Bent jau man atrodo, kad sitas metodas tinkamas tik mazam kudikiui (gal iki kokiu 6-7 men.). O gal kas zino, kokia sio metodo autoriu nuomone? Tai butu labai svarbu.
Juk didelis skirtumas tarp mazo kudikio ir jau paaugusio vaikiuko - viai kitas suvokimo lygis, daug sudetingesnes emocijos, na ir t.t., juk savaime suprantama. Butent maziukas gal ir gali nesunkiai pasiduoti "dresurai", tuo tarpu daugelio mamu patirtis cia rodo, kad su vyresniais, pvz., pusantru metu, iseina visiskas fiasko.
Pameginkit isivaizduot save to vaiko vietoj - visada mama nesiodavo, ramindavo, o staiga - nebe. Kas jai? Ji manes nebemyli? Kodel? Uz ka? Vaikas dar per mazas, kad protu suprastu, jog mamai sunku su juo tiek "zaisti", bet per didelis, kad paverktu siek tiek ir uzmigtu. Man atrodo, jo jausmai toki palikima vieno priima kaip kokia "egzistencine" problema.
1 punktas - kad vaikas ipranta, jog verkti neapsimoka - cia labiau panasu i mazo kudikio psichologija, ir nieko cia blogo. Jei kada turesiu dar vaiku, pameginsiu
2 punktas - kad isvargsta ir uzmiega - panasu i vyresni vaika, kuris verkia ilgiau... ir aisku, kad panasu i vaiknamio metodika.
Zodziu, jei jau nepripratinom vaiko mazo taip migdytis, nelabai iseis ta metoda taikyti veliau, netraumuojant vaiko...
kol mano mažiukas užmiega aš sėdžiu šalia jo lovelės ir skaitau knygą, studijuoju savo mokslus ar tiesiog sprendžiu kryžiažodį 
Mažiukas mano jau išmoko, kad mama visada sėdi šalia, bet nepaims ant rankučių dėl visokių menkniekių, dabar jis jau užmiega per 5-10 min ir ramiai išmiega visą naktį 
