektyvi. Na mane pvz. traukia labai tokios knygos, o kita gali ir nesuprasti bei neįvertinti jų.

Skaitanti, o kodėl tau nelabai patiko "Kalėdų krynelė"? Ar gali palyginti su kokia kita šios autorės knyga? Aš žiauriai įsinorėjau perskaityti kažką kalėdiško

Ar kas bandet is cia nusipirkt knygu?

Dėl Binchy „Kalėdų skrynelės“. Man jos stilius šiaip patinka, patiko net paskutinėje knygoje „Alyvinis autobusiukas“ skaityti apsakymai, tačiau va su tais kalėdiniais apsakymais ir užkliuvau. Man Kalėdos vis dėlto yra tokia šeimos, kartu buvimo šventė.
O knyga kažkokia labai jau komercinė pasirodė, tik du apsakymai patiko. Ėmiau iš bibliotekos, ir nors kitas visas Binchy knygas turiu nusipirkusi, tą grąžinau ir net negalvojau pirkti.
Nors žinoma, tai tik mano nuomonė.

Maeve Binchy. Kalėdų skrynelė.
Nors Kalėdos jau praėjo, bet už lango tokia žiema, kad pamačiusi šią knygą iš karto ir pasiėmiau. Apsakymus skaičiau taip seniai. Kadangi „Raudonlapis bukas“ buvo tikrai nebloga, o šia knygute intensyviai prieš šventes buvo prekiaujama visuose knygynuose, nusiteikiau maloniam pasiskaitymui.

Taip ir buvo, pirmus du apsakymus perskaičiau su įdomumu ir malonumu. Tačiau tik pirmus… Kaip knygelė ir pavadinta, visi apsakymai susiję su Kalėdomis. Viskas būtų gražu, trumpos istorijos, malonūs veikėjai, (kurie dažniausiai yra geriečiai, nes tik aplinkiniai yra blogiečiai), pastangos padaryti kažką gerą; netikėta, beveik visada jau pradžioje lengvai nuspėjama, ir kaip taisyklė, laiminga pabaiga. Taigi, viskas būtų man toje knygoje gražu, bet maždaug ties viduriu susidariau tokį Kalėdų vaizdą: tai kelios dienos metuose, kada žmonės yra priversti baisiausiai kankintis, plėšytis dėl dovanų, papuošimų, eglučių, valgių, gėrimų, svečių, uošvienių, visuomenės nuomonės ir dar dievai žino ko, kad tik geriau pasirodytų, pasipuoštų, sužavėtų: vyrą, vaikus, tėvus, merginas, vaikinus, meilužius, o svarbiausia, save. Na, o jeigu, neduok dieve, per Kalėdas lieki vienas ar viena, tai tada tu esi visuomenės pasmerktas ar pasmerkta. Todėl per Kalėdas reikia apsimesti, kitaip liksi nesuprastas…

„…šypsotis truputėlį apsimestine šypsena. Tokiomis šypsenomis, kaip vaikai kaukėmis, per Kalėdas pasipuošia milijonai žmonių.“

Na, bet knygos tikslas, manau nebuvo parodyti tą Kalėdų tuštybę. Knygos tikslas buvo parodyti tą gerąją pusę, susitaikymą, gerus darbus ir pan… Bet kad tos tuštybės ten buvo tiek daug… o apie tą Kalėdų tikrą prasmę net neužsiminta.

Gerai, kad šią knygą perskaičiau jau po Kalėdų…

Kai nuėjau į grožinės literatūros skyrelį žiūriu parduodi Stambulo pavainikę,galvojau tikriausiai tau ji neptiko,bet kai perskaičiau atsilepimą,žiūriu ji tau labai patiko.Aš tavo vietoje ją pasilikčiau.