Pasyvus namas ir jo variacijos V

#397
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 21, 10:37)
Jei mediena buvo išdžiovinta, kalibruota, o žingsniai stropiai sekti, vėlgi- paprasčiau nebūna. 12 cm frezuotą PIR/PUR plokštė („kailiniai“ karkasui) ne tik saugo konstrukcijas, bet ir leidžia nepersistengti su šiltinimu tarp statramsčių.

Dekui, matyt rasem tuo paciu metu. 4u.gif
Is isores tiek PIR uzdejus labai issikis uz pamato..O del vidino siltinimo jei ne EPS plokstes deti, o purksti neoporo granulemis?? Gal butu geriau , nebereiketu kviesti termoputeju, nes kiek girdejau su mazais kiekiais jie "nesiterlioja" ir i kalbas neina g.gif ?
Atsakyti
#398
QUOTE(luksė @ 2010 12 21, 13:20)
Dekui, matyt rasem tuo paciu metu. 4u.gif
Is isores tiek PIR uzdejus labai issikis uz pamato..O del vidino siltinimo jei ne EPS plokstes  deti, o purksti neoporo granulemis?? Gal butu geriau , nebereiketu kviesti termoputeju, nes kiek girdejau su mazais kiekiais jie "nesiterlioja" ir i kalbas neina g.gif ?

Dėl išsikišimo- čia dar reiktų pačią detalę pamatyti. Gal ten koks šalčio tiltelis užsilikęs, kurį reiktų patvarkyti- iš karto išsikišimas "susinormalizuotų".

Galima iš karto sukti OSB ar tvirtinti storesnę hidroizoliacinę plėvelę ir makaronus. Tuomet pro paruoštas angas- ką tik netingėsite: granules, akmens vatą, celiuliozę. Tik nepamirškite, kad visi birūs variantai turi silpną vietą- per laiką susėda. Kalba neis apie mikronus, kaip paminėto kieto šiltinimo atveju- po ilgesnės eksploatacijos, viskas gali baigtis ir centimetrai. Be to, sugrįšite prie "minkšto" šiltinimo silpnos vietos- vertikalios ir horizontalios konvekcijos šiltinimo medžiagoje. Tiesa: su rimtesniais "kailiniais" ji bus ne tokia intensyvi (iki minimali).

Džiugu, kad neina į kalbas- gal čia jau ženklas apie krizės pabaigą. Galima mažinti tarpelius- ir montažinės putos. Čia tam atvejui, jei "kokybė bet kokia kaina".
Atsakyti
#399
Aš kurį laiką domiuosi šiaudų/molio namais. Kiek žinau jų šiluminė varža tikrai neprasta. Tačiau įdomu būtų sužinoti ar labai sunku būtų statant tokį namą pasiekti pasyviojo namo standartų? Juk šiluminė varža dar ne viskas, kiek turiu supratimo, tai ir sandarinimo reikia gero.
Atsakyti
#400
QUOTE(Saldumynai @ 2010 12 21, 14:16)
Aš kurį laiką domiuosi šiaudų/molio namais. Kiek žinau jų šiluminė varža tikrai neprasta. Tačiau įdomu būtų sužinoti ar labai sunku būtų statant tokį namą pasiekti pasyviojo namo standartų? Juk šiluminė varža dar ne viskas, kiek turiu supratimo, tai ir sandarinimo reikia gero.

Įdomus klausimas. Trumpai: Taip- galima; Taip- stato; Taip- kada nors ateityje gal vien tokius ir statys (gal ne mes- bet mūsų proanūkiams tuo jau kvepės). Jei jau atsirado besidominčių- prabėgom neatsakinėsiu, o po švenčių paruošiu ką tai rimčiau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVOY©: 21 gruodžio 2010 - 13:52
#401
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 21, 12:37)
3. Užsisakomas pagal karkaso žingsnį supjautas statramsčio matmenų/storio EPS (bent jau 70).


Labai keista, bet neoporo tankis(markė) ir laidumo koeficientas nelabai susiję - deklaruojamas 0,31 išlieka tas pats nuo 70 iki 150 markės, čia BP informacija. Todėl 70 gali būti visiškai tinkantis, sau pirkausi 60 nes lambda ta pati. Baltojo EPS laidumas labai priklauso nuo tankio.
Jei tarpai tarp karkaso ne 50cm kartotiniai - užsisakyti gataivai supjautą bus sunku: arba labai brangu arba liks daug nuopjovų. Todėl reikia imti reikiamo storio x 400 x100 juostas ir jas vietoje pjaustyti reikiamo ilgio, kuris atstos karkaso žingsnį, gabalais. Taip bus geriausia išeiga, bet sunaudos daugiau montažinių putų ir daugiau siūlių.
Atsakyti
#402
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 21, 15:24)
Labai keista, bet neoporo tankis(markė) ir laidumo koeficientas nelabai susiję - deklaruojamas 0,31 išlieka tas pats nuo 70 iki 150 markės, čia BP informacija. Todėl 70 gali būti visiškai tinkantis, sau pirkausi 60 nes lambda ta pati. Baltojo EPS laidumas labai priklauso nuo tankio.
Jei tarpai tarp karkaso ne 50cm kartotiniai - užsisakyti gataivai supjautą bus sunku: arba labai brangu arba liks daug nuopjovų. Todėl reikia imti reikiamo storio x 400 x100 juostas ir jas vietoje pjaustyti reikiamo ilgio, kuris atstos karkaso žingsnį, gabalais. Taip bus geriausia išeiga, bet sunaudos daugiau montažinių putų ir daugiau siūlių.

Kalba apie "paprastą" EPS, nes neoporas 20 karkasui- jau trauktų link перебор'o. Ploninti "kailinius" ir gerinti karkaso šiltinimo kokybę nėra prasmės, nes tuomet prarandamas pagrindinis pliusas- karkaso/medienos apsauga nuo išorės poveikio.
Atsakyti
#403
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 21, 15:32)
Kalba apie "paprastą" EPS, nes neoporas 20 karkasui- jau trauktų link . Ploninti "kailinius" ir gerinti karkaso šiltinimo kokybę nėra prasmės, nes tuomet prarandamas pagrindinis pliusas- karkaso/medienos apsauga nuo išorės poveikio.



Ūkiškai: 0,2 / 0,031 + 0,12 / 0,22 = 11.9 - liuksusinė varža! Dėl перебор'o ginčytis nenoriu, bet gal verta ploninti PIR iki 80mm (tuomet varžą gautume 10) nes karkasą vistiek reikia užpildyti pilnai. Neps ir eps kaina nėra labai skirtinga, bet PIR 120 ir 80 bus ženkli. O be varžos sumažėjimo 80mm PIR turės visus likusius privalumus(folija bei hermetiškas montavimas). Finansiniu požiūriu yra prasmės, konstrukciniu - jums geriau matyti.
Atsakyti
#404
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 21, 15:45)
Ūkiškai...

Karkase varžos truputi kitaip skaičiuojamos. Jūs paskaičiavote taip, kaip paprastai skaičiuoja reklamuojantys savo produktą karkasininkai.
Karkasinėje statyboje (lygiai kaip ir PN)- vienas sprendimas gimdo kitą:
* 20 cm- nes taip gaunasi gerokai stabilesnė konstrukcija. Svarus argumentas? Turbūt svarus.
* Dvi OSB iš abiejų pusių gerokai pridės stabilumo konstrukcijai. Svarus argumentas? Turbūt svarus.
* 12 cm PIR/PUR „kailiniai“- nes tuo maksimaliai kokybiškai apsaugoma konstrukcija, kai OSB jau prisukta, ir nėra kaip kitaip „vėdinti“. Nėra kaip „kvėpuoti“- reiškia įrengiame „kailinius“, ir tokiu būdu procesai karkase perkeliami iš ekstrimo iki kurortines sąlygas. Nors medį sunku įvardyti šalčio tilteliu, tačiau termo nuotraukose jis ryškiai matomas- „kailiniai“ kartu išsprendžia ir šią problemėlę. Svarūs argumentai? Turbūt svarūs.
* Kai sekdami panašia logika ir eilės tvarka prieiname iki pačio karkaso šiltinimo- nebelieka tikslo persistengti, ir belieka tik atsižvelgti į parenkamų šiltinimo medžiagų garso izoliacines savybes.
* Storesni „kailiniai“ truputi brangiau? Be abejo. Tačiau ne ant tiek, kad dėl to vertėtų atsisakyti maksimalios kokybės. Namo statyba nuo A iki Ž sąmatoje turi gausybę eilučių, tarp kurių tikrai nesunku atrasti tokią, kurios sąskaitą šį pabrangimą galima kompensuoti.
Atsakyti
#405
klausimas specams.
siltinu stoga is vidaus PIR/PUR 10 cm storio. Dabar tarp gegniu yra 20cm vatos. Dedu frezuota pir/pur. Ar kur susieina du frezuoti lakstai juos reikia dar kokia juosta uzklijuoti (jei reikia tai kokia). Ir kur plokste sueina su siena - ji vistiek idealiai nepriglunda i ta tarpa makroflekso? ar tik sandarinimo juosta ar ir ta ir ta?
tikiuosi aiskia suformulavau klausima. dekui uz pamastymus
Atsakyti
#406
QUOTE(Pylenskis @ 2010 12 21, 23:46)
siltinu stoga is vidaus PIR/PUR 10 cm storio. Dabar tarp gegniu yra 20cm vatos. Dedu frezuota pir/pur. Ar kur susieina du frezuoti lakstai juos reikia dar kokia juosta uzklijuoti (jei reikia tai kokia). Ir kur plokste sueina su siena - ji vistiek idealiai nepriglunda i ta tarpa makroflekso? ar tik sandarinimo juosta ar ir ta ir ta?

Lipni juosta- be kalbų. Nebent ką nors dar planuojate su plėvelėmis. Savo darbą sandarinant- atliks ir elementari platesnė pakavimo juosta. Tik nepamirškite kartu įsigyti panašų aparačiuką- sutaupysite begalę nervų, bei aplinka neprisipildys keiksmažodžiais. Jei turite laisvą litą- galite bandyti pasiieškoti ką tai įdomesnio.

Montažinėms putoms galioja ta pati taisyklė kaip ir visais kitais atvejais: jei yra kur purkšti- reiškia purškiama. Tarp kitko, o kaip tie tarpai atsirado: plokštės grybauja, pirmas eiles truputi nudalyginote ar gegnės kiek nelygios?

Gerb. Pylenski! Būkite padorus pilietis- paruoškite normalų fotoreportažą. Masė žmonių klausinėja tą patį per tą patį: kaip PIR/PUR šiltinti stogą? Nepatingėkite, paruoškite mokamąją vaizdinę medžiagą- ir ši masė žmonių bus Jums dėkinga. Tiesa: o kurį iš būdų pasirinkote tvirtinimui?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVOY©: 22 gruodžio 2010 - 09:23
#407
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 22, 10:08)
Lipni juosta- be kalbų. Nebent ką nors dar planuojate su plėvelėmis. Savo darbą Jei turite laisvą litą- galite bandyti pasiieškoti ką tai įdomesnio.


"Kai kas įdomesnio" lengvai prieinamas Kaune. Trasų izoliuotojai giria aliuminio lipnią juostą, parduodamą "Kauno šilo" parduotuvėje, dėl jos kokybiško lipnumo.

Evoy, kur jūsų žadėtas reportažų/dienoraščių softas? Nuotraukos fotike ir Nokioj nebetelpa, tame tarpe ir PIR montavimas ant šlaitinio stogo.

Vakar protingas žmogus pamokė, kaip langų paketus sudėti tiesiai į angas, nenaudojant profilių. Idėja paprasta - kopijuojam auto stiklų klijavimą. Čia išeis įdomus reportažas!
Papildyta:
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 21, 22:32)
Karkase varžos truputi kitaip skaičiuojamos. Jūs paskaičiavote taip, kaip paprastai skaičiuoja reklamuojantys savo produktą karkasininkai.
Karkasinėje statyboje (lygiai kaip ir PN)- vienas sprendimas gimdo kitą:
* 20 cm- nes taip gaunasi gerokai stabilesnė konstrukcija. Svarus argumentas? Turbūt svarus.
* Dvi OSB iš abiejų pusių gerokai pridės stabilumo konstrukcijai. Svarus argumentas? Turbūt svarus.

Su vienu teiginiu sutinku griežtai: nors medis ir nėra šalčio tiltas, bet termovizijoje jis matosi. Dėl šios priežasties išties verta PIR imti storesnį.
Ūkiškai sunku suskaičiuoti tikrąją sienos varžą, įvertinant didesnį laidumą per karkaso griaučius, todėl ir bandžiau išeit iš padėties pabrėždamas "ūkiškai".
Truputi neaiškiai rašėte, iki šiol abejoju ką turėjot omeny terminu "kailiniai": a. šiltinimas tarp karkaso; b.PIR išorėje; c. a+b.
Jei osb yra pakankamai laidus garams ir su šutimu problemų nekyla nematau problemos kodėl nepanaudojus eps. Dėl 20cm karkaso - be skaičiavimų su dviem skaitmenim po kablelio negaliu įrodyti, bet asmeniškai karkasą daryčiau 15cm - dvipusis osb apkalimas visiškai užtikrins stabilumą. 5cm yra mizeris skersiniam stabilumui(pjūvis 250x20 ir 250x15 - skirtumas juokingas) kurį užtikrins statinio kampai/pertvaros, o išilginį stabilumą - tik osb "dėžutė", verta nepagailėti sraigtų. Tokiu atveju 120mmPIR + 150mm Neps būtų pakankama, nepereborinė varža.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 22 gruodžio 2010 - 09:36
#408
QUOTE(,2010 12 21, 23:46)
siltinu stoga is vidaus PIR/PUR 10 cm storio. Dabar tarp gegniu yra 20cm vatos. Dedu frezuota pir/pur. Ar kur susieina du frezuoti lakstai juos reikia dar kokia juosta uzklijuoti (jei reikia tai kokia). Ir kur plokste sueina su siena - ji vistiek idealiai nepriglunda i ta tarpa makroflekso? ar tik sandarinimo juosta ar ir ta ir ta?
t

Glaudziant prie sienos plokstes pirma eiles krasta uzpuskite sandarinimo putom ir prispauskite prie sienos smile.gif .Galineje eileje prie sienos palikite apie 1cm tarpeli ,kad galetumete sandariai uzpurksti putas .Kampus irgi sandarinkit lipnia juosta ,tikrai nepakenks .
Kruopstumo ir sekmes 4u.gif
Beje kur pirkot pir/pur ir kokia kaina .Dekui.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 22, 10:48)
"
Vakar protingas žmogus pamokė, kaip langų paketus sudėti tiesiai į angas, nenaudojant profilių. Idėja paprasta - kopijuojam auto stiklų klijavimą.

Kaip mastau padarai kantuka is styroduro tepi ant jo kliju ir prispaudi paketa .Paskui dar karta apdirbi kietu putplasciu ar pir/pur . Tik kaip su paketo pakeitimu jei isduztu -reiktu apdaila ardyti schmoll.gif
g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo SGerda: 22 gruodžio 2010 - 10:32