Migdymas naudojant Ferberio metodą

Aš taip pat prieš. Labiausiai šioje istorijoje nesuprantu kaip iki 6 mėnesių vaikas migdomas - sūpuojamas ir myluojamas, o nuo 6 mėn jau nusprendžiama, kad jis didelis arba kad mamos kantrybė baigėsi, ir tada jis miega vienas su parėkimais ???
Mes namie naudojam Zhvirbliu metodikas, kol kas pasitvirtino. Nors būna protesto periodų, kai vaikas nori miegoti su tėvais ir viskas, bet tada bandom nukalbint, leisti kažkokią kitą privilegiją, bet kad lova ir liktų lova, o ne siaubas į kurį lipti nesinori. Blogiausiu atveju, perkeliam užmigusį. O užmiega su rankyte per 5 min. - nieko tame blogo nematau. Tiesa, pradžia buvo visokia: ir valgydavo naktį, ir miegodavo su mumis, ir nešiodavom, ir sūpuodavom, ir dainuodavom, net kartais galvodavom, kad reikia įjungti šviesą ir leisti žaisti...

Baikit, moterys, nėra tas metodas toks jau žiaurus, kaip jūs įsivaizduojat Mano manymu, vaikas turėtų būti labai jau jautrus ir galbūt emociškai nestabilus, kad toks migdymo būdas kažkaip paveiktų jo psichologiją. Šiaip tai net nežinojau, kad yra aprašytas toks metodas ir kad jis dar kažkaip vadinamas

Gana ilgai migdžiau sūnų sėdėdama šalia jo lovelės, toks migdymas užtrukdavo geriausiu atveju pusvalandį, dažniausiai apie valandą, o kartais ir dar ilgiau. Galų gale supratau, kad man visa tai jau įgriso iki gyvo kaulo ir nelaukdama, kol pradėsiu darytis pikta, paniurusi ir t.t., pradėjau jį migdyti kitaip. Sūnus jau buvo virš metų. Paniūniavau jam lopšinę, paguldžiau į lovytę, palinkėjau saldžių sapnų ir ate. Ir uždariau duris, kad neišeitų iš kambario Pirmą vakarą buvo gal 15 minučių ašarų, durų trankymo ir t.t. Na, nebuvau skaičius, kad gal reikia kas 3 ar 5 minutes eiti jį nuraminti todėl tiesiog laukiau, kol viskas aprims. Kai nurimo, radau jį miegantį lovytėj.
Kitus vakarus (kuriuos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų) verkimo buvo žymiai mažiau. Šiaip aš jam dar palikdavau naktinę šviesą įjungtą kol užmigs. Bet dabar tai dažniausiai išjungiu, nes jei palieku, tai prasideda žaidimai, varinėjimai pas sesę į lovą ir t.t. Todėl ateinu, liepiu miegoti ir išjungiu šviesą. Tada užmiega greitai be jokių šposų

Apibendrinus galiu pasakyti štai ką:
1. Vaikas priprato prie tokio migdymo labai greitai.
2. Nepastebėjau jokių neigiamų pokyčių vaiko elgesyje.
3. Kai pradėjau taip migdyti, sūnus nustojo naktį prabudęs verkti ir ieškoti manęs. Dabar arba išmiega visą naktį savo lovytėj, arba kažkuriuo momentu persikrausto į sesės lovą. Anksčiau mažiausiai porą kartų per naktį jis prabusdavo ir verkdamas varydavo lauk iš kambario manęs ieškoti.

Nesakau, kad visus vaikus taip lengva pripratinti pačius užmigti, bet manau, kad tikrai verta pabandyti toms, kurioms migdymo procesas jau darosi nebemielas ir pačios jaučia, kad tai sekina ir pan.

Aš sutikčiau su Dusios nuomone. Ir patirtis panaši. Nebuvo taip, kad iki metų migdžiau supdama ant rankų ar su krūtimi burnoje ir staiga nusprendžiau - ponuli, laikas užmigti pačiam. Bet panašų į Ferberio metodą naudojau palikdama sūnelius užmigti vienus.

Pradžia buvo jau jiems įprasta: maudynės, pižamos, reikalingos vakarinės procedūros, pasakėlės ir lopšinės. Bet po jų nebepasilikau laukti, kol vaikas sumigs, o pabučiavusi ir pasakiusi, kad būsiu kitame kambaryje, išėjau. Pradžioje mažasis protestuodavo: kėldavosi ir šaukdavo, todėl grįždavau paguldyti. Po to pradėdavo verkti, tad kas kažkiek laiko grįždavau nuraminti (į laikrodį nežiūrėjau, jaučiau pagal vaiko verksmą, kada reikia), galiausiai užmigdavo po dvigubai ilgiau nei įprasta trukusio migdymosi. Antrą vakarą ašarų būdavo mažiau ir užmigdavo žymiai greičiau. Po nepilnos savaitės abu ramiausiai atsisveikindavo su manimi ir užmigdavo patys. Vyresnėlį taip pratinau 10mėn., antrąjį (turėjusį nuo gimimo gana rimtų neurologinių problemų) 13mėn.

Beje, vaikų ašarėlės nesustabdė manęs ir atpratinant vaikus nuo naktinių valgymų, pratinant prie savarankiškų užsiėmimų, atsisveikinant su čiulptuku ir t.t. Bet nei karto nei vienas sūnus tikrai neverkė ilgiau valandos, visada stengiausi būti šalia arba parodyti, kad esu netoliese (kai pratinau užmigti ar pažaisti savarankiškai), ir bet kuriam pripratinimui užteko 2-3 audringesnių protestų kartų. Pratinimui prie naujų aplinkybių pradėdavau ruoštis ir vaiką ruošti prieš kelias savaites (kalbant apie miegą išbėgdavau trumpam vaikui dar neįmigus ir stebėdavau, kaip jis sureaguos, atsisėsdavau taip, kad besimigdantis vaikas manęs nematytų ir pan.), per tą laiką ir išsiaiškindavau, ar vaikas sugebės prisitaikyti. Nei karto neteko susvyruoti ar atsisakyti pradėtų pasikeitimų. Abu vyresnieji sūnūs dabar drąsūs, lengvai adaptuojasi bet kurioje aplinkoje ar situacijoje, tad tikrai nemanau, kad tokie, pasak jūsų, sadistiški metodai jiems turėjo neigiamos įtakos.

o aš net nežinojau kad tai yra kažkoks metodas. viską pradėjo mano vyras. paguldėm į lovytę ( net nepamenu keli mėnesiai jai buvo, gal tik mėnuo ), pridarė duris, o vaikas rėkia lovytėj. manęs į kambarį neįleisdavo, nes nuo to pasirodymo vaikui dar labiau klykti pradėdavo. aišku žiauru buvo, širdis plyšo.... bet po savaitės vaikas išmoko pats užmigti ir iki šiol manęs nereikia užmiegant. šiuo metu tik užmaunam pižamą, o ji jau "ate" rodo - paguldom, įjungiam naktinę lemputę (kuri įsikiša į rozetę, tai kiek to ten apšvietimo ), paliekam praviras duris, koridoriuj šviesą paliekam ir viskas.

jei ne vyras, tai net bijau pagalvoti kaip reikėtų vargti su miegojimu

tai va, kaip jau ir mineta- kiekvienan savo. as saviskes taip ir dabar neuzmigdyciau, jai reikia prie manes prisiglausti arba jausti, kad esu salia. tokia ir as buvau vaikystej

Ir vis del to kam ašaros, jeigu galima apsieiti be jų???

Na, pas mus situacija priešinga Kaip tik aš griežčiau auklėju mūsų ponaitį Tiesa, šio metodo nesu bandžiusi, nes vaikas užmiega maždaug per 20 minučių, taigi man nesunku šalia pasėdėti, už rankos palaikyt Tačiau... nesu ir tokio migdymo metodo priešininkė, ir, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pratinčiau miegot vieną. Na tos aplinkybės būtų, tarkim, jei laukčiausi antro leliuko po nedidelės pertraukos, tai tikrai pratinčiau vieną miegot, nes negalėčiau iš karto dviejų vaikų migdyt... Arba jis migdytųsi virš valandos, o aš jau dirbčiau (šiuo metu dar nedirbu)... Bet mano vyras turbūt neleistų Vos tik vaikas pradeda verkti - iš karto guodžia, ant rankų ima Tai turbūt jis vyresnį migdytų

visiškai sutinku su tavim, Zaiza Ir aš negalėčiau šaltais nervais klausytis, kaip rėkia mano vaikas Tikrai niekada

Na, as pabandziau panasiu metodu uzmigdyti savo dukrele, kai nusprendziau, kad jau butu laikas iskraustyti ja migdytis i savo lovyte, juk ir atsikrausciusi buvo tik kokiam menesiui. Mergyte verke su pretraukomis 30 min, apsidziaugiau kai uzmigo, bet po valandos pabuto klykdama ir teko mikdyti su savimi. Po tokio mano bandymo dar gal koki menesi vaikas ikeltas i lovyte pradedavo klykti net dienos metu lovyte tapo mirtinu priesu...

Tai va tokia ta patirtis, nors mergaites nebuvau palikusi kambaryje vienos, vistik pasijuto ji ne migdoma o nubausta, net bijau spresti kas butu jei buciau palikusi. Suknu pasakyti kokia trauma vaikui galima sukelti tokiais migdymo budais.

Lieku prie jau dabar musu iprasto uzsimigdymo musu lovoje, ir tik uzmigus perkeliu i lovyte, pietums uzmiega ant mano ranku. Nesutinku, kad atskyrimas ir iprasto silto kontakto nutraukimas turetu teigiamu pasekmiu. Smagu yra ziureti kai pietu miego ji pati atnesa man dekuti ir isitaiso ant ranku, o vakare malasi patenkinta lovoje apkabindama tai mama tai teti.

Man pavyko įgyvendinti migdyma pagal Ferberį, bet kai sujo 2metai kažkaip patys prisippratinom pas save į lovą atsinešti, kai prabunda ir verkia.

Musu mazajai 2metukai,as maitinau iki 6.5men,ir ta laika ji miegojo su manimi,kad maziau sunkumu butu aisku pirmiausia man,tik pradeda kniurzet iskart pienukas vietoj,o veliau ji labai nusispardydavo visa antklode,kokio dydzio ji be butu ar vaikiska ar dvigule,ir mes[tiksliau as]nusprendziau kad man taip patogiau bus,nereiks nakti begiot ir ziuret ar uzsiklojus ar ne,bet viena grazia diena tevelis nusprende kad jam laikas gryzti i savo[musu]lova,tai kai mazoji uzmigo mes tyliai,ramiai perkelem i jos apartamentus,o tada jai jau buvo 1m,5men,nu ir viskas ramu mes sugulem liuliuku,bet teveliui kaip zinodama sakau:pasiklok sau lova jeigu ka...Pats miegas 3valanda nakties,girdziu-mamu mamu!ir viskas aisku,vaikutis pareina"namo",nu ir ka,aisku jai nepatiko kad tevelis guli salia mamos,tai tokia"signalizacija"savo ijiunge,kad tevelis staigiai isgaravo,o po 10min,mazoji miegojo savo vietoj,ant savo pagalves ir salia mamytes...Dabar jau 2m,ir vis dar tevelio neleidzia net salia atsigult Tai kai yra"reikliukas"tai susimatom su teveliu pas ji.. Ir pilnai suprantu kad cia musu paciu problema,nes mes visam tam reikalui leidom rutuliuotis,ir nieko negalim kaltinti,tik save O taip noretusi jau to amenisko prvatumo

aš irgi negalėjau, vyras pristatė mane prie viryklės ir aš žiauriai bliaudama kad vaikas rėkia gaminau valgyti
gal man buvo lengviau, nes aš pati jos nemaitinau, o mišiniu maitinau jos lovytėj