QUOTE(muminukas @ 2010 11 29, 20:07)
*nebūk tokia
mb nėjo į E. John koncertą su manimi; nes anas kitos pakraippos
taigi; sakau; nereiks tau su juo miegoti
bet irgi - principai
**kadangi ir pormosios neturiu; labai tikiuosi; kad jas komplektu pardavinės
*
**Aš tai dar antros neturiu, o jau trečią išleidžia. Nebespėju su tokiu tempu.
Perskaičiau
Sue Monk Kidd "Paslaptingas bičių gyvenimas".
Knygos veiksmas vyksta Pietų Karolinoje 1964-aisiais, kai JAV buvo pasirašyta "Pilietinių teisių deklaracija", suteikusi juodiesiems galimybę balsuoti ir lygias teises su baltaisiais. Teoriškai. Iš tikrųjų mažai kas iš baltųjų akimirksniu pakeitė savo nusistatymą juodaodžių atžvilgiu. Kaip sakė vienas romane sutinkamas kunigas, "mes mylime juos kaip brolius ir seseris Kristuje, tačiau jie privalo žinoti savo vietą".
Dėl "savo vietos nežinojimo" į bėdą pakliūna viena iš knygos veikėjų Rozalina. Gelbėdama ją, o kartu gelbėdamasi pati nuo bjauraus tėvo, iš namų pabėga keturiolikametė Lilė, pagrindinė romano herojė (kuri yra baltoji). Jos abi gana atsitiktinai atsiduria ir apsigyvena pas tris juodaodes seseris, užsiimančias bitininkyste ir susijusias su mirusia Lilės mama. Ir pajunta, kad rado tuose namuose savo šeimą.
Knyga parašyta labai paprastai, nes pasakojama mergaitės vardu, todėl lengvai ir greitai skaitėsi. Patiko ir pasakojimai apie bites bei jų "paslaptingą gyvenimą", nors bijojau, kad tos vietos man bus neįdomios. Kiek nuobodžiau skaitėsi apie Mariją, kuri knygoje (ir knygos veikėjų gyvenime) užėmė labai svarbią vietą.
Patiko man ši knyga, bet turbūt būtų patikusi dar labiau, jei ir man skaitant būtų kokie keturiolika metų.
O dabar skaitau
Christian Kracht "Fazerland". Irgi patinka.
