Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas ir jo variacijos V

Visgi Led apsvietimas dar turi daug problemu. ir visos pagrinde su patikimumu ir didele kaina. As kol Led apsvietima rinksiuosi tik kaip "fonini" romantiskai atmosferai sukurti:)
su Led dirbu ~4metus reklamoje, ir kol kas man pasitikejimo nekelia tiek kad visa nama irengineti vien is Led (kad ir kaip noreciau). Aisku yra variantu jau padarytu, bet ju kaina dar nekonkurencinga.

Reklamoje ledu ilgaamziskumui padidinti dedami buna kondencatoriai, svyravimams eliminuoti bet ir tai nelabai gelbeja. Nors jau paskutiniu metu led jau yra stipriai pazenge kokybeje.

Jei Vilienei pavyks viska igyvendinti ir tai bveiks ir patikimai bus laimejimas, nors visumoje jei ir teks pasikankinti du tris metus, po tiek laiko led jau bus kitam lygyje ir bus galima pasikeisti:)
Atsakyti
QUOTE(Dario @ 2010 12 27, 17:50)
Jei neatsizvelgiam i kitas salygas, imam grynai pagal formule, tai as su jumis sutinku. Tik amperazas toks nesigauna. Imant gamintojo deklaruojamus parametrus reiktu ziureti ne i vatus, kas realiai reklaminis triukas, nes jie priklauso nuo itampos. Reiktu imti deklaruojama srove, nes sitas dalykas ismatuojamas, o vatai skaiciuojami ir apvalinami iki marketinginiu skaiciu.
1.5mm2 varinio CYKY laido gamintojo deklaruojamas amperazas kai klojama ore 26A, zemeje 40A. Taigi iki 312W as kabinu kad ir kaledu girliandas visam namui, nes tai reiskia min 100 LED lempuciu ant vieno to paties laido ir to paties automato.
paprastai 220V sistemose apsvietimui ir naudojamas 1.5mm2 kabeliai. Jei turim omeny kad vedziojam kiekviema kambariui po automata, ar dviem kambariam 1 automatas tai su 300W LED apsvietimu 1 kambariui tai cia kankinimo kambarys gaunasi.
Gryztam prie pradines isvados: ar 220V ar 12V laidai tinka tie patys.


Nu cia tai aisku jau daug ir nepasigincysi. Matematika rodo, kad tikrai galima ant tokio laido kabinti 300W. Tik manau laidai jau bus silti nes artejame prie ribiniu reiksmiu. Manyciau geriausia butu neperzengti 150-200W ribos vienoje grandineje (ar konture). Tai su tokia salyga galima butu uzskaityti, kad 220V ar 12V - laidai turetu atlaikyti.
O kokie bus juose siluminiai nuostoliai, tai jau kitas klausimas. Bet tiek W sutaupant, negaila kelis ir sildymui panaudoti biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(sarune+ @ 2010 12 28, 00:50)
Nu cia tai aisku jau daug ir nepasigincysi. Matematika rodo, kad tikrai galima ant tokio laido kabinti 300W. Tik manau laidai jau bus silti nes artejame prie ribiniu reiksmiu. Manyciau geriausia butu neperzengti 150-200W ribos vienoje grandineje (ar konture). Tai su tokia salyga galima butu uzskaityti, kad 220V ar 12V - laidai turetu atlaikyti.
O kokie bus juose siluminiai nuostoliai, tai jau kitas klausimas. Bet tiek W sutaupant, negaila kelis ir sildymui panaudoti biggrin.gif

Taip. Cia tie 300W pgl gamintoja yra ilgalaikes apkrovos, ir iki 1000V skaitosi dar nera nuostoliu ir nesyla. Jei trumpalaike apkrova gali but dar didesne galia, bet to tikrai neprireiks. Zodziu viskas bus gerai. Lieka tik kokybiskesnius ledus isigyt ir gal kad koki itampos stabilizatoriu pasistatyt, kad nemirksetu kai kaimynas virina su svarke.
Atsakyti
QUOTE(sarune+ @ 2010 12 28, 00:50)
Nu cia tai aisku jau daug ir nepasigincysi. Matematika rodo, kad tikrai galima ant tokio laido kabinti 300W. Tik manau laidai jau bus silti nes artejame prie ribiniu reiksmiu. Manyciau geriausia butu neperzengti 150-200W ribos vienoje grandineje (ar konture). Tai su tokia salyga galima butu uzskaityti, kad 220V ar 12V - laidai turetu atlaikyti.
O kokie bus juose siluminiai nuostoliai, tai jau kitas klausimas. Bet tiek W sutaupant, negaila kelis ir sildymui panaudoti biggrin.gif

Va ir grįžom prie teiginio, kad laidynas projektuojamas pagal galią smile.gif nors visi trys parametrai yra glaudžiai susiję P ir UI
Papildyta:
QUOTE(Dario @ 2010 12 28, 10:30)
Taip. Cia tie 300W pgl gamintoja yra ilgalaikes apkrovos, ir iki 1000V skaitosi dar nera nuostoliu ir nesyla. Jei trumpalaike apkrova gali but dar didesne galia, bet to tikrai neprireiks. Zodziu viskas bus gerai. Lieka tik kokybiskesnius ledus isigyt ir gal kad koki itampos stabilizatoriu pasistatyt, kad nemirksetu kai kaimynas virina su svarke.

Kaimyno svarkė įtakos neturės, jei LED 12V gaus ne per VST bet iš lokalinio tinklo (baterijų) smile.gif Tegu spragina savo svarkę kiek kišenė leidžia.
Nauja bėda - kokybiškų LED paieška smile.gif
Papildyta:
QUOTE(Pylenskis @ 2010 12 28, 00:19)
Visgi Led apsvietimas dar turi daug problemu. ir visos pagrinde su patikimumu ir didele kaina. As kol Led apsvietima rinksiuosi tik kaip "fonini" romantiskai atmosferai sukurti:)
su Led dirbu ~4metus reklamoje, ir kol kas man pasitikejimo nekelia tiek kad visa nama irengineti vien is Led (kad ir kaip noreciau). Aisku yra variantu jau padarytu, bet ju kaina dar nekonkurencinga.

Reklamoje ledu ilgaamziskumui padidinti dedami buna kondencatoriai, svyravimams eliminuoti bet ir tai nelabai gelbeja. Nors jau paskutiniu metu led jau yra stipriai pazenge kokybeje.

Jei Vilienei pavyks viska igyvendinti ir tai bveiks ir patikimai bus laimejimas, nors visumoje jei ir teks pasikankinti du tris metus, po tiek laiko led jau bus kitam lygyje ir bus galima pasikeisti:)


Visgi namų apšvietimas stipriai skirsis nuo reklamos: vien savo sumine galia bei darbo intervalais. O reklamoje visos problemos nuo VST "kokybės", dėl jos ir kondikai ir kitokios apsaugos priemonės, ir tafai nelaiko... Jei užsimaitinsim nuo baterijų 12V gal pavyks viso to išvengti.
Atsakyti
Statant pasyvų namą, prieš darant apdailą, būtina patikrinti pastato sandarumą ir surasti visus įmanomus plyšius. Lietuvoje tai atlieka KTU Statybinės šiluminės fizikos laboratorija. Jei reikėtų važiuoti į Vilnių pirmas pamatavimas sukuriant 50 Pa slėgį su termovizine nuotrauka kainuoja apie 1200 Lt. Kuomet pataisysite rasta broką, antras pakartotinis vizitas kainuotų apie 300 Lt. Taigi bendras namo sandarumo patikrinimas kainuotų apie 1500 Lt. Tikrai vertas dalykas ir ne tik PN.

Dar vienas geras dalykas: turint pastato architektūrinę, konstrukcinę dalį, KTU už maždaug 300-500 Lt su PHPP programa gali suskaičiuoti energijos nuotolius ir patarti dėl papildomo namo šildymo sistemos. Pasak KTU, papildomas šilumos šaltinis yra būtinas maždaug nuo -12 laipsnių. Iki -12 dar paveža rekuperatorius, bet vėliau reikalingas papildomas nedidelis šilumos šaltinis. Tai gali būti viso labo vienas radiatorius svetainėje, kuriam reikiamą kiekį šilumos pagamins, pvz., garaže stovintis kieto kuro ar granulinis katilas.

Aš dar pasidomėjau rekuperatoriaus PN. Štai ką radau:
http://www.paul-rekuperatoriai.lt/

Jie man sakė, kad šitie vokiški rekuperatoriai su visu įrengimu kainuotų apie 20 000 Lt, jei namo plotas apie 160 kv. Tiesa, kad kaloriferis neprisuktų daug brangios elektros, siūlo daryti ne elektrinį, o nuo vandens pašildomą kaloriferį. Kadangi savo projekte esu numatęs nemažą KK katilinę su akumuliacine talpa, tai manau visai viliojantis pasiūlymas. Jei sistema baisiai nepabrangtų, rekeperatorius tikrai apsimoka. Tokiu atveju jis prisuktų elektros ne daugiau nei eilinis šaldytuvas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Grand: 29 gruodžio 2010 - 12:38
QUOTE(Grand @ 2010 12 29, 13:18)
Jie man sakė, kad šitie vokiški rekuperatoriai su visu įrengimu kainuotų apie 20 000 Lt, jei namo plotas apie 160 kv. Tiesa, kad kaloriferis neprisuktų daug brangios elektros, siūlo daryti ne elektrinį, o nuo vandens pašildomą kaloriferį. Kadangi savo projekte esu numatęs nemažą KK katilinę su akumuliacine talpa, tai manau visai viliojantis pasiūlymas. Jei sistema baisiai nepabrangtų, rekeperatorius tikrai apsimoka. Tokiu atveju jis prisuktų elektros ne daugiau nei eilinis šaldytuvas.

Nuo vilko bėgot ant meškos užšokot smile.gif Buvo 17000 dabar jau 20000 smile.gif
Pats rekuperatorius nėra joks šilumos šaltinis, jo negalima niekaip skaičiuoti kaip šildymo prietaiso - jis tik išsaugo šilumą iš šalinamo oro. O jei ką prideda - tai nebent el. tenas arba vandeninis šilumokaitis, kurį kažkas turi užmaitinti.
"Ne maža" katilinė PN nereikalinga, ne tik NE MAŽA bet jokia KK - yra pigesnių šildymo sistemų.
Atsakyti
Mano asmenine nuomone, 20kLt vedinimui yra daug. Nu nebus jis tiek geresnis nei Alaska uz 3000Lt ar Salda uz 3500Lt, kad apsimoketu toks kainu skirtumas. Gal bus navarotlivas, bet tas skirtumas nepasidengs.
Tokia suma as rasciau kur efektyviau panaudot.
Atsakyti
QUOTE(Dario @ 2010 12 29, 20:20)
Mano asmenine nuomone, 20kLt vedinimui yra daug. Nu nebus jis tiek geresnis nei Alaska uz 3000Lt ar Salda uz 3500Lt, kad apsimoketu toks kainu skirtumas. Gal bus navarotlivas, bet tas skirtumas nepasidengs.
Tokia suma as rasciau kur efektyviau panaudot.

Pritariu su viena sąlyga - būtinas žemės šilumokaitis. Tuomet net praščiausias rekupas gali duoti daugiau nei superbrendas dirbdamas solo, čia apie COP ir užšalimus. O kWh ir decibelus visgi reik žiūrėti kokį įrenginį perki.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 29, 20:42)
Pritariu su viena sąlyga - būtinas žemės šilumokaitis. Tuomet net praščiausias rekupas gali duoti daugiau nei superbrendas dirbdamas solo, čia apie COP ir užšalimus. O kWh ir decibelus visgi reik žiūrėti kokį įrenginį perki.

Zemes silumokaitis manau jau tapo neatskiriama vedinimo dalim, ypac jei kalbam apie siuolaikine statyba. rekupu gamintojai jau irgi savo piesinukuose rodo zemes silumokaicius. Netruks isplisti ir lietuvoje.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 29, 15:13)
Nuo vilko bėgot ant meškos užšokot...

Žmogus reguliariai stebina savo PN traktuote. Deklaruoja statysiantis ≈ 140 m² šildomo ploto PN. Kadangi žmogus pagal profesiją žurnalistas- darbo specifikos verčiamas rašinėti „absoliučią tiesą“ apie dalykus, apie kuriuos neturi žalio supratimo. Todėl gal ir atleistina, kai žurnalistui per sunku pasiskaičiuoti, kad numatomas poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui bus ≈ 2.100 kWh per metus. Iš to nesugebėjimo pasiskaičiuoti, seka visokiausios nesąmonės: 22.000 Lt už šildymo sistemą su keliasdešimties kW KKK, kuri ≈ 5 vasaros mėnesius nė nesugebės paruošti karšto vandens; 20.000 Lt kainuojanti rekuperacinė, kuri net nepatempia žemesnių temperatūrų. Įdomu, kokios dar nesąmonės, šio žmogaus bus pristatytos kaip tobulybės viršūnės?

Ką ten bepridursi: žurnalistas- ir tiek. Nors gal žmogus gavo žurnalistinę spec. užduotį: pasistatyti brangiausią PN Europos Sąjungoje, ir taip apdergti visą PN koncepciją? Pasistatys, mostels PN demaskuojantį straipsnį- ir pabandyk po to oponuoti. Bent jau manęs- spauda nė artyn neprisileidžia. Nors teisybės dėlei: reguliariai skambinėja, ir prašo ką tai parašinėti- tik aišku susimokėjus.
Atsakyti
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 29, 20:51)
Bent jau manęs- spauda nė artyn neprisileidžia. Nors teisybės dėlei: reguliariai skambinėja, ir prašo ką tai parašinėti- tik aišku susimokėjus.

Nera ko daugiau ir tiketis. Visos laidos bentkiek linkstancios i statybu tematika yra paprasciausia reklamine laida. Statybu zurnalu, kur butu galima rasti bent kokios naudingos informacijos, isviso neaptinku. Visi straipsniai uzsakyti su imones prekiaujancios ta produkcija kontaktais straipsnio pabaigoj.
Joks naudingas straipsnis taip ir neisvysta dienos sviesos. Nori straipsnio, mokek, nors naudos is to paciam ir nera. Zurnalai ir dauguma laikrasciu isviso nemokami turetu buti, nes nieko daugiau apart apmoketos reklamos ten nerasoma.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 29, 20:42)
Pritariu su viena sąlyga - būtinas žemės šilumokaitis. Tuomet net praščiausias rekupas gali duoti daugiau nei superbrendas dirbdamas solo, čia apie COP ir užšalimus. O kWh ir decibelus visgi reik žiūrėti kokį įrenginį perki.

Nepritariu teiginiui- bet pritariu sąlygai. „Vasariniai“ rekupai baigia išstumti „normalius“- ir tik dėl žemės šilumokaičių masiškos invazijos (čia ne apie LT). Tačiau spėju, kad „normalieji“ dar atgaus savo pozicijas. Pasiskaičius dejones užsienietiškose forumuose- 100 %.

Ne kitaip nusimato ir su „visagalio“ rekupo bei žemės šilumokaičio simbioze. Žemės šilumokaičio savikainą nesudėtinga pasodinti ant tokio dugno, kad nebus prasmės diskutuoti „reikia nereikia“ tokio navaroto „visagaliam“ rekupui.
Atsakyti