QUOTE(Kristalle @ 2010 12 02, 19:12)
Sveikutės
Kokios jūs šaunuolės, sportuojat stengiatės o mane jau pradėjo nuotaikos tokios lankyt, kad niekad nebebūsiu tokia kokia noriu būt net mama pradėjo vis sakyt, kad esu panaši į tėčio giminę su atsikišusiais pilvais ir dideliu užpakaliu ir jau nieko čia nepadarysiu (nors tėtis pas mus visai lieknas) todėl ir čia paskaitau kaip jūs sportuojat, o man dar tas kelis skauda tai negaliu nieko daryt, todėl nieko ir nerašau, bet mintim jus palaikau ir džiaugiuosi
Dėl leliuko, tai jau seniai noriu jo, bet kai svoris toks, nelabai ir gine pritaria tai minčiai, sako reikia susitvarkyt po truputį, nes bus sunku vaikelį išnešiot o dar kai pirmojo savo netekau nuo to ir prasidėjo visos bėdos, kokius metus negalėjau atsigaut, žiauriai depresavau, save kaltinau, dėl to tas svoris kilo tarsi nuo oro, ėjau pas gydytojus niekaip nerado priežasties, tai va dabar pasidarius išsamius tyrimus paaiškėjo, kad trūko žiauriai mineralų visokių, nes geležies, kalio, jodo minimumas, tai organizmas viską kaupė, o aš pati praktiškai badavau
Geriausiai buvo tada kai nuėjau pas endokrinologę, tai ji man sako ne pas mane atejai bėdų ieškot, sako reikia mažiau ėst ir viskas bus gerai, uždraudė alyvuogių aliejų ir kitus reikalingus riebalus, pagal ją kalorijos neturi viršyti 800 kcal ribos, buvau pakraupus, parėjau visa susinervinus žodžiu ką sako sveikos mitybos taisyklės jai yra priešingai , ištardė kalorijų, maždaug kiek obuolių sultys jų turi, kiek mėsa ir t.t. o kai pamatė, kad žinau tada tik vedė skydliaukės echo daryt, nes manė kad apsimetinėju ir ligų ieškau
tai va pasipasakojau
Kokios jūs šaunuolės, sportuojat stengiatės o mane jau pradėjo nuotaikos tokios lankyt, kad niekad nebebūsiu tokia kokia noriu būt net mama pradėjo vis sakyt, kad esu panaši į tėčio giminę su atsikišusiais pilvais ir dideliu užpakaliu ir jau nieko čia nepadarysiu (nors tėtis pas mus visai lieknas) todėl ir čia paskaitau kaip jūs sportuojat, o man dar tas kelis skauda tai negaliu nieko daryt, todėl nieko ir nerašau, bet mintim jus palaikau ir džiaugiuosi
Dėl leliuko, tai jau seniai noriu jo, bet kai svoris toks, nelabai ir gine pritaria tai minčiai, sako reikia susitvarkyt po truputį, nes bus sunku vaikelį išnešiot o dar kai pirmojo savo netekau nuo to ir prasidėjo visos bėdos, kokius metus negalėjau atsigaut, žiauriai depresavau, save kaltinau, dėl to tas svoris kilo tarsi nuo oro, ėjau pas gydytojus niekaip nerado priežasties, tai va dabar pasidarius išsamius tyrimus paaiškėjo, kad trūko žiauriai mineralų visokių, nes geležies, kalio, jodo minimumas, tai organizmas viską kaupė, o aš pati praktiškai badavau
Geriausiai buvo tada kai nuėjau pas endokrinologę, tai ji man sako ne pas mane atejai bėdų ieškot, sako reikia mažiau ėst ir viskas bus gerai, uždraudė alyvuogių aliejų ir kitus reikalingus riebalus, pagal ją kalorijos neturi viršyti 800 kcal ribos, buvau pakraupus, parėjau visa susinervinus žodžiu ką sako sveikos mitybos taisyklės jai yra priešingai , ištardė kalorijų, maždaug kiek obuolių sultys jų turi, kiek mėsa ir t.t. o kai pamatė, kad žinau tada tik vedė skydliaukės echo daryt, nes manė kad apsimetinėju ir ligų ieškau
tai va pasipasakojau
svarbiausia nepasiduoti ir niekur neskubeti, normaliai maitintis ir po truputi truputi numesi, o vaikelio tikrai susilauksit
taip fainiai: kaimynka sako kiek numetei, sakau 2 kg, sako ai tiek per karta tulike iskakoju, as sakau menesi meciau. bet kai veliau nuejau i svecius, be striukes, aptemta bliuskele, sake ojei kaip sukudai, lemuo koks plonas ir tt. tai pasijauciau pamaloninta
nors as zinau kiek cia nuo ko krito
o del figuros ypatumu tai man nuolat sako neimanoma, negali, nesugebesi ir pan, bet matau kad vyras didziuojas