O kaip buvo sukurta koncepcia PN.. nemanau kad tiesiog sugalvojo - va bus 10, 15 ir 120 kwh.. turejo buti kazkokia logika ane? Man rodos logika yra ir gana paprasta.. Paimtas statystinis europietis-vokietis pvz, ir paziureta, kiek jis sunaudoja elektros, kiek pas ji buitines technikos - taip sakant tai pradiniai duomenys.. Naikalbinsi gi zmogu nesinaudoti dziovykle , 3 skalbiankem, 5 TV ir muzikiniais centrais, lemputes kiekvienam kampe ir t.t. Is to ir gavosi skaicius na PVZ 100 khw/m2 per metus.. Poto paziureta kad ta technika prigeneruoja salutines silumos kokius 20 khw.. Primesta, kad jei pastatyti toki PN nama vokietijoje tai iki 0 laipsniu pvz sidymo nereikes visai.. o ziemai nuo 0 iki -10 pora menesiu reikia papildomai 10 kwh/m2.. va jums ir visa logika PN namo.. Nulinis namas - tai kad ir prie -20 nereiketu sildytis.. bet esminis momentas - pradiniai duomenys, kad europoje viditinishkai daug elektruos naudojama buitinem reikmem.. ir is to visa logika aishq.. bet jei elektros naudojama ne tiek daug - tai visa logika subliushka.. bet tada galima prisiminti apie vejo, saules kolektorius, geotermika ir t.t. - kas is esmes jau kelia klausimus apie atsiperkamuma koncepcijos..
QUOTE(Grand @ 2010 12 30, 13:39)
Visas civilizuotas pasaulis (tame tarpe ir PN idėjos pradininkai - vokiečių pasyvių namų institutas) pateikia, kad PN reikia iki 15 kWh šildymui, o čia matot jau vos 10 kWh užtenka.
Paskaičiuokim paprastai. PN per metus 1 kv. m bendras pirminės energijos poreikis iki 120 kWh. Tarkim namo plotas - 140. Tokiu atveju 140x120 ir turim, kad reikia 16 800 kWh energijos. Visą tai paverčiame elektra, nes jūs man siūlote šildytis elektra, o be to rekuperatorius naudoja elektrą, kaip ir visi kiti buitiniai prietaisiai naudoja elektrą. Taigi realiai PN pagal jūsų siūlomą variantą vien elektra mintantis namas. 1 kwh kainą imant vidurkį (0,32 ir 0,45 Lt) būtų 0,385 Lt. Taigi 16800x0,385 ir turim 6468 Lt už elektrą per visus metus. Per mėnesį tai sudaro 539 Lt. Man tai žiauriai daug. Todėl bent dalį pirminės energijos aš noriu pagaminti ne elektra, o kitais būdais. Šiuo atveju metinės 15 kWh energijos poreikis šildymui labai gerai pasidengtų malkomis ar granulėmis.
Paskaičiuokim paprastai. PN per metus 1 kv. m bendras pirminės energijos poreikis iki 120 kWh. Tarkim namo plotas - 140. Tokiu atveju 140x120 ir turim, kad reikia 16 800 kWh energijos. Visą tai paverčiame elektra, nes jūs man siūlote šildytis elektra, o be to rekuperatorius naudoja elektrą, kaip ir visi kiti buitiniai prietaisiai naudoja elektrą. Taigi realiai PN pagal jūsų siūlomą variantą vien elektra mintantis namas. 1 kwh kainą imant vidurkį (0,32 ir 0,45 Lt) būtų 0,385 Lt. Taigi 16800x0,385 ir turim 6468 Lt už elektrą per visus metus. Per mėnesį tai sudaro 539 Lt. Man tai žiauriai daug. Todėl bent dalį pirminės energijos aš noriu pagaminti ne elektra, o kitais būdais. Šiuo atveju metinės 15 kWh energijos poreikis šildymui labai gerai pasidengtų malkomis ar granulėmis.
Speliojantiems, nenorintiems perskaityti ir suprasti, apibrėžimas:(kopinta iš temos aprašo, kuris jums nepasiekiamas)
Pasyvaus namo apibrėžimas- tingintiems gilintis:
1. Energijos poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui: mažiau 15 kWh/m² per metus.
2. Energijos poreikis vien tik šildymui: mažiau 10 kWh/m² per metus.
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus.
Bendras: negi KK jums ir švies ir šaldys, na vyrti valgį įsivaizduoju pats kaip gali
Dar atkreipkit dėmesį į raudonai paryškintą tekstą, rus. DOT Ir kurią gi dalį jūs žadate išspausti iš KK? 10kWh/m2? 15kWh? Ką veiks kolektorius už septynias štukas?
QUOTE(kaban @ 2010 12 30, 14:00)
bet jei elektros naudojama ne tiek daug - tai visa logika subliushka.. bet tada galima prisiminti apie vejo, saules kolektorius, geotermika ir t.t. - kas is esmes jau kelia klausimus apie atsiperkamuma koncepcijos..
PN namo metinis energijos poreikis - iki 120 kWh 1 kv. m. Aš neburiu, o imu tik faktus. Šį energijos kiekį pavertus elektra išeina baisiai didelė suma, o žinant, kad VAE (naujos AE) dar ilgai (o gal ir visai neturėsime), tai manęs brangi elektra tikrai nedomina. Jos reikia suvartoti kuo mažiau.
Be to, kad pasiekti tuos 120 kWh reikia pirkti brangius A++ buities prietaisus ir iš esmės būti žalio mąstymo. Tai pabrėžiama daugelyje vakarietiškų svetainių. Nes pastatysi PN, tikrai galima, tačiau dar reikia mokėti su saiku vartoti ir tą pačią elektrą vartoti.
Ar žinot tokį realų dalyką. Lietuvaičiai visai neseniai buvo nuvykę į Suomiją ir apsistoję senuko alia kaimo sodyboje. Keli žmonės išsimaudė ir karštas vanduo baigėsi. Lietuviai bėga skųsti suomiui. Tas tik akis išvertė. Sako visiems iš Vakarų tiek šilto vandens užtenka, o šitiems iš sovietų visą laiką baigiasi per anksti ir dar trūksta. Štai jums ir kultūrų skirtumai bei požiūriai į elementarų vartojimą.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 30, 14:10)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus.
Bendras: negi KK jums ir švies ir šaldys, na vyrti valgį įsivaizduoju pats kaip gali Dar atkreipkit dėmesį į raudonai paryškintą tekstą, rus. DOT
Ir kurią gi dalį jūs žadate išspausti iš KK? 10kWh/m2? 15kWh? Ką veiks kolektorius už septynias štukas?
Bendras: negi KK jums ir švies ir šaldys, na vyrti valgį įsivaizduoju pats kaip gali
Dar atkreipkit dėmesį į raudonai paryškintą tekstą, rus. DOT Ir kurią gi dalį jūs žadate išspausti iš KK? 10kWh/m2? 15kWh? Ką veiks kolektorius už septynias štukas?
Aš nesakau, kad KK viską padarys, bet reikia vengti brangios elektros ir bent dalį energijos pagaminti kitais būdais. Tie patys vokiečiai trūkstamą energijos kiekį šildymui siūlo gaminti su granulėmis, o karštą vandenį - saulės kolektoriais.
Tai ne aš išradinėju dviratį, o jūs. Mažinat skaičius ir juos gerokai painiojat. Suraskit man linką iš vokiško passive house instituto apie poreikį šildymui ir karštam vandeniui ruošti iki 15 kWh ir gausite Vyčio kryžiaus ordiną.
QUOTE(kaban @ 2010 12 30, 14:00)
...europoje viditinishkai daug elektruos naudojama buitinem reikmem.. ir is to visa logika aishq.. bet jei elektros naudojama ne tiek daug - tai visa logika subliushka..
Tiesiai i 10!
Reiketu dar pazymet, kad elektra lt nesvietavai brangi pagal musu pajamas, o ir dar brangs...
Čia britų patirtis aprašoma dienoraščio forma apie gyvenimą pasyviame name. Gaila tik, kad dar pirmos žiemos nesulaukė, bet bent jau yra įdomu dalykų apie vasaros karščius.
http://www.building....5008945.article
Pasirodo, kad yra Lietuvoje ir daugiau pasyvių namų:
http://www.passivhau...php?detail=1973
http://www.building....5008945.article
Pasirodo, kad yra Lietuvoje ir daugiau pasyvių namų:
http://www.passivhau...php?detail=1973
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 30, 10:31)
Jūs vis dar klaidžiojate, svaigstate ir pats savo sapalionėmis tikite. Jei bent truputi galvojate apie PN statybą - pradėkite nuo pradžiamokslio: kas iš tikrųjų yra PN, kokius parametrus turi atitikti. Kai mintinai žinosite apibrėžimus - galėsime rimčiau pasiginčyti. Dabar ne tik pats maišotės bet ir skaitytojus klaidinat. PN metinis šildymo poreikis yra IKI 10kWh/m2. Savo 140m2 x 10kWh x 0,49ct= 686Lt per metus. Tai šildymas tiesiogiai elektra, nemojuojant kirviu. Kada jūsų KKK už 21K ar 22k Lt atsipirks?
Štai ukrainiečio PN su 1000 litrų boileriu, geoterminiu šildymu ir saulės kolektoriais. Visos bent kiek į Lietuvos klimatą panašesnės šalys be papildomo šilumos šaltinio neišsiverčia.
http://www.passivhau...php?detail=1539
O čia visų pavyzdžiu laikomų vokiečių namas, kuris šildomas granulėmis ir turi 1000 litrų boilerį ir saules baterijas.
http://www.passivhau....php?detail=839
Noreciau paklausti, kaip yra su langu montavimu pasyviuose namuose. Mane neramina toks klausimas, jeigu suprasit ka turiu omenyje, aciu uz atsakyma, tarp montuojamojo lango ir muro yra pvz. 2-3 cm tarpas kuris uzpurskiamas m.putomis, is isores siltinimo medziaga pvz. putupolistirolis uzdengia ta tarpeli uzpurkta putomis ir dar kelis cm. langu profilio, ir is iskyla klausimas ar pakankamai apsildo si taska tie keli cm apsiltinimo medziagos?
QUOTE(Noriukas5 @ 2010 12 30, 21:19)
Noreciau paklausti, kaip yra su langu montavimu pasyviuose namuose. Mane neramina toks klausimas, jeigu suprasit ka turiu omenyje, aciu uz atsakyma, tarp montuojamojo lango ir muro yra pvz. 2-3 cm tarpas kuris uzpurskiamas m.putomis, is isores siltinimo medziaga pvz. putupolistirolis uzdengia ta tarpeli uzpurkta putomis ir dar kelis cm. langu profilio, ir is iskyla klausimas ar pakankamai apsildo si taska tie keli cm apsiltinimo medziagos?
Galiu papasakoti, kaip tą dalyką išsprendė Veikmė (buvau atvirų durų metu šį rudenį, kuomet jie pristatinėjo 2 naujai statomus namus). Jie aplink visų langų išorę apklijavo kažkokia medžiaga, vadinamąją lipnia juosta. Pridedu nuotraukas.
Beje, esu skaitęs, kad PN bene svarbesnis dalykas nei šiltalo storis yra sandarumas. Pvz. dvišlaičio stogą iš vidinės pusės (iš mansardos vidaus) apkala 8-12 mm OSB plokštėmis, o visus sujungimus dar kartą užsandarina lipnia plačia juosta. Tinkuojant mūrinių namų vidines sienas labai svarbu nutinkuoti itin tiksliai iki pat grindų, kad neliktų tarpų tarp sujungimų. Ta pačia lipnia juosta reikia sandarinti ir durų tarpus.
Kuomet viską užsandarinate, bet dar nėra padaryta išorės apdaila, kviečiate įmonę (vakar rašiau, kad tai Lietuvoje atlieka KTU viena iš katedrų) ir atliekate sandarumo testą sukuriant 50 Pa slėgį. PN standartas neturi viršyti 0,6, t.y. esant tokiam slėgiui oras patalpose neturi pasikeisti daugiau nei 0,6 jo tūrio per valandą. Pvz., jei namo vidinis tūris 450 kūbiniai metrai, tai PN standartus jis atitiktų tik tuo atveju, jei sukūrus minėtą slėgį oro pasikeitimas neviršytų 270 kūbinių metrų (0,6 pastato tūrio). Atlikus sandarumo testą (kaina apie 1200-1500 Lt su termovizine nuotrauką), mokslininkai pasakys, kur yra nesandarios vietos ir ką reikia taisyti. Kuomet pataisysite, už papildomus maždaug 300 Lt atvažiuos pamatuoti dar kartą. Tikrai vertas dėmesio dalykas. Beje, būtent šie KTU darbuotojai atliko ir Veikmės PN namo sandarumo testą.
As ta nuotrauka esu mates, ten karkasas padarytas medinis ir kazkuo juodu uzsandarinta ir plius folija ar kazkas panasaus, bet kaip ten daroma ir is kokiu medziagu, ar koks kitas budas yra, gal pvz. lango anga is kietos putos apklijuoti o tada langa statyti, na gal i pievas as cia pasakiau jau ziauriai nesijuokit 
QUOTE(Carbon @ 2010 12 30, 16:54)
Tiesiai i 10!
Reiketu dar pazymet, kad elektra lt nesvietavai brangi pagal musu pajamas, o ir dar brangs...
Reiketu dar pazymet, kad elektra lt nesvietavai brangi pagal musu pajamas, o ir dar brangs...
Už tokius postus prisiprašysite statistikos. Dar nėra galutinai sutvarkyta- tačiau orientacijai pakaks. Naujesnėje Eurostat'o suvestinėje už šiuos metus- LT jau gali didžiuotis žalia spalva ir 0,1207 eurocentų/kWh kaina. Taip kad staigiai peršokome į vidutiniokus, ir beveik pasiekėme ES vidurkį- bet dar tikrai yra ko siekti.
Būtumėte daugiau suerzinęs- būtumėte prisiprašęs lenteles: kaip mažėjo elektros vartojimas pastaruosius kelioliką metų- ir tuo pačiu augo gamyba. Nieko nesako toks paradoksas? Čia aišku ne apie LT, kur judėjimas į vieną pusę.
QUOTE(Grand @ 2010 12 30, 14:20)
PN namo metinis energijos poreikis - iki 120 kWh 1 kv. m.
Suraskit man linką iš vokiško passive house instituto apie poreikį šildymui ir karštam vandeniui ruošti iki 15 kWh ir gausite Vyčio kryžiaus ordiną.
Suraskit man linką iš vokiško passive house instituto apie poreikį šildymui ir karštam vandeniui ruošti iki 15 kWh ir gausite Vyčio kryžiaus ordiną.
Vat jei surastumėte bent vieną realiai eksploatuojamą PN, kuris prisuka 120 kWh/m² per metus- galėtume apie ką tai šnekėti. Dabar įsikabinote ribinį skaičių- ir iš jo išvedinėjate savo teorijas.
Tiek to tas ordinas. Vat jei pasižadėtumėte daugiau nedergti temos savo išvedžiojimais, o vis tik prisėstumėte prie PN studijų- mielai surasčiau. Iš tikro: o kodėl Jums neužsiveisti savo temos? Galėtumėte dėstyti savo teorijas- ir niekam nebetrukdytumėte. Dabar kur tik įlendate- ten sukeliate erzelį. Supraskite pagaliau: tai kas prisiskaičius beletristikos Jums atrodo begaline ir neginčijama išmintimi- bet kuriam susidūrusiam su statybomis, tėra niekuo nepagrįsti išvedžiojimai.
Papildyta:
QUOTE(Noriukas5 @ 2010 12 30, 22:16)
As ta nuotrauka esu mates, ten karkasas padarytas medinis ir kazkuo juodu uzsandarinta ir plius folija ar kazkas panasaus, bet kaip ten daroma ir is kokiu medziagu, ar koks kitas budas yra, gal pvz. lango anga is kietos putos apklijuoti o tada langa statyti, na gal i pievas as cia pasakiau jau ziauriai nesijuokit
Priminkite savo lauko sienos buterbrodą.
