Pagaliau pavyko iskepti pirmaja pusetinai valgoma duona

Skonio dar truksta - tobulinsiu, bet cia niekai palyginus. Bijojau daug visko prikrauti, nes amzinai keliaudavo i siuksliadeze, tai gaila produktus gadinti.
Su raugu "suchalturinau" - jis man per savaite nesusiformavo - buvo kazkoks veiksmas, bet toks "pusgyvis" - nei medus negaivino, nei temperatura. Tada imaisiau sauksta raugo is "bulkinio" ir - valio, pakilo. Na negali buti, kad taip jau paprasta gera rauga pasigaminti is miltu ir vandens per savaite- kita. Kodel gi seimininkes ji taip saugojo, jei lengvai galejo is naujo pasidaryti?
Uzskaitau eksperimenta pavykusiu, bet tobulintinu. Auginu sekanciam kepimui.
Beje, per tiek temu nerandu kaip jus darot - atskirai raugus auginat bulkoms ir duonai? As buvau gavus pries pora metu kazkoki "vatikano pyraga" ir jis man per ta laika transformavosi i paprasciausia rauga sviesiems pyragams. Gadangi skonis geras, tai tik su juo ir kepu - jokiu mieliu.