mažam vaikui reikia mamos dėmėsio ir artumo... o ne paverks ir nustos...
manau viskas priklauso nuo vaiko, ir tėvai intuityviai turi suprasti kas vaikui geriausia, turiu du ir abu skirtingai migdžiau, vyresnėlis užmigdvo tik prie krūties, o vėliau tik su pasaka tiek dieną tiek nakčiai , o mažylis nuo gimimo užmigdavo pats , jam svarbiausiai būt pavalgiusiam ir sausam, be jokių riksmų , pratinimų, ir jokių drastiškų priemonių, va jau antrą naktį perėjo pats savarnkiškai į vaikų kambarį miegoti pas brolį , o dičkis iki šiol vienas kambarį nemiegodavo, na dabar atėjo brolis tai , man didesnis stresas nei vaikui,nes pati nesuvokiau kaip čia dabar.... nei pratinti nei mokinti , taigi manau pagal vaiką ir jo poreikius , nebent kažkam labai norisi metodą išbandyti ir pasižiūrėti ar jis veikia
QUOTE(spinduliukasss @ 2009 08 02, 16:55)
As tai pagalvoju kaip augina seimos nesveikus vaikucius .ir migdo.ir supa ir nesiskundzia.ir visa gyvenima vargsta.o cia vaikuciai sveiki ir sunku tevams kad ir ta valanda o gal net ir dvi panesiot ant ranku. dziaukimes tuo ka turim
Na, valandą dvi panešioti du kartus per diena , tai galima jau ir nugaros skausmus sau įsivaryti, gi ne pūkelis ir mamos gi ne visos drūtos. Man net teko vaikščioti į terapiją, nes buvo prasidėję nugaros ir strėnų ksausmai, dėkui Dievui, patekau pas gerą specialistą, kuris mane pastatė ant kojų ir griežtai išpeikė už vaiko nešiojimą. Bet man tas vaiko nešiojimas yra vienas didžiausių malonumų. Juk pirmagimė Tuo labiau, kad nėra iš tų vaikų, kurie nuolatos prilipę prie mamų, bet gana savarankiška.
Kas dėl perdėto vaiko lepinimo, šiais laikais mes mamos turime daugiau laisvo laiko, galime sau leisti ir skirti daugiau laiko vaikučiams, mes tuo naudojamės ir tai yra puiku. Kita medalio pusė - kai kurie vaikučiai tuo naudojasi, visi jie yra mažieji gudručiai ir žino, kaip tas mamytes paveikti. Mūsų tėvų karta kitaip augino ir dabar neretai tenka matyti ir girdėti begales istorijų, kad neva neimk vaiko ant rankų, prispratinsi, išsilepinsi ir ramybės neturėsi. Galbūt, bet dabar ir tas pats geriausias laikas juos lepinti, vėliau jau teks ir griežčiau auklėti.
Sutinku su abiem pusėm, kiekvienas auklėjimą suprantam savaip, bet tai nereiškia, kad mama, kuri leidžia šiek tiek paverkti, nemyli savo vaiko. Visos mamos myli mažylius, tos kurios leidžia paverkti, taip pat, o gal net ir labiau.
Ferberio metodas nėra vienintelis, bet kai kurioms tenka griebtis šiaudo, bandyti bandyti, nes poilsio reikia ir pačiam vaikui, ne tiktai pavargusiai mamytei.
To metodo, kurį mes pritaikėm nepavadinčiau nei drąstišku, nei baisiu, na, nevisai tai aprašytasis Ferberio metodas. Beje, mūsų mažoji nėra verksniukė, nuo pat gimimo retai verkdavo, nebent yra reikalas, o šiaip net ir pavargusi, ir išalkusi neverkdavo, kantri mergytė. Yra didelių zirzaliukų vaikiukų, vat tokių rikdyti jau nepatariama, nes ko gero nepadėsnei šis metodas.
Manau, kad sis metodas ne man.Su mano kantrybe ir vaiko charakteriu Speju trecia vakara(cia geriausiu atveju) supasuociau
QUOTE(aniuta0515 @ 2009 07 29, 12:43)
As nesuprantu kaip galima vaika verkianti palikti 10 munuciu, man sirdis plysta kai girdziu verkianti vaika, kad ir ne savo o cia savo vaika palikti kitapus duru verkianti nu tikrai ne Mano mazyleuzmiega iki siolant ranku, dabar uztenka viena lopsyne sudainuot ir jau miega tikrai butu gerai jei pati uzmigtu, bet negaliu leist kad vaikas rektu
ir as negaleciau net minutej palikti taip jo
QUOTE(baltė @ 2009 08 04, 15:54)
Yra didelių zirzaliukų vaikiukų, vat tokių rikdyti jau nepatariama, nes ko gero nepadėsnei šis metodas.
tikrai taip, būtent tokių vaikų nepatartina, o dėl naudojimo kantresniems, ramesniems, tai čia jau tėvų apsisprendimas, bent aš nematau tame nieko blogo, jei neperlenkiama lazda
Sveikos mamytes,
na as tik dabar supratau kad mes toki metoda taikem, apie toki net nezinojau:) Tiesa viskas gavosi labai naturaliai. Mano mazius nuo dvieju menesiu taip miega ir diena ir nakti ir plius atskirame kambaryje. jam dabar 1,5 metu ir del miegojimo nekyla jokiu klausimu. Atejo pupa-pupa metas i lovyte uz kiskio piskio ir viskas. o kai buvo naujagimis tai kas 4 valandos atsikelia, nuleki i virtuve misinuko padaryt, pamaitini ir vel pupa-pupa. As nezinau cia gerai ar blogai, bet uzaugo sveikas, drutas, laimingas, atsikeles meiles ir svelnumo gauna tiek , kad vakare as griunu @negyva@ miegoti:) Bet as uz toki migdyma ir vaiko miegojima atskirai (atskirame kambaryje) isskyrus sunkiu ligu atveju ar kt. force majore:)
na as tik dabar supratau kad mes toki metoda taikem, apie toki net nezinojau:) Tiesa viskas gavosi labai naturaliai. Mano mazius nuo dvieju menesiu taip miega ir diena ir nakti ir plius atskirame kambaryje. jam dabar 1,5 metu ir del miegojimo nekyla jokiu klausimu. Atejo pupa-pupa metas i lovyte uz kiskio piskio ir viskas. o kai buvo naujagimis tai kas 4 valandos atsikelia, nuleki i virtuve misinuko padaryt, pamaitini ir vel pupa-pupa. As nezinau cia gerai ar blogai, bet uzaugo sveikas, drutas, laimingas, atsikeles meiles ir svelnumo gauna tiek , kad vakare as griunu @negyva@ miegoti:) Bet as uz toki migdyma ir vaiko miegojima atskirai (atskirame kambaryje) isskyrus sunkiu ligu atveju ar kt. force majore:)
na mes panasiai ipratinome tik gal ne tiek drastiskai budavome salia, is pradziu supavom su pagalvele, paskuj dainavau , poto dainuodama isiedavu i kta kambari o paskuj tiesiog iseidavau ir uzmigdavo, dabar kai nori miegelio uzmiega greit pati esi ar nesi jai nesvarbu nera gerai rekianti vaika palikti uzdarius duris, tai panasu i isdavyste vaiko akimis pamazu ipranta ir tikrai meiles stokos nera , juk be mikdymo dar daug bendravymo ir mylavimo lieka
Neapsikentusi migdymo sunkumų, aš bandžiau ir šį metodą.
Maniškis tikrai ne iš verksnių. Verkdavo tik kai tikrai rimtas reikalas būdavo. Bet šio metodo jis nepriėmė. Taip rėkė ir žviegė, kad iki kūkčiojimo ir traukuliukų priėjom. Aš po to taip ilgai save kaltinau už žiaurų elgimąsi su vaiku. Ir vaikelio atsiprašinėjau.
Gal jis veiktų, jei pradėti taikyti 2 mėnesių? Nežinau. Tokio amžiaus jis užmigdavo žindomas, vežimėlyje ar ant rankų.
Dabar mes migdomės su pasakomis arba klausydami tylos.
Maniškis tikrai ne iš verksnių. Verkdavo tik kai tikrai rimtas reikalas būdavo. Bet šio metodo jis nepriėmė. Taip rėkė ir žviegė, kad iki kūkčiojimo ir traukuliukų priėjom. Aš po to taip ilgai save kaltinau už žiaurų elgimąsi su vaiku. Ir vaikelio atsiprašinėjau.
Gal jis veiktų, jei pradėti taikyti 2 mėnesių? Nežinau. Tokio amžiaus jis užmigdavo žindomas, vežimėlyje ar ant rankų.
Dabar mes migdomės su pasakomis arba klausydami tylos.
QUOTE(Kukutis7 @ 2009 08 20, 12:01)
Neapsikentusi migdymo sunkumų, aš bandžiau ir šį metodą.
Maniškis tikrai ne iš verksnių. Verkdavo tik kai tikrai rimtas reikalas būdavo. Bet šio metodo jis nepriėmė. Taip rėkė ir žviegė, kad iki kūkčiojimo ir traukuliukų priėjom. Aš po to taip ilgai save kaltinau už žiaurų elgimąsi su vaiku. Ir vaikelio atsiprašinėjau.
Gal jis veiktų, jei pradėti taikyti 2 mėnesių? Nežinau. Tokio amžiaus jis užmigdavo žindomas, vežimėlyje ar ant rankų.
Maniškis tikrai ne iš verksnių. Verkdavo tik kai tikrai rimtas reikalas būdavo. Bet šio metodo jis nepriėmė. Taip rėkė ir žviegė, kad iki kūkčiojimo ir traukuliukų priėjom. Aš po to taip ilgai save kaltinau už žiaurų elgimąsi su vaiku. Ir vaikelio atsiprašinėjau.
Gal jis veiktų, jei pradėti taikyti 2 mėnesių? Nežinau. Tokio amžiaus jis užmigdavo žindomas, vežimėlyje ar ant rankų.
Man taip pat buvo gaila savo mažiukės, tiek išsidraskė vaikas, kad dabar pats baisiausias dalykas gyvenime - jos lovyte, tik įkeliu į ją, verkimas, žviegimas katastrofiškas...Nebžinau nė ko griebtis Migdau savo lovoj, užminga, perkeliu į jos lovytę, pusę nakties pamiega, pamato kad joje guli iš karto į ašaras, tada miega pas mus Į jos lovytę nebeįguldysi, viską jaučia
QUOTE(Dianulis @ 2009 09 22, 13:10)
dabar pats baisiausias dalykas gyvenime - jos lovyte, tik įkeliu į ją, verkimas, žviegimas katastrofiškas...N
Mano akimis tai ir yra didžiausias šio metodo trūkumas - miegas vaikeliui pasidaro kažkuo baisiai nemaloniu ir manau tas vienokia ar kitokia forma persekioja visą gyvenimą. Aišku taikant šį metodą vaikas išmoksta susitaikyti su situacija, o tai dar prie visa ko skatina bejėgiškumo jausmą, slopina norą kovoti už save. Dažnai tenka diskutuoti tema: "Va mūsų laikais, tai būdavo tėvai pasako ir šventa, o dabar tai palaida bala ne vaikai". Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad yra norma kai tėvai nebeturi jokio autoriteto, o vaikui leidžiama daryti viską, bet toks auklėjimas kai verčiama aklai paklusti (Ferberio metodas yra vienas iš tokio auklėjimo elementų) gali išugdyti žmogų be savo nuomonės ir savo valios - negražiai pasakius - pastumdėlį (ne atsitiktinai rašau, kad gali, nes žmogaus charakterio formavimąsi lemia daugelis dalykų). Taigi labai sunku uždavinys mums tėvams surasti tą aukso viduriuką tarp diktatūros ir visiško liberalizmo.
as manau kad su vaiku nederetu taip daryti taip uzsienyje gal ir tokie metodai priimti bet juk vaikui reikia tevu ranku supimo girdeti balsa kad jis uzmiktu be riksmu ir ramiai...