Migdymas naudojant Ferberio metodą

Aš nepritariu tokiam metodui, man arodo tai kaip vaiko kankinimas. Sutinku, kad tai priklauso nuo vaiko charakterio, vieniems šis metodas gali būti priimtinas, o jautresniems vaikučiams galima dar ir kokią traumą įvaryti.

Gal metodas ir veiksmingas, bet, manau, ne kiekvienam vaikui jis tinka... Ir ne kiekvienai mamai priimtinas. Man visai nesunku pasėdėti prie lovelės kol užmigs, pasiimu žurnalą ir skaitau, galvytę paglostau, vaikas užmiega jausdamasis saugus ir ramus...

Na kažką panašaus mes bandėm, kai mūsų dukrytei buvo kokie 8 mėn, bet nei 15 min neištempėm su vyru, nes vaikas tikrai labai verkė . Taigi mūsų vaikas užmigdavo, kai eidavom miegoti visi drauge, tame pačiame kambaryje, ji į savo lovelę, o mes į savo . Bet toks migdymas sukeldavo problemų, kai vakarais užsukdavo svečių ir norėdavosi ilgiau pasėdėti, o vaikas neidavo miegoti ir labai pervargdavo. Todėl nusprendžiau vėl pabandyti ją užmigdyti vieną, kai jai buvo 1 m. Paguldžiau ją jos lovelėje, įjungiau lopšinių CD, išjungiau šviesą ir išėjau. Aišku prasidėjo ašaros - zyzimas, visai kitaip nei tada, kai 8 mėn isteriškai verkė. Maždaug paverkšlena pusę minutės ir paskui klausosi ar kas ateina. ateidavau kelis kartus, paguldydavau ir vėl išeidavau. Užmigdavo maždaug po valandos. Taip pravargom kokius 3 vakarus, o dabar jau nebeprieštarauja migdoma ir labai greitai pati užmiega.

Apie šį metodą sužinojau augindama savo pirmagimę maždaug prieš 12 metų - tuo metu apie tokį migdymo būdą rašė neseniai pradėtas leisti žurnalas "Tavo vaikas". Pradejau jį taikyti savo dukrai, kai jai buvo 8 mėnesiai, nes nuo lovelės vežiojimo buvau pavargus tiek aš, tiek pakrypus gerokai pati lovelė. O ir pats merginos miegas buvo priėjęs iki tokios stadijos, kad reikdavo ją vežioti ir naktį kai ji prabusdavo. Taigi,buvau nuo tokio "miegojimo" tikrai labai pavargus, ir staiga perskaitau "tavo vaike" apie tokio migdymo galimybę ir nutariau pabandyti. Ir išbandžiau tai su savo pirmagime, kuri buvo (ir šiuo metu yra) labai jautri, ir netgi pas savo mamą, kuri iš viso negali ištverti, kai vaikas verkia. Matomai, tokiam būdui reikia pribręsti. Kadangi aš buvau labai pribrendusi, tai mano super jautrus vaikas labai greitai prie to priprato - mano dideliam nustebimui, per tris vakarus. Ir to verksmo tikrai buvo ne tiek, kiek tikėjausi. Svarbiausia šiuo atveju yra mamos ryžtas. Negaliu pasakyti, kad buvo lengva - ypač sunku buvo pirmą vakarą, kai mažoji protestavo, aš stovėjau kantriai už durų, klausiausi savo mamos priekaištų ir neleidau jai eiti pas "skriaudžiamą anukytę". Bet patikėkit, viskas truko vos keletą minučių, nebuvo jokio isteriško verkimo.
Taigi, labai lengvai savo jautriąją ir labai mylimą pirmagimę įpratinau užmigti pačią. Ir visai ji neturi jokios nuoskaudos, kad buvo paliekama - ji paprasčiausiai to neatsimena. O kad vaikas yra labai mylimas ir brangus suprasdavo iš mano elgesio su ja dienos metu. Tai, manau, ir yra labai svarbu. Išimtis, mano manymu, galėtų būti tada, jei jeigu mamos bendravimas su savo vaiku apsiriboja jo migdymu. Tada tikrai tokio metodo netaikykite.
Nors labai daug jau prirašiau, bet parašysiu dar ir apie savo antrą vaikutį - ji nebuvo niekada migdoma supant, vežiojant, ant rankų ar kitaip (išskyrus vežimaityje lauke). Visada ją paguldau į lovelę, pabučiuoju, paglostau, o dabar, kai ji jau nemažai supranta - paglostau visas jos kūnelio dalis ("pavargo akytės, rankytės, kojytės ir t.t.), palinkiu labos nakties, uždarau duris ir išeinu. Visiškos tamsos kambaryje nebūna - šviesa sklinda per durų stiklą. Bet niekada nebuvo ir nebūna jokio protesto - tiesiog vaikas moka užmigti pats. Ir manau, tai tikrai gerai. O pabendraujame mes su ja visą dieną, ir tada jai rodau visą savo dėmesį, meilę, atoduodu visą šilumą ir parodau, kokia ji man brangi.

Paskaiciau ir pasakysiu esu pagal jus silpna mama .Mano sunus iki 3men miegojo musu lovoj, po to ir supdavom ji nakti ir nesiodavom pirmyn atgal is lovos i lovyte, po to migdydavau jo lovytei apie valanda . Nuo metu iki siu kaledu jis uzmigdavo pats savo lovyteje, nes ji stovejo salia musu lovos. Nakti su ranka ciupinedavo mane. Visko buvo, bet dabar mes dideli paskaitom pasaka ir einam i savo kambary ir miegam. bet galim nakti ateiti pas tevus i lova, jei isigastam. ir niekas to nedraudzia, nes zinom, kad vaikas mumis pasitiki. Nepykit, bet nezinau kokia isivaizduoti galiu nauda savo vaikui, jei stoviu uz duru 3 min. ir klausau kaip jis verkia . tipo, dar paverk, dar turi pora minuciu praeit? Nzn man cia nesamone

...paiskinkinkit jus man, kaip galima virkdyti vaika pries miega? kai jam reikia saugumo, ramybes ir jusu silumos? Nepateisinsiu niekada jokios mamos, kuri tik tokiu budu (taip grubiai atstumdama mazyli, ipratinta uzmigti kitokioje aplinkoje) siekia, kad vaikas uzmigtu. bandau isivaizduoti: vaikiukas persigandes verkia, o as kitame kambaryje su laikrodziu matuoju minutes... Beprotnamis kazkoks tai. Ir kiek turi buti nuvargusi, sudirgusi (ar dar kokia...? mama), kad ryztusi tam...
Pritariu Zaizai, kad tik vyras galejo sugalvoti toki buda. Bet jis ne mano vaikui

Tas metodas tinka tik mamoms, kurios ne,maitina. As savaji zadu zindyt maziausiai iki 2 metu. Dabar jam 20 men. Pieno - kibirais. Vaikis zinda, kol uzmiega. Paskui - ryte. Miega lovytej su nuimta pertvara salia musu dvigules. Visiems mums gerai.

Pritariu kad kiekvienas vaikas individualus ir kiekvienai mamytei reikia surasti savo vaikui tinkanti buda. Vyresnele beciunkydama uzmigdavo ir nereikejo jokiu metodu taikyti, veliau paaugus turedavau ir as gultis kartu. O dabar tai jau pati zino kad reikia pamiegoti gulasi ir miega. Bet visko buna, nuo vaiko nuotaikos priklauso kaip uzmiega-greitai ar ne. O mazoji nuo pat pirmu dienu paguldydavau lovelej ir umigdavo. Ir vis dar taip migdomes. Paguldau ir iseinu.

mes loveleje jau nuo vienu metuku isemem virbus, kad dukra galetu pati islipti, nes buvau kelis kartus uztikusi ja beveik perlipusia per virsu idomu, ka p. Ferberis galetu patarti tiems tevams, kuriu vaikai paguldyti iskart atbega i kita kambari

Na...toks metodas tikrai nevisiems vaikiukams tinka mūsų mažius užmiega šalia mamos ar tėvelio, glostau jam galvytę, padainuoju lopšinę, pasaką paseku...juk tai toks nuostabus laikas ir nemanau, kad reikia kokių metodų, priemonių, ūgtelėjęs vaikas pats eina miegoti, ar mama nuveda, ir tikrai nepakenks, kai mama laiko rankytę..vaikiukai tokie mažulėliai, jie turi jaustis saugiai.. galų gale, neskubinkim, ir neužauginkim pergreitai savarankiškų vaikų , laikas bėga, ir ateis diena , kai mažylis jau nebenorės mamos šalia.., norės miegoti savo lvlėje .todėl išnaudokim šį gražų laiką

Savo mazaji sunyti isnesem i jo kambari miegoti atskirai nuo 6,5men,ir butent nuo tos NAKTIES jis pradejo ramiai miegoti ,jam nereikejo jokiu supuokliu,nesiojimu ant ranku ar dar kazko...,tiesiog paguldydavom,uzklodavom,paglostom galvyte,pabuciuojam bei palinkeje labos nakties ijungiame jam ramia muzikyte prie lovytes su sviesytemis ir iseiname is kambario paskui save uzdarydami duris .Dabar jam metukai ir 1men.,taciau per tiek laiko tik kelis kartus reikejo eiti atgal ji raminti,nes siaip jis pasisnekedavo su savim ir uzmigdavo.
Labai noreciau jam pasakas skaityti pries miega,bet gal dar jam nera idomu,nezinau
Daugelis stebisi,kad musu vaikinukas paguldai ir miega, bet mums tai jau iprasta,tiesiog taip yra ir nematau reikalo nei ka nors keisti,nei bandyti...
Saldziu jam sapnu...

Mano mažylė irgi pati užmiega jau nuo 3 mėn. kai baigėsi mano pienas. Pamaitindavau, paguldydavau į lovytę, palinkėdavau labos nakties, bučkis ir išeinu. Dabar ji dar pasišneka su savo meškiukais virš lovytės, dar muzikytės įsijungia, pasiklauso ir nulūžta. Tai irgi daug kas stebėdavosi, kaip aš taip ją palieku. Aišku, būna kartais, kad reikia sugryžti, kartais tenka ir pasupuoti, bet labai retai. Nors apie minėtąjį metodą paskaičiau tik dabar, bet kažkaip pati savaime galvodavau kad nereikia pratinti supuoti ant rankų, ar tuoj pat lėkti prie jos jei tik ji paleidžia dūdas. Nes tikrai pastebėjau, kad vaikučiai labai greit pagauna mūsų silpnumą ir pradeda tuo naudotis. Aš tikrai labai myliu savo dukrytę, ir tikrai nemanau, kad toks elgesys yra per griežtas, mes gi ir taip numyluojam tuos leliukus be galo be krašto, bet vis dėlto manau, kad reikia šiek tiek ir apie save pagalvoti. Nes tikrai per dieną nusikalus vis tiek būni, tai taip gera kai ji pati ramiai užmiega, tai net jauti kat viską padarei gerai, ji rami, ir saldžiai miega. Aišku, tai dar ir nuo mažylio charakterio priklauso, bet manau, jei per daug lepini ir šokinėji pagal kiekvieną pašvilpimą, tai neparodai daugiau meilės, bet tik gadini vaiką.