Pasyvus namas ir jo variacijos V

nesu tikras, kad tas popierius labai daug dregmes perduoda atgal. rekupas isigytas butent del padidintos dregmes namuose kuria sukele namo sandarumas. Nuo 70-80 pastovios dregmes numusa iki 50 %. Jei naudociau visa para butu ir 40.

Siaip dienai rekupas is -6- -7 palepeje(lauke ~ -10) padaro + 15 laipsniu i vidu( vietoje buvusiu +10), is namu istraukia +20.
tai pasiekiau dalinai pridengdamas i rekupa paduodamo oro anga nes sistema dariau pats be dideliu skaiciavimu tai atsirado itarimas, kad is lauko paduodamo oro kiekis virsijo istraukiamo oro kieki todel jie pradejo biski isktreiptai santykiauti. Ar taip pasiekiau arti norminio efektyvumo ar paprasciausiai dirbtinai iskreipiau realu vaizda pamatuosiu siandien. kazkodel nematavau ir nevertinau lauk ismetam,o oro temperaturos, tai pamatavus viskas atsistos i vietas.

Troli Evoy, ar jums bent šiek tiek žinoma, kad pagal ES direktyvą (konkrečiai - 2010/31/ES), kuri privaloma visoms ES šalims, yra ruošiamas šios direktyvos perkelimas į kiekvienos šalies nacionalinius teisės atvejus. Šiuo dalyku Lietuvoje užsiima Aplinkos ministerija. Iki kitų metų vasaros (o gali būti ir anksčiau) bus konkrečiai įvardintas skaičius, ką reiškia beveik nulinės energijos pastatai (šiuo atveju direktyvoje nenaudojama PN terminologija). Esu kalbėjęs su atsakingais asmenimis iš ministerijos. Jie teigia, kad Lietuvos klimato salygomis galimas skaičius apie 50 kwh/m2. Į šį skaičių įtraukiama: šildymas, karšto vandens ruošimas ir vėdinimas. Svarbu pasakyti ir tai, ši direktyva gyvenamiesiems namams įsigalios nuo 2021 m. sausio pirmos dienos. Komerciniams - nuo 2018 m.

Antras dalykas. Aš nesimėtau informacija, kurios nė velnio nežinau. Jau kuris laikas skaičiuoju, kiek realiai kainuoja standartas ir itin šiltas namas, atitinkantis PN apibrėžimus. Aš skaičiuoju ne mistinius dalykus, o realiam projektui, kurį pats ir žadu statyti. Šiuo atveju svarbūs netgi tokie dalykai, kad be specialaus užsakymo galimos maks. 390 mm ilgio smeigės, kurios priklausomai nuo to į kokį dalyką tvirtinsi šiltinimo medžiagą, reikės skirtingai įgrežti į sieną. Keraminiams blokeliams rekomenduojamas iki 80 mm įleidimas. Todėl šiuo atveju lieka maks. 310 mm šiltino storis. Kitiems blokeliams, pvz., silikatui, užtenka ir 50 mm. Atitinkamai sutaupoma arba smeigės, arba šiltinimo storio. Pateikiu kelis skaičiavimus. Tiesa, čia bandyta pasiekti sienos R ne 9, o 8. Visi skaičiai ir duomenys vienos dienos - ne iš piršto laužti, o paskambinit ir gauti iš vadybininkų.

Smeigės
Pardavėjas "Augrika"
1 m² reikia 5 smeigių
350 mm smeigių kaina – 4,15 Lt su PVM
310 mm smeigių kaina – 3,50 Lt su PVM
Optimalus smeigės įleidimas į sieną – 55 mm
Jei namo plotas 230 m² reikia 1150 smeigių. 350 mm kaina išeina 4773 Lt, o 310 mm kaina – 4025 Lt. Kainos skirtumas – 748 Lt.

"Paroc" vata
Pardavėjas "Diduva"
FAL 1 – 30 cm storio 1 m³ kaina – 327 Lt
Netrūkinėja, nesėda, tinka tinkuojamam fasadui.
Matmenys: ilgis – 1,20 m, aukštis – 0,2 m.
1 m³ išeina 3,3 m²
1 m² kaina – 99 Lt
Deklaruojamas šilumos laidumas: 0,04 W/(m•K) arba 30 cm R – 7,5
Sienos šiluminė varža su Arko M18 (0,26 R) išeina 7,76 R

Neoporas (EPS 70 N)
Pardavėjas "Kauno šilas"
25 cm storio 1m³ kaina – 180 Lt (nefrezuotas)
1 m³ išeina 4 m²
1 m² kaina – 45 Lt
Jei namo plotas 230 m² neoporo kaina išeina – 10 350 Lt
Matmenys: ilgis – 1 m, aukštis – 0,5 m
Deklaruojamas šilumos laidumas: 0,032 W/(m•K) arba 25 cm R – 7,81
Sienos šiluminė varža su Arko M18 (0,26 R) išeina 8,07 R

Baltas putplastis (EPS 70 F)
Pardavėjas "Kauno šilas"
30 cm storio 1m³ kaina – 136 Lt
1 m³ išeina 3,3 m²
1 m² kaina – 41,21 Lt
Jei namo plotas 230 m² neoporo kaina išeina – 9478,3 Lt (Kainos skirtumas tarp neoporo - 871,7 Lt)
Matmenys: ilgis – 1 m, aukštis – 0,5 m
Deklaruojamas šilumos laidumas: 0,039 W/(m•K) arba 30 cm R – 7,69
Sienos šiluminė varža su Arko M18 (0,26 R) išeina 7,95 R

Grand. Verkiat del smeigiu brangiu. Statykit karkasa, problemu su siltinimo sluoksnio storinimu nebus isviso. Vien nuo smeigiu 4000Lt liks ir sienos suplones tiek kad viduje dar vieno kambario dydzio erdves atsiras.
Patys issikasat duobe, krentat stacia galva ir paskui rekiat kad brangus istraukimas is duobes. I ja lipti nereikia, nebus bedu.

Viskas labai paprasta. Spėju, kad visa esmė dvigubuose standartuose. Bandykime iš kito galo.

Kai perkate transporto priemonę, Jums nė į galvą nešautų ieškoti pigesnio varianto, atsisakant įprasto standartinio paketo. Jums būtų savaime suprantama ir nediskutuotina, kad:
* Auto privalo turėti stabdžius- juk nestabdysite pro skylę iškišęs kojas.
* Auto privalo turėti vairą kokiame tai pavidale- juk nespardysite į ratus kiekvieną kartą, kai norėsite pasukti automobilį.
* Auto privalo turėti akumuliatorių ir starterį- juk nenorėsite kiekvieną kartą sukti rankenos ar stumdyti.
* Auto privalo atitikti saugumo standartus- juk nenorėsite, kad po kiek rimtesnio autoįvykio gautus mišrainė iš automobilio dalių ir Jūsų organų, ir žmona turėtų identifikuoti Jus pagal kepenų spalvą.
* Auto privalo atitikti kokius tai „ilgaamžiškumo“ standartus- juk nenorėsite kasdien važinėti į servisą, ar kad po pusmečio trinktelėjus durelėmis nukristų visi dažai.
* Auto privalo turėti dar šimtus bet kokiomis sąlygomis funkcionuojančių mazgų- kitu atveju kalba suktus apie arkliu kinkomą vežimą.

Tai kodėl renkantis įrangą (kalba ne vien apie rekupus), kuri statinį paverčia gyvenimui tinkama aplinka- turėtų būti taikomi kitokie standartai? Kodėl mūsų mentalitetas daleidžia tokią prielaidą, kad galima taupyti ant įrangos- nors nė nemirktelėjus išleidžiami beprotiški pinigai lauko ir vidaus apdailai? Gaunasi kaip išsirinkti automobiliui meninį dažymą- tačiau už tai atsisakyti elementaraus pečiuko šildymui. Gal vis tik įranga neturėtų būti tas punktas, į kurį pirmiausia krypsta akys, kai siekiam sumažinti bendrus statybos kaštus? Juk beveik 100%, (t.y. išskirtinai tik įranga)- namui užtikrina kokius tai komforto standartus. Apdailai- realiai lieka tik trupiniai, kuriant komfortą.

Mums visiems be galo pasisekė, kad čia užsuka Vyckaju. Žmogus nekompleksuodamas pasidalija savo patirtimi bandant susikalbėti su rekupu.
Priminsiu jo žodžius, kuriais jis aprašė savo pirmą įspūdį, pradėjus eksploatuoti rekuperacinę: jo namai nustojo turėti savo kvapą- skirtingai nei rekuperacinės neturinčių jo kaimynų. Ir tai yra tik tai, kas akivaizdžiai krenta į akis (tiksliau į nosį). O kur dar visi kiti privalumai, kurie neįsigilinus- ne tokie akivaizdūs (Vyckaju tik po kurio laiko atkreipė dėmesį į drėgmės pasikeitimus patalpose). Dažniausiai nesukame galvos, kokios mikroschemos kokiu makaru leidžia mums bendrauti SM- tokie niuansai mažai ką domina. Veikia- ir tiek žinių.
Visi sekantys jo postai- tai gyvas liudijimas to, kad popierinės charakteristikos ką tai sako tik gebantiems skaityti tarp eilučių. Jei nesi profas- tai nieko daugiau kaip reklaminiai šūkiai. Kokia nauda iš superefektyvumo- jei be tenų jie lygūs nuliui. Kiek paaiškėjo- tenka dar ir ką tai koreguoti eigoje. O jei jau tenai: tai koks gi bus realus rekupo efektyvumas, ir ar šaltesnę žiemą jis aplamai sugebės prigaudyti tiek kWh, kiek pats sunaudos?

Jau minėjau kodėl būtent REC. Dėl ramaus visų miego. Jei jau žmogus sukrapštė kiek didesnę sumą- dėl to paprastai niekas nepriekaištauja, ir piršlio karti neis. O va jei pripirštasis pasirodys koks tai impotentas, girtuoklis ar šiaip valkatėlė? Visiškai kas kita, jei žmogus tą rekupą pats susiranda- gali ir visiškai nekreipti dėmesio į niuansus.
Jau minėjau: parodykite REC silpną vietą- ir iš karto pradėsiu ieškoti pakaitalo. Aukšta kaina? Kol neįsigilinau- tą patį rašiau apie berods Giedruolės užrodytas akumuliacines. Tačiau kai pradėjau skaičiuoti parafino kainą, visas kitas detales, darbą, kokybės kontrolę ir visas duokles valstybei- pasirodė, kad tai visiška дешовк'ė!
Kiek domėjausi- lygiai tas pats variantas ir su REC. Kai kalbama apie „amžinas“- juk ne vien apie šilumokaitį kalba. Ten nėra „nereikšmingų smulkmenų“- net dažymas specialus. O tokie dalykai- vis tik kiek tai kainuoja.
Taip kad REC nėra kokia tai neįprastai išbranginta skarbonkė. Nėra prie ko prikibti, patemps bet kokiomis sąlygomis- reiškia ir kaina kiek aukštesnė. Tačiau aukštesnė tai ji proporcingai potencialiam galvos skausmui: pastatei ir pamiršai.

Lyginant rekupų kainas- vis tik verta atsižvelgti į visumą. T.y. kartu su rekupo kaina- skaičiuoti bent dešimtmečio eksploatacinius ir vertės atstatymo kaštus. O kai skaičiuojama būtent taip- visi rekupai tampa panašūs kainomis.
Kad ir imant tą patį Jūsų paminėtą Vaillant. Tai „vasarinis“ rekupas, ir be tenų ar žemės šilumokaičio- niekaip nepatemps mūsų sąlygomis. Bet kuriuo atveju- tik laiko klausimas, kuomet kaina susilygins su REC. Gal būt, įrengiant žemės šilumokaitį- iš karto viršys. Gal būt teks palaukti, kol prisuks atitinkamą kiekį vis brangsiančių kWh. O juk dėl abiejų variantų niekas neduos 100 % garantijos. Tiek tenai ar automatika gali paišdykauti, ir šilumokaitį paversti ledo luitu- tiek su žemės šilumokaičiu gali atsitikti visokiausių istorijų. Ką tuomet daryti vasariškai aprengtam ir į šalčius išmestam rekupui?
O kur Vaillant šildymo funkcija? Reikalinga dar viena papildoma skarbonkė? Juk kalba sukasi apie šildymo katilo kaip tokio visišką atsisakymą. Šildytis vien elektra? PN tai aišku nėra problema. Tačiau koks tikslas rekuperacinę laikyti pusdyke, ir tokiu būdu ženkliai pagreitinti REC ir Vaillant kainų susilyginimą? Tuo labiau, kad šildymo funkcija rekuperacinės visiškai neapsunkina.
Nekalbu apie Vaillant sudėtus filtrus- kaip ir iš karto numatytas reguliarus ortakių valymas. O kas įsirengė specialius priėjimus ortakių valymui? Ir kaip pasidengę „migla“ ortakiai- aplamai dera su Sveiko namo koncepcija? Kaip tuomet pavadinti sistemą, kuri atsainiai atlieka vieną iš savo prisižadėtų funkcijų?
Apie bypass- jau pats pastebėjote. O tokios „smulkmenėlės“- pliusai prie tos dvigubai mažesnės kainos, kurie visumoje abiejų rekupų kainas galų gale vis vien sulygina. Tai koks tikslas rinktis ne iš karto all in one, o dėliotis kažkokią tai puzlę- jei galų gale kainoje nieko neišlošiama? Ir kaip tą puzlę vėliau suvaldyti, jei norėsis visas sistemas apjungti į visumą, ir valdyti centralizuotai? Vėl plius litai...

Reziume: visa kas pigiau iš pirmo žvilgsnio- ne visada pigiau įsigilinus.

Aš dėl smeigių neverkiu, tačiau sakau, kad realiai yra nemažai dalykų, kurių dažnas neįvertina prieš rinkdamasis statybos būdus. O medinis namas ne man - sklypas per mažas ir priešgaisrinių dalykų neatlaikys. O ir karkaso girgždėjimai kurie atsiras po kelių metų manęs tikrai nežavi.

grand-oi perlenkei lazda su tais girgzdejimais,oi perlenkei.. ,Kiek laiko gyvenu,a ne krepst..

Ačiū už paviešintus skaičiavimus. manau dar kaina skirsis dėl cokolinio profilio, vatai platesnis brangesnis, neoporui pigesnis, bet ar būna 25cm tokių profiliukų, kažkaip kiek bežiūrėjau - neužmačiau, kaip ir neoporo 25cm storio nepardavinėja, gal domėjotės ar pagal spec užsakymą supjaustytų...

Aciu, aciu kam tos geles .
Aprasau kaip yra gal kazkam is skaitanciuju ar planuojanciu isigyti panasia sistema pravers ir praktiniai bandymai su klaidomis ir is to sekanciais sprendimais.

Taigi visa problema, kad sekiau tik is namu istraukiamo ir i namus tiekiamo oro temperatura todel negalejau ivertinti kiek ismetu lauk todel siandien papildomai paziurejau ka turiu isejime i lauka.
tas papildomas perdarymas tai bandymas subalansuoti sistema, t.y. ne rekuperatoriaus, o pacios oro is lauko paemimo angos pridarymas.
Man rodos tai buvo labai teisingas sprendimas nes po sio balansavimo viskas pasikeite tik i pliusa. Aisku logiskai mastant is karto kilo itarimas, kad galbut per mazas paduodamo oro kiekis geriau susildomas didesnio is namu istraukiamo oro kiekio ir taip gaunamas dirbtinis naudingumo ispudis, o siluma sekmingai ismetama is namu. vat ta ir turejo parodyti ismetamo lauk oro temperatura kuri turejo buti gan auksta
Siandien lauke pakankamai silta:
Is namu paduodamas +22
i lauka ismetamas +7
Is lauko paimamas ~ 0 laipsniu
i namus tiekiamas +17

Pagal formule isskaiciuotas irenginio efektyvumas 77 proc.

man bent jau atrodo labai neblogai.
gaila nematavau kiek ismeta lauk kai is namu eme +20 ir grazino +15, o is lauko eme -5- -6.
Pagal formule paskaiciuotas irenginio efektyvumas 80 proc.
laukiam kol pasals

Jei neklystu, tai neoporas gali būti iki 30 cm. Pavyzdžiui, tos vatos FAL1 maksimalus storis atrodo iki 50 cm. Beje, būtent Veikmė, statydama savo pasiylius namus, ir naudojo šią vatą.

supjautu koki nori ,kazkada klausiau Šilo paduotuveje

Ačiū.

Baltijos polistirenas - be problemų, tik gaunate pirkti "kūbelį" 1000x1000x4000 ir iš jo kad ir gėlytes išdroš Liuboj kapriz - za vaši dengi BP yra pigesnis už K Šilą, ir dažnai sandėly turi gatavą - krauni ir vežiesi.