Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas ir jo variacijos V

Pažiūrėjus tokių vaizdų apie namo statybų brokus, labai rimtai pradėjau svarstyti tik apie pasyvų namą.

http://www.youtube.c...h?v=Dkt8wexeu-Y
Atsakyti
QUOTE(Vil_1111 @ 2010 12 02, 15:40)
Pažiūrėjus tokių vaizdų apie namo statybų brokus, labai rimtai pradėjau svarstyti tik apie pasyvų namą.

http://www.youtube.c...h?v=Dkt8wexeu-Y

Galima pamanyt, kad statant pasyvu nama neimanoma pridaryt broko biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(well'as @ 2010 12 02, 14:36)
Gal atkreipet demesi kokia temperatura buna vamzdyje, kai tik paleidziat
"vedinima" ?
kaip supratntu "rekuperaracinei" reiktu dvieju oro paemimu: vieno is/per zemes/e ir kito tiesiai is lauko (per trisaki sie susijungtu). Ir prie tam tikru T lauke, reiktu
perjungineti trisakio sklende.
kokia turi buti T lauke, kad jau butu verta ora traukti per zeme(vamzdziu)?
Neturiu tokio jautraus termometro, kad reaguotu keliu sekundziu tikslumu. Parodymus tikslumo delei nuimu po 10min kai idedu termometra i vamzdi. Teoriskai zemeje yra +9-11C, tiek ir turi buti vamzdyje kai nepucia. Pgl tai ir ziurim kada perjungt ant By-pass'o
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 02, 15:22)
Aš manau tikslinga skerspjūvį didinti iki bent 150-160, tuomet pasipriešinimas sumažės, darbinis plotas padidės. O dėl per greito "praėjimo" - viskas priklauso nuo ventiliatoriaus. Jūsų atveju su tuo pačiu ventiliatorium (100m3/h) ir net tuo pačiu 33m ilgiu našumas turėtų padidėti. Berods temos apraše EVOY įdėjęs "rimtesniems poreikiams" - diametro didinimas tik į naudą.

Netikslinga. Skerspjuvio reik minimalaus, kad tik nekeltu stipraus pasipriesinimo. Cia fizika suveikia. Tekejimo slegis priklauso nuo skerspjuvio, kuo skerspjuvis didesnis, tuo didesnis turis ir slegis. Kuo mazesnis skerspjuvis tuo didesnis greitis. Cia sita is 12kl kurso dar atsimenu. Traigi pasipriesinimas tik didetu.
Kaip jau anksciau rasiau svarbu turio ir vamzdzio pavirsiaus ploto santykis. Oro turi vamzdyje sildo pavirsiaus plotas. Jei didinam skersmeni, pavirsiaus plotas dideja tiesiogiai priklausomai nuo spindulio, o turis dideja kvadratine funkcija nuo spindulio. Vadinasi pavirsiaus plotas jei padvigubeja, tai turis padideja net 4k. Vamzdzio efektyvumas krinta lygiai 2k. Cia is formuliu. Prapumpuos turi kiek zemej oro, o paskui eis saltas, neisildys tokio didelio turio toks mazas plotas. Su sita problema kazkuriam forume jau buvo vienas nusivyles zmogus.
Ilgi tektu didint 2k, ir vel pasigaunat dideli slegi, viso jau 4k didesni ir trigubai didesnius irengimo kastus.
Atsakyti
...kiek maciau awadukt'as individualiam namui raso: 200-tinis ju vamzdis - 40m...
Atsakyti
QUOTE(Dario @ 2010 12 02, 18:09)
Netikslinga. Skerspjuvio reik minimalaus, kad tik nekeltu stipraus pasipriesinimo. Cia fizika suveikia. Tekejimo slegis priklauso nuo skerspjuvio, kuo skerspjuvis didesnis, tuo didesnis turis ir slegis. Kuo mazesnis skerspjuvis tuo didesnis greitis. Cia sita is 12kl kurso dar atsimenu. Traigi pasipriesinimas tik didetu.
Kaip jau anksciau rasiau svarbu turio ir vamzdzio pavirsiaus ploto santykis. Oro turi vamzdyje sildo pavirsiaus plotas. Jei didinam skersmeni, pavirsiaus plotas dideja tiesiogiai priklausomai nuo spindulio, o turis dideja kvadratine funkcija nuo spindulio. Vadinasi pavirsiaus plotas jei padvigubeja, tai turis padideja net 4k. Vamzdzio efektyvumas krinta lygiai 2k. Cia is formuliu. Prapumpuos turi kiek zemej oro, o paskui eis saltas, neisildys tokio didelio turio toks mazas plotas. Su sita problema kazkuriam forume jau buvo vienas nusivyles zmogus.
Ilgi tektu didint 2k, ir vel pasigaunat dideli slegi, viso jau 4k didesni ir trigubai didesnius irengimo kastus.


"tekėjimo slėgis" - man labai nauja sąvoka, sorry jei ką praleidau. "Tekėjimo greitis" - savoka pažįstama, greitis atvirkščiai proporcingas sperspjūvio plotui. Jei oras SV švilps - sušilti nesuspes. Vienintelis didesnio greičio pliusas - išvengtume laminarinio tekėjimo, bet tam greitis tikrai ne turi būti "švilpiantis", negaliu tiksliai pasakyti nuo kokių sąlygų prasidės turbulentinis.
"Skerspjuvio reik minimalaus, kad tik nekeltu stipraus pasipriesinimo" - visiškai nesutinku, pasipriešinimas - pneumo nuostoliai ir skerspj8vio plotas yra atvirkščiai proporcingi. Norit mažo pasipriešinimo - didinat skerspjūvio plotą: papūskit per kokteilio šiaudelį ir colinį vamzdį - jaučiat skirtumą?
Mokiausi iš Awaduct, todėl pasilieku prie savo nuomonės - didesnis sperspjūvis (diametras):
-mažesni pneumo nuostoliai, reiškia mažiau kwh ventiliatoriui
-didesnis paviršiaus plotas, reiškia didesnį efektyvumą - per didesnį plotą didesni šilumos mainai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 02 gruodžio 2010 - 19:46
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 02, 20:06)
Mokiausi iš Awaduct,  todėl pasilieku prie savo nuomonės - didesnis sperspjūvis (diametras):
-mažesni pneumo nuostoliai, reiškia mažiau kwh ventiliatoriui
-didesnis paviršiaus plotas, reiškia didesnį efektyvumą - per didesnį plotą didesni šilumos mainai.

Matot ventiliatoriui reiks stumt (traukt dar sunkiau) didesni turi su dideliu vamzdziu, ir 200 diametro tas pasipriesinimas turio bus 4k didesnis nei 100 vamzdzio. O pavirsiaus plotis bus didesnis 2k, su 4 kart didesniu oro turiu. Taigi turio vienetui bus dvigubai mazesnis efektyvus sildymo plotas - vamzdzio sieneles. Gaunam tam paciam turiui dvigubai mazesni pavirsiaus plota. neefektyvu.
Tokiu atveju geriau 2 vamzdziai po 110.
Atsakyti
QUOTE(Dario @ 2010 12 02, 22:07)
Matot ventiliatoriui reiks stumt (traukt dar sunkiau) didesni turi su dideliu vamzdziu, ir 200 diametro tas pasipriesinimas turio bus 4k didesnis nei 100 vamzdzio. O pavirsiaus plotis bus didesnis 2k, su 4 kart didesniu oro turiu. Taigi turio vienetui bus dvigubai mazesnis efektyvus sildymo plotas - vamzdzio sieneles. Gaunam tam paciam turiui dvigubai mazesni pavirsiaus plota. neefektyvu.
Tokiu atveju geriau 2 vamzdziai po 110.


Manau mums reikia sekundanto smile.gif Fiziko arba ventiliacijos profesionalo smile.gif Arba vienas kito nesuprantam, arba kažkuris esam neteisus. Visgi grįžtu prie savo pateikto pavyzdžio: kuriuo atveju ventiliatoriui stumt/traukt bus lengviau - per kokteilių šiaudelį ar tarkim per žvėrių po autostrada perlaidos vamzdį?
Ankstesniame savo poste truputi painiojot: 1Pa = 1kg / 1m2, iš čia F= P x S, kur S = pi x r2, F=P x pi x r2 - labai panašu į jūsų posto išvadas, tik čia JĖGA pakis kvadratine funkcija padvigubinus spindulį r, ar teisingai?
Ventiliatoriaus debitas - constant. Jūsiškis kaip bejunksi - vistiek 100m3/h pučia. Tik klausimas - kaip lengvai, su kokiu pasipriešinimu tą šimtuką išlups? Per šiaudelį - gal nė 50 nepajėgs, o per perlaidą - visą šimtą su minimaliom energijos sąnaudom.
Jei iš mažo diametro mažesni nuostoliai - tai ventiliacija coliniais PPR išsivedžiotume?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 02 gruodžio 2010 - 21:50
QUOTE(Dario @ 2010 12 02, 22:07)
Matot ventiliatoriui reiks stumt (traukt dar sunkiau) didesni turi su dideliu vamzdziu, ir 200 diametro tas pasipriesinimas turio bus 4k didesnis nei 100 vamzdzio. O pavirsiaus plotis bus didesnis 2k, su 4 kart didesniu oro turiu. Taigi turio vienetui bus dvigubai mazesnis efektyvus sildymo plotas - vamzdzio sieneles. Gaunam tam paciam turiui dvigubai mazesni pavirsiaus plota. neefektyvu.
Tokiu atveju geriau 2 vamzdziai po 110.

sveiki bet 4 kart didesnis turis ir judes 4 kart lečiau tat salitis oro su vamzdžiu realiu laiku vistiek turetu dvigubet.
Atsakyti
QUOTE(Dario @ 2010 12 02, 23:07)
geriau 2 vamzdziai po 110.


ir gal vienas dirba o kitas,, ilsisi ,atgaudineja jegas '',vistiek juk akumuliuojasi E siluma-saltis i zeme .
rolleyes.gif rolleyes.gif
P.S. beje koks pas jus gruntas?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 02 gruodžio 2010 - 23:32
Kodel PN nesuderinamas su kkk pvz granuliniu ? Aisku pasakysit kaminas . Bet kamina ir katilines patalpas galima irengti nepriklausomus salia PN.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 03 gruodžio 2010 - 00:42
QUOTE(Vilienė @ 2010 12 02, 22:46)
Manau mums reikia sekundanto smile.gif  Fiziko arba ventiliacijos profesionalo smile.gif Arba vienas kito nesuprantam, arba kažkuris esam neteisus.

Pritariu, reiktu palaukt kokio fiziko ar hidraulikos/vedinimo specialisto. Mano zinios prabluke gali but. Vistik 7m jau nuo universitetines fizikos praejo. Galeciau duoti kita pvz, tik nzn kiek jus susijes su auto mechanika ir variklio galios didinimu.
Siekint didinti variklio galia, laisvinamas ismetimas, truputi padidinamas vamzdzio skersmuo ir dedami pralaidesni bakeliai. Vamzdzio skersmeniui tolstant nuo gamintojo rekomendaciju, ta prasme didinant diametra, variklio galia zenkliai krenta. Susiduriam su back pressure reiskiniu. Turbavykams isviso ragai buna. Cia is praktikos.
Manau musu pamastymuose perdaug kintamuju. Srautas/slegis priklauso ir nuo irenginio nasumo ir vamzdzio pralaidumo skirtumu, tiksliau ju santykio. Kazkur cia manau isivelia perdaug parametru ir negalim lygint.
O ventiliatorius kad 100m3 nepucia tai duodu kepure pridergt. Pas viena pardaveja maciau demonstracija su palyginimu kiek realiai pucia istraukimo vintikas uz 30Lt ir kiek vokiskas uz 130Lt. Vertikaliai ant vintiko uzstato vamzdi ir imeta kamuoliuka, ijungus vokiska 85m3 vintika kamuoliukas pakyla ir pakimba ore virs vamzdzio. Uzdejus ant pigaus vintiko kamuoliukas net nejuda vamzdyje. Deklaruojami parametrai visiskas briedas, kai yra bent koks pasipriesinimas. Tai tik parode kaip nelengva bus issirinkti elementaru istraukimo ventiliatoriu.

QUOTE(korida @ 2010 12 03, 00:30)
ir gal vienas dirba o kitas,, ilsisi ,atgaudineja jegas '',vistiek juk akumuliuojasi E siluma-saltis  i zeme . 
rolleyes.gif  rolleyes.gif
P.S. beje koks pas jus gruntas?
Pakaitom jungimas isbrangins sistema, nes reiks "etatinio darbuotojo" kuris perjunginetu arba nebus automaizacijos. Kadangi nuolat vedinimas nebus ijungtas tai zemeje temperatura greitai atsistatys. Svarbu kad momentinis oro pasildymas butu pakankamos galios, o grunto isisotinimo nemanau kad pasieksiu.
Pas mane smelingam grunte vamzdis. Dar geru pusmetriu giliau prasideda priemolis.
QUOTE(korida @ 2010 12 03, 01:39)
Kodel PN nesuderinamas su kkk pvz granuliniu ? Aisku pasakysit kaminas . Bet kamina ir katilines patalpas galima irengti nepriklausomus salia PN.

Pas mane taip ir gavosi, kad katiline kaip technine patalpa prislieta prie namo kartu su garazu. Del KKK neapsimokejimo cia suzaidzia tai kad nereikes tiek daug energijos namui. Teks statyt didele akumuliacine. Atsisakius kamino, katilo, akumuliacines, apsirimo ir pan. vien nuo medziagu lieka 10 000 - 15 000Lt. O kur dar darbas?
Irengt elektrinius radiatorius medziagos kainuoja 10 kartu maziau. Lieka penkiazenkles sumos pinigu, kuriuos galima panaudoti saulei pakinkyti ir dar apsiltinimo sluoksniui pastorint liks.
Atsakyti