Knygos, knygos, knygos... *43 Namučiai...

Tai jie dabar visad turės leidyklos "Kitos knygos" knygų. Nes kaip supratau, tai pradėjo bendradarbiauti jie

Nepatikėsit, bet aš laimėjau šią knygą Jeigu nebūčiau aš, galvočiau, kad čia korupcija kokia, nu bet kai sekas, tai sekas

žinok, kūrinys problemos tikrai rimtai negvildena. Tiesiog, parodo, kai kurių žmonių paviršutiniškus ketinimus ir kad bet kokį momentinį nusivylimą ir norą pasidaryti galą, galima pakeisti, pakeitus aplinkybes. Čia nekalba apie sunkias depresijas ir kitokius psichologinius negalavimus. Dėl to manau drąsiai galima skaityti, nepalies jautriųjų vietų.


Kažkur labai girdėtas pavadinimas, o gal net ir skaičiau kažkada.


Žinok, man vakar pranešė, kad ir Maximoje jau yra. Viena pažįstama, net su akciją ją spėjo nusipirkti.

Labas

Neužilgo kursiu atsiliepimą apie "Stambulo pavainikė"


Tai ar apie žiemą, ar apie Kalėdas?
Kalėdų tematika (rašau be autorių , susirasi per google ): "Kalėdų nebus" (labai rekomenduoju, ir būtent dabar, prieš Kalėdas), "Kalėdų skrynelė" (kurios pati labai įsinorėjau), Dikenso "Kalėdų giesmė", "Karolinos Kalėdos", "Katinas, kuris atėjo per Kalėdas". Daugiau greitosiomis į galvą neateina



* Ačiū už atsiliepimą Kaip tik neužilgo ją skolinsiuosi.
Beje, aistulia, nebijok šio autoriaus, kad ir kokia tema bebūtų Kiek sprendžiu pagal jo neseniai skaitytą "Gudrioji nuodų virėja", sugeba tas autorius ir rimtus, negerus dalykus pateikti per humoro prizmę. Tikrai neturėtų nuliūdinti, greičiau gal prajuokinti.
** Na tu labiau išmanai šiuos dalykus , kažką panašaus juk studijuoji


Sveikinu O mes (bent jau aš) tavęs jau pasigedom

Sveika Čepo knygą skaitė neseniai mano mama, irgi juokėsi, dar sakė, kad pošlybių užtektinai joje Įdomu, kaip iš tikrųjų

apie žoleles taip pat galima Šimkūnaitę pasiskaityti
mane Žiniuonė iš aprašymo taip pat buvo sudominusi, bet nusivyliau ja

O, ir Simkunaite man labai patinka ir F.Taunyte
Na gal ir mane Ziniuone nuvils, dar tik 90psl perskaiciau, letai skaitosi, labai mazos raidytes. Kol kas dar tikrai patinka.
O daug istorijos , politikos, knygose man nlb
Papildyta:

Evans "Vilku ratas", "Kaledu nebus", "Paneles Smilos sniego jausmas"..

Bet as ziemines knygas mieliau skaitau per vasaros karscius, dabar kazko netraukia
Na "Kaledu nebus' tik dabar ir skaityti

Bet Šimkūnaitė tai ne grožinę rašė
Ne tik apie žoleles juk "Žiniuonėje" Ir apie magiją, meilę.


Nemanau, kad turėtų nuvilti Kaip tik kuo arčiau galo, tuo įdomiau.

žinau, ale kaip istorijos galima pasiskaityti, taip ir apie žoleles

TAunytė man irgi visai nieko, nors aš jos pirmąją knygą (užkrito pavadinimas) tik perverčiau, neskaičiau ištisai.

Matosi, kad ir sita Paasilino knyga savam stiliuj Fantazija tai pas ji originali. Ir velgi istorija baigiasi laimingai

Sveikos as va katik baigiau skaityti Mischelle Moran istorini romana " Nefertite" . Labai patiko , per pora naktu darbe perskaiciau neslepsiu kad kazko tokio truko , bet seip realiai patiko

Iki šiol tebuvau labai mažai skaičiusi turkų rašytojų kūrinių: tai dvi Pamuko knygas bei paauglystėje „Čiauškutę“ . Skaitydama Pamuko itin melancholiškus kūrinius kaip tik mąsčiau, kad norėčiau perskaityti dar kažką iš turkų rašytojų kūrybos, kad galėčiau geriau įsivaizduoti, kas tai yra Turkija, kokia gi ji. Ir štai į mano rankas pakliuvo Elif Shafak “Stambulo pavainikė“.
Jei „Moterų kupė“ spinduliuoja Indijos dvasia, tai „Stambulo pavainikė“ - Turkijos.
Tai knyga, kuri pasakoja istoriją apie dvi šeimas ir keturias moterų kartas. Būtent moterys, jų likimai, istorijos knygoje užima svarbiausią vietą.
Pagrindinės veikėjos - armėnų kilmės jauna amerikietė Armanuš, atskridusi į Stambulą su tikslu geriau suprasti savo šeimos istoriją, savo vietą gyvenime ir savo armėniškąją savastį bei jos bendraamžė Stambule gimusi ir augusi turkė Asja, apsupta keistų, kvaištelėjusių tetų, į kurios šeimą Armanuš ir patenka. Pabaigoje pasirodo, kad šių merginų, jų šeimų likimai labai glaudžiai persipynę, laukia daug netikėtumų.
Knygoje sukurti personažai ryškūs bei spalvingi.
Kita knygos tema (beje man ji labiausiai ir įstrigo, buvo tarsi ašis) - armėnų genocidas Osmanų imperijoje 1915 m. Apie turkus, vykdžiusius genocidą, kurie dabar nori tai palikti užmarštyje, ir apie armėnus, kuri jaučia didelę nuoskaudą patirto prieš juos genocido.
2006 m. , kaip ir Orhaną Pamuką, Turkijos vyriausybė apkaltino Elif Shafak „turkiškumo įžeidimu“. Juk autorė palietė savo kūryboje tokias opias musulmoniškąjai Turkijai temas kaip Turkijos armėnų genocidas bei labai netinkamai pavaizdavo Turkijos moteris (su mini sijonais, auskarais nosyje, rūkančias, išgeriančias, gyvenančias laisvą seksualinį gyvenimą, besidarančias abortus ar gimdančias nesantuokinius vaikus). O tokių dalykų musulmoniškoje šalyje juk būti negali.
Man labai patiko ir skanūs skyrių pavadinimai: migdolai, datulės, cinamonas, lazynų riešutai, vanilė ir ir pan. Tai puiki knyga, ryški ir spalvinga, kaip ir pati Turkija. Ją beskaitydama labai užsinorėjau į Stambulą.
Knyga lūkesčius pateisino su kaupu , rekomenduoju ją.

Oho Ingėnai koks atsiliepimas.