QUOTE(Skirma @ 2006 02 06, 15:09)
O paskutiniame (2006/1) "Tavo vaikas" numeryje būtent psichologė rašo apie tokį migdymo būdą

Ir nepateikia jo kaip atgyvenusio

Todėl ir nutariau užvesti šią temą
Na, o mūsų migdymo pasiekimai tokie. Jau antra savaitė migdau vaiką jo lovelėj, tačiau pati sėdžiu šalia, kol jis užmiega. Tai ilgiausiai migdėsi virš valandos, tačiau (kad tik neprisišnekėčiau

) pastebėjau, kad palaipsniui šis laikas trumpėja, štai vakar vakare užmigo per pusvalandį, o šiandien pietų - per 20 min

Gal ir neteks mums išbandyti šio metodo

Baikit, moterys, nėra tas metodas toks jau žiaurus, kaip jūs įsivaizduojat

Mano manymu, vaikas turėtų būti labai jau jautrus ir galbūt emociškai nestabilus, kad toks migdymo būdas kažkaip paveiktų jo psichologiją. Šiaip tai net nežinojau, kad yra aprašytas toks metodas ir kad jis dar kažkaip vadinamas
Gana ilgai migdžiau sūnų sėdėdama šalia jo lovelės, toks migdymas užtrukdavo geriausiu atveju pusvalandį, dažniausiai apie valandą, o kartais ir dar ilgiau. Galų gale supratau, kad man visa tai jau įgriso iki gyvo kaulo ir nelaukdama, kol pradėsiu darytis pikta, paniurusi ir t.t., pradėjau jį migdyti kitaip. Sūnus jau buvo virš metų. Paniūniavau jam lopšinę, paguldžiau į lovytę, palinkėjau saldžių sapnų ir ate. Ir uždariau duris, kad neišeitų iš kambario

Pirmą vakarą buvo gal 15 minučių ašarų, durų trankymo ir t.t. Na, nebuvau skaičius, kad gal reikia kas 3 ar 5 minutes eiti jį nuraminti

todėl tiesiog laukiau, kol viskas aprims. Kai nurimo, radau jį miegantį lovytėj.
Kitus vakarus (kuriuos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų) verkimo buvo žymiai mažiau. Šiaip aš jam dar palikdavau naktinę šviesą įjungtą kol užmigs. Bet dabar tai dažniausiai išjungiu, nes jei palieku, tai prasideda žaidimai, varinėjimai pas sesę į lovą ir t.t. Todėl ateinu, liepiu miegoti ir išjungiu šviesą. Tada užmiega greitai be jokių šposų
Apibendrinus galiu pasakyti štai ką:
1. Vaikas priprato prie tokio migdymo labai greitai.
2. Nepastebėjau jokių neigiamų pokyčių vaiko elgesyje.
3. Kai pradėjau taip migdyti, sūnus nustojo naktį prabudęs verkti ir ieškoti manęs. Dabar arba išmiega visą naktį savo lovytėj, arba kažkuriuo momentu persikrausto į sesės lovą. Anksčiau mažiausiai porą kartų per naktį jis prabusdavo ir verkdamas varydavo lauk iš kambario manęs ieškoti.
Nesakau, kad visus vaikus taip lengva pripratinti pačius užmigti, bet manau, kad tikrai verta pabandyti toms, kurioms migdymo procesas jau darosi nebemielas ir pačios jaučia, kad tai sekina ir pan.