http://gyvunugloba.l...help/news.27056 gal kas galesit prisideti prie paramos
Noreciau pasiteirauti, galbut kazkas is Leses savanoriu gali man atsakyti, ar per pastarasias dienas pas jus nepapuole katinas su raisa koja is Taikos gatves VIlniuje? Prie 128 namo...Pilkas su keliais baltais plemais....Ar bent gal gali kas paklausineti? nes puske uzmate ji, labai pagailo, bande pagauti,bet nesigavo 
norejo i gidykla nuvezti, bet kadangi nepavyko sugaudyti paskambino i lese, sake vaziuos gaudyti, kaip ten istikruju kazin? jai dabar neramu kol nezino likimo to katino 
norejo i gidykla nuvezti, bet kadangi nepavyko sugaudyti paskambino i lese, sake vaziuos gaudyti, kaip ten istikruju kazin? jai dabar neramu kol nezino likimo to katino
QUOTE(FrostyFrosty @ 2012 04 12, 22:30)
Manau, kad greičiau atsakymą gausite susisiekusi su Lesės savanoriais. www.lese.lt
Beje, o gal žinote su kuriuo savanoriu kalbėjote?
gal kas galite padeti sioje situacijoje http://www.gyvunuglo...help/news.27182 
labai reikia laikinų GLOBĖJŲ! Kurie galėtų priimti naminę katę su kačiukais (šeimyna būtų narve). Maistu ir viskuo kitu aprūpins.
PASIDALINKIM!
http://gyvunugloba.l...help/news.27227
PASIDALINKIM!
http://gyvunugloba.l...help/news.27227
KAČIUKAS[COLOR=blue]
Aišku, iš karto pamanėt, kad čia bus apie šunį. Ne, ne - čia apie mane, tą mažytį, kur stiepiuosi pauostyti šuns nosį
Taigi, esu mažas mažas kačiukas, gimiau kovo 15 d. lauke. Geri žmonės sunešė mus į rūsį, norėjo kad mama mus ten paaugintų, kol galėsime patys valgyti, bet mūsų mamytė išsigando ir paliko mus Tada atsidūrėme pas kitą katę mamą, kuri maitino savo vaikelius. Ji priėmė mus, glaudė kaip savus, maitino ir rūpinosi. Tarp savo brolių ir sesių buvau pats mažiausias. Kai vieną dieną pasvėrė visus, tai sužinojau, kad didžiausias mano brolis sveria 800 g, o aš - tik 400 g 
Mano akytės buvo nelabai sveikos, pūliavo, todėl viena teta, pamačiusi mane tokį, pagailėjo ir parsinešė namo gydyti. Buvau nuneštas dėdei daktarui apžiūrėti. Jis pasakė, kad matysiu pasaulį tik viena akyte. Dabar mane dar gydo: lašina lašiukus, tepa tepaliuką, girdo vaistukus.
Bet man nė motais ta akytė: džiaugiuosi gyvenimu, žaidžiu, dūkstu, tyrinėju nematytus dalykus, o apetitą turiu - ojojoi - valgau ir valgau - noriu brolį pasivyti Laaabai stengiuosi augti.
Girdėjau, kaip teta, kuri mane dabar globoja, kalbėjo, kad man reikia surasti namus, nes ji augina jau dvi katės. Ji labai pergyvena, kaip atrasti tą žmogų, kuris norėtų kačiuko, matančio pasaulį tik viena akyte. Bet aš lauksiu!
Gyvenu Gargžduose.
Tel. 8 614 94359 arba zritos@gmail.com
Mano nuotraukų albumas
https://picasaweb.go...gCJzIxdyk58qnVQ
Aišku, iš karto pamanėt, kad čia bus apie šunį. Ne, ne - čia apie mane, tą mažytį, kur stiepiuosi pauostyti šuns nosį
Taigi, esu mažas mažas kačiukas, gimiau kovo 15 d. lauke. Geri žmonės sunešė mus į rūsį, norėjo kad mama mus ten paaugintų, kol galėsime patys valgyti, bet mūsų mamytė išsigando ir paliko mus
Tada atsidūrėme pas kitą katę mamą, kuri maitino savo vaikelius. Ji priėmė mus, glaudė kaip savus, maitino ir rūpinosi. Tarp savo brolių ir sesių buvau pats mažiausias. Kai vieną dieną pasvėrė visus, tai sužinojau, kad didžiausias mano brolis sveria 800 g, o aš - tik 400 g Mano akytės buvo nelabai sveikos, pūliavo, todėl viena teta, pamačiusi mane tokį, pagailėjo ir parsinešė namo gydyti. Buvau nuneštas dėdei daktarui apžiūrėti. Jis pasakė, kad matysiu pasaulį tik viena akyte. Dabar mane dar gydo: lašina lašiukus, tepa tepaliuką, girdo vaistukus.
Bet man nė motais ta akytė: džiaugiuosi gyvenimu, žaidžiu, dūkstu, tyrinėju nematytus dalykus, o apetitą turiu - ojojoi - valgau ir valgau - noriu brolį pasivyti
Laaabai stengiuosi augti. Girdėjau, kaip teta, kuri mane dabar globoja, kalbėjo, kad man reikia surasti namus, nes ji augina jau dvi katės. Ji labai pergyvena, kaip atrasti tą žmogų, kuris norėtų kačiuko, matančio pasaulį tik viena akyte. Bet aš lauksiu!
Gyvenu Gargžduose.
Tel. 8 614 94359 arba zritos@gmail.com
Mano nuotraukų albumas
https://picasaweb.go...gCJzIxdyk58qnVQ
QUOTE(usnė @ 2012 05 08, 15:41)
KAČIUKAS[COLOR=blue]
Aišku, iš karto pamanėt, kad čia bus apie šunį. Ne, ne - čia apie mane, tą mažytį, kur stiepiuosi pauostyti šuns nosį
Taigi, esu mažas mažas kačiukas, gimiau kovo 15 d. lauke. Geri žmonės sunešė mus į rūsį, norėjo kad mama mus ten paaugintų, kol galėsime patys valgyti, bet mūsų mamytė išsigando ir paliko mus Tada atsidūrėme pas kitą katę mamą, kuri maitino savo vaikelius. Ji priėmė mus, glaudė kaip savus, maitino ir rūpinosi. Tarp savo brolių ir sesių buvau pats mažiausias. Kai vieną dieną pasvėrė visus, tai sužinojau, kad didžiausias mano brolis sveria 800 g, o aš - tik 400 g
Mano akytės buvo nelabai sveikos, pūliavo, todėl viena teta, pamačiusi mane tokį, pagailėjo ir parsinešė namo gydyti. Buvau nuneštas dėdei daktarui apžiūrėti. Jis pasakė, kad matysiu pasaulį tik viena akyte. Dabar mane dar gydo: lašina lašiukus, tepa tepaliuką, girdo vaistukus.
Bet man nė motais ta akytė: džiaugiuosi gyvenimu, žaidžiu, dūkstu, tyrinėju nematytus dalykus, o apetitą turiu - ojojoi - valgau ir valgau - noriu brolį pasivyti Laaabai stengiuosi augti.
Girdėjau, kaip teta, kuri mane dabar globoja, kalbėjo, kad man reikia surasti namus, nes ji augina jau dvi katės. Ji labai pergyvena, kaip atrasti tą žmogų, kuris norėtų kačiuko, matančio pasaulį tik viena akyte. Bet aš lauksiu!
Gyvenu Gargžduose.
Tel. 8 614 94359
Mano nuotraukų albumas
https://picasaweb.go...gCJzIxdyk58qnVQ
Aišku, iš karto pamanėt, kad čia bus apie šunį. Ne, ne - čia apie mane, tą mažytį, kur stiepiuosi pauostyti šuns nosį
Taigi, esu mažas mažas kačiukas, gimiau kovo 15 d. lauke. Geri žmonės sunešė mus į rūsį, norėjo kad mama mus ten paaugintų, kol galėsime patys valgyti, bet mūsų mamytė išsigando ir paliko mus
Tada atsidūrėme pas kitą katę mamą, kuri maitino savo vaikelius. Ji priėmė mus, glaudė kaip savus, maitino ir rūpinosi. Tarp savo brolių ir sesių buvau pats mažiausias. Kai vieną dieną pasvėrė visus, tai sužinojau, kad didžiausias mano brolis sveria 800 g, o aš - tik 400 g Mano akytės buvo nelabai sveikos, pūliavo, todėl viena teta, pamačiusi mane tokį, pagailėjo ir parsinešė namo gydyti. Buvau nuneštas dėdei daktarui apžiūrėti. Jis pasakė, kad matysiu pasaulį tik viena akyte. Dabar mane dar gydo: lašina lašiukus, tepa tepaliuką, girdo vaistukus.
Bet man nė motais ta akytė: džiaugiuosi gyvenimu, žaidžiu, dūkstu, tyrinėju nematytus dalykus, o apetitą turiu - ojojoi - valgau ir valgau - noriu brolį pasivyti
Laaabai stengiuosi augti. Girdėjau, kaip teta, kuri mane dabar globoja, kalbėjo, kad man reikia surasti namus, nes ji augina jau dvi katės. Ji labai pergyvena, kaip atrasti tą žmogų, kuris norėtų kačiuko, matančio pasaulį tik viena akyte. Bet aš lauksiu!
Gyvenu Gargžduose.
Tel. 8 614 94359
Mano nuotraukų albumas
https://picasaweb.go...gCJzIxdyk58qnVQ
Kai reikia priimti sprendimą - maži, akli kačiukai
Kiekvieno mūsų pareiga nepalikti kenčiančio gyvūno nelaimėje, t.y. neleisti jam kankintis. Kiekvienu gyvenimo atveju turime elgtis humaniškai. Tik ar ši sąvoka suprantama vienodai? Kartais gyvūnai būna taip sužaloti (stuburo lūžis; siaubingos infekuotos žaizdos, pažeidusios kaulus, organus; apdegęs gyvūnas ir t.t.) , kad išgydyti jų nebeįmanoma, tenka etutanazuoti. Savanoriškų prieglaudėlių praktika tokia, kiek tenka pastebėti - gyvūnas gydomas, jei tik tai įmanoma, net jei ir labai brangu.
Liūdna ir labai skaudu, tačiau kartais būna ne viskas tik taip arba tik ne. Yra situacijos, kai negali eutanazuoti, bet negali ir neeutanazuoti.
Medeinos g. akliukų istorija:
Taigi, vakar nutiko tai, ko visuomet labai bijo gyvūnų gelbėtojai vėl žinia apie aklus kačiukus (netekusius akių dėl ligos). Iš pradžių VšĮ "Rainiukas" vadovė Orinta net nežinojo, kad jie neturi akių. Tiesiog vežė geranoriškam žmogui, vardu Andrius, Gentamiciną ir Hypromeliozę (jo namo rūsyje laukinė katė atsivedė kačiukus, apie kuriuos jis sužinojo vos prieš dieną, ir buvo matyti, kad akys pūliuoja). Nieko blogo nenujausdama Orinta, pasinaudojusi laisva minute,nutarė padaryti jų foto. Kai ji pamatė tamsiam, purvinam ir šaltam rūsy trijų mažyčių juodų debesėlių akis, jai užgniaužė kvapą...
Andrius mikliai rado batų dėžę, jie susikrovė trejetą ir nedelsiant nuvažiavo pas gydytoją. Aišku viskas buvo ir be apžiūros visi liks akli. Dar atlikome testus dėl leukozės ir imunodeficito (tokiu atveju, būtų tekę priimti siaubingą sprendimą, nes, anot gydytojos, tokiems mažiems akliems nepagydomos ligos vis vien baigsis mirtimi), tačiau testai parodė, kad baisių ligų nėra. Apžiūros metu kačiukai išdykavo, žaidė ir džiaugėsi dėmesiu. Pasiūlėme konservų dar nemoka patys valgyti, išmoks maždaug po savaitės.
Na, ką darysim? O ką gi gali daryti?! Mes tvirtai žinom, kad ir akli gyvūnai gali gyventi visavertį gyvenimą, žinom, kad jie gali būti laimingi ir mylimi. Bet žinom, kad dabar jie keliaus į rūsį pas savo laukinę mamą, žinom, kad pradės augti, o kai rūsio durys bus atidarytos, jie visi keliaus po ratais, jei nenumirs nuo viruso sukeltų pasekmių. Mums beliko pradėti gydymą antibiotikus, vitaminus, akių lašinimą.
Ačiū Andriui, sutikusiam lankyti juos rūsy ir lašinti akytes. Vyras ir vaistus leis. Bet kiek tai galime tęsti?! Jau šiandien jie atrodo geriau, jau pūliavimas aprimęs. Gydymas padės. O kas tada? Jie negalės gyventi lauke su šia negalia.
Reikia priimti sprendimą. Negalima buvo iš jų atimti galimybės būti paviešintiems.
Dvinukės sesytės ir drąsuolis broliukas. Visi, kaip bebūtų keista, mėgaujasi žmonių draugija ir nė šnypšt.
Norim tikėti, kad atsiras Lietuvoje trys nuostabūs žmonės, sutiksiantys juos laikyti iki padovanojimo. Jei tokie neatsiras kam tuomet tas gydymas, kam tas duotas šansas? Juk po to bus tik skaudžiau. Laukti globėjų negydant taip pat neįmanoma tai jau žiaurus elgesys su gyvūnais.
Šiandien šie akliukai neturi globėjo. Dar savaitę dvi galėtų būti prie katės mamos, kol išmoks valgyti, o kas paskui..?
LABAI REIKALINGI GLOBĖJAI JAU DABAR! Galbūt nedrąsu? Paskambinkite, viską papasakosime, kartu pagalvosime, kaip būtų geriau. Galbūt tai bus pirmas Jūsų globotinis ir Jums atrodo, kad nemokėsite, nepavyks..? Viskas pavyks! Mes Jūsų nepaliksime, viskuo aprūpinsime, padėsime, bendrom jėgom globosime ir ieškosime namų.
Negalime jų palikti, negydyti, nusisukti. Reikia arba globoti, arba priimti skaudų sąmonei ir sielai sprendimą per kelias dienas. Padėkite mums, patarkite, pasidalinkite patirtimi.
Kačiukai randasi Vilniuje, bet jei atsirastų žmonės iš kito miesto, kurie galėtų priglausti bent vieną kačiuką, organizuotume jų atvežimą.
Klinikoje buvo išleista 45 lt. Dabar nupirkti vaistukai už 20 lt. Būsime dėkingi už paramą.
Nepalikime tokių nelaimėlių bėdoje, negalvokime geriau nežinoti, priimkime tinkamą sprendimą. Juk Lietuvos beglobiai visų mūsų atsakomybė.
Ačiū Jums.
Kačiukų foto - https://www.facebook...2...4854&type=3
Skambinti: 861558898; 868973782
VšĮ "Rainiukas"
Į/k 302733794
Swedbank
LT567300010130758928
SWIFT/BIC HABALT22
http://www.rainiukas.lt
Kiekvieno mūsų pareiga nepalikti kenčiančio gyvūno nelaimėje, t.y. neleisti jam kankintis. Kiekvienu gyvenimo atveju turime elgtis humaniškai. Tik ar ši sąvoka suprantama vienodai? Kartais gyvūnai būna taip sužaloti (stuburo lūžis; siaubingos infekuotos žaizdos, pažeidusios kaulus, organus; apdegęs gyvūnas ir t.t.) , kad išgydyti jų nebeįmanoma, tenka etutanazuoti. Savanoriškų prieglaudėlių praktika tokia, kiek tenka pastebėti - gyvūnas gydomas, jei tik tai įmanoma, net jei ir labai brangu.
Liūdna ir labai skaudu, tačiau kartais būna ne viskas tik taip arba tik ne. Yra situacijos, kai negali eutanazuoti, bet negali ir neeutanazuoti.
Medeinos g. akliukų istorija:
Taigi, vakar nutiko tai, ko visuomet labai bijo gyvūnų gelbėtojai vėl žinia apie aklus kačiukus (netekusius akių dėl ligos). Iš pradžių VšĮ "Rainiukas" vadovė Orinta net nežinojo, kad jie neturi akių. Tiesiog vežė geranoriškam žmogui, vardu Andrius, Gentamiciną ir Hypromeliozę (jo namo rūsyje laukinė katė atsivedė kačiukus, apie kuriuos jis sužinojo vos prieš dieną, ir buvo matyti, kad akys pūliuoja). Nieko blogo nenujausdama Orinta, pasinaudojusi laisva minute,nutarė padaryti jų foto. Kai ji pamatė tamsiam, purvinam ir šaltam rūsy trijų mažyčių juodų debesėlių akis, jai užgniaužė kvapą...
Andrius mikliai rado batų dėžę, jie susikrovė trejetą ir nedelsiant nuvažiavo pas gydytoją. Aišku viskas buvo ir be apžiūros visi liks akli. Dar atlikome testus dėl leukozės ir imunodeficito (tokiu atveju, būtų tekę priimti siaubingą sprendimą, nes, anot gydytojos, tokiems mažiems akliems nepagydomos ligos vis vien baigsis mirtimi), tačiau testai parodė, kad baisių ligų nėra. Apžiūros metu kačiukai išdykavo, žaidė ir džiaugėsi dėmesiu. Pasiūlėme konservų dar nemoka patys valgyti, išmoks maždaug po savaitės.
Na, ką darysim? O ką gi gali daryti?! Mes tvirtai žinom, kad ir akli gyvūnai gali gyventi visavertį gyvenimą, žinom, kad jie gali būti laimingi ir mylimi. Bet žinom, kad dabar jie keliaus į rūsį pas savo laukinę mamą, žinom, kad pradės augti, o kai rūsio durys bus atidarytos, jie visi keliaus po ratais, jei nenumirs nuo viruso sukeltų pasekmių. Mums beliko pradėti gydymą antibiotikus, vitaminus, akių lašinimą.
Ačiū Andriui, sutikusiam lankyti juos rūsy ir lašinti akytes. Vyras ir vaistus leis. Bet kiek tai galime tęsti?! Jau šiandien jie atrodo geriau, jau pūliavimas aprimęs. Gydymas padės. O kas tada? Jie negalės gyventi lauke su šia negalia.
Reikia priimti sprendimą. Negalima buvo iš jų atimti galimybės būti paviešintiems.
Dvinukės sesytės ir drąsuolis broliukas. Visi, kaip bebūtų keista, mėgaujasi žmonių draugija ir nė šnypšt.
Norim tikėti, kad atsiras Lietuvoje trys nuostabūs žmonės, sutiksiantys juos laikyti iki padovanojimo. Jei tokie neatsiras kam tuomet tas gydymas, kam tas duotas šansas? Juk po to bus tik skaudžiau. Laukti globėjų negydant taip pat neįmanoma tai jau žiaurus elgesys su gyvūnais.
Šiandien šie akliukai neturi globėjo. Dar savaitę dvi galėtų būti prie katės mamos, kol išmoks valgyti, o kas paskui..?
LABAI REIKALINGI GLOBĖJAI JAU DABAR! Galbūt nedrąsu? Paskambinkite, viską papasakosime, kartu pagalvosime, kaip būtų geriau. Galbūt tai bus pirmas Jūsų globotinis ir Jums atrodo, kad nemokėsite, nepavyks..? Viskas pavyks! Mes Jūsų nepaliksime, viskuo aprūpinsime, padėsime, bendrom jėgom globosime ir ieškosime namų.
Negalime jų palikti, negydyti, nusisukti. Reikia arba globoti, arba priimti skaudų sąmonei ir sielai sprendimą per kelias dienas. Padėkite mums, patarkite, pasidalinkite patirtimi.
Kačiukai randasi Vilniuje, bet jei atsirastų žmonės iš kito miesto, kurie galėtų priglausti bent vieną kačiuką, organizuotume jų atvežimą.
Klinikoje buvo išleista 45 lt. Dabar nupirkti vaistukai už 20 lt. Būsime dėkingi už paramą.
Nepalikime tokių nelaimėlių bėdoje, negalvokime geriau nežinoti, priimkime tinkamą sprendimą. Juk Lietuvos beglobiai visų mūsų atsakomybė.
Ačiū Jums.
Kačiukų foto - https://www.facebook...2...4854&type=3
Skambinti: 861558898; 868973782
VšĮ "Rainiukas"
Į/k 302733794
Swedbank
LT567300010130758928
SWIFT/BIC HABALT22
http://www.rainiukas.lt
Sveiki. Labai reikalinga pagalba/patarimas. Siandien vyras betvarkydamas malkine, tarp malku rado 5 mazus kaciukus. Nelabai ka ismanau apie gyvunus, bet manom kad jie dar visai mazyciai, vos tik prasimerke, tokie dar linguojantys i sonus vyras surinko juos ir sudejo i kartoinene deze, pastatem i ta pacia malkines vieta, kurioje juos radom. Maciau, kad motina parejo, bet i deze nelipo. Bet jie nekniaukia, tai gal nera alkani? 
patarkit prasau ka mums dabar su jais daryti? Skambinau i kelias organizacijas, niekas ju imti nenori ir niekas nepasako kur juos det
vyras surinko juos ir sudejo i kartoinene deze, pastatem i ta pacia malkines vieta, kurioje juos radom. Maciau, kad motina parejo, bet i deze nelipo. Bet jie nekniaukia, tai gal nera alkani? patarkit prasau ka mums dabar su jais daryti? Skambinau i kelias organizacijas, niekas ju imti nenori ir niekas nepasako kur juos det
QUOTE(Krista J. @ 2012 05 24, 20:42)
Sveiki. Labai reikalinga pagalba/patarimas. Siandien vyras betvarkydamas malkine, tarp malku rado 5 mazus kaciukus. Nelabai ka ismanau apie gyvunus, bet manom kad jie dar visai mazyciai, vos tik prasimerke, tokie dar linguojantys i sonus vyras surinko juos ir sudejo i kartoinene deze, pastatem i ta pacia malkines vieta, kurioje juos radom. Maciau, kad motina parejo, bet i deze nelipo. Bet jie nekniaukia, tai gal nera alkani? patarkit prasau ka mums dabar su jais daryti? Skambinau i kelias organizacijas, niekas ju imti nenori ir niekas nepasako kur juos det
vyras surinko juos ir sudejo i kartoinene deze, pastatem i ta pacia malkines vieta, kurioje juos radom. Maciau, kad motina parejo, bet i deze nelipo. Bet jie nekniaukia, tai gal nera alkani? patarkit prasau ka mums dabar su jais daryti? Skambinau i kelias organizacijas, niekas ju imti nenori ir niekas nepasako kur juos det Deja dauguma organizacijų yra perpildytos šiuo metu, nes kačiukų yra itin daug, o žmonių galinčių padėti, deja ne tiek daug...
Ar turite galimybę leisti jiems gyventi malkinėje? Jeigu pavyktų susidraugauti su kačiukais, būtų galima jiems ieškoti namų nuo maždaug 2 mėnesių, o su kuria nors iš organizacijų susitarti, kad katė būtų sterilizuota pagal pagauk-sterilizuok-paleisk programą? Ar galite pamaitinti katę? Beje, o dėžė nėra aukšta, gal katė negali įlipti į ją?
QUOTE(Colomba @ 2012 05 24, 22:46)
Deja dauguma organizacijų yra perpildytos šiuo metu, nes kačiukų yra itin daug, o žmonių galinčių padėti, deja ne tiek daug...
Ar turite galimybę leisti jiems gyventi malkinėje? Jeigu pavyktų susidraugauti su kačiukais, būtų galima jiems ieškoti namų nuo maždaug 2 mėnesių, o su kuria nors iš organizacijų susitarti, kad katė būtų sterilizuota pagal pagauk-sterilizuok-paleisk programą? Ar galite pamaitinti katę? Beje, o dėžė nėra aukšta, gal katė negali įlipti į ją?
Ar turite galimybę leisti jiems gyventi malkinėje? Jeigu pavyktų susidraugauti su kačiukais, būtų galima jiems ieškoti namų nuo maždaug 2 mėnesių, o su kuria nors iš organizacijų susitarti, kad katė būtų sterilizuota pagal pagauk-sterilizuok-paleisk programą? Ar galite pamaitinti katę? Beje, o dėžė nėra aukšta, gal katė negali įlipti į ją?
Tiesa pasakius su sita kate kariauju jau kelinti metai. Kiekviena siltaji sezona jinai mano darze ir gelyne isirengia tuoleta. Visaip as ja isvyt bandziau: ir kvapus naikint meginau, ir gasdinau saukdama, ir tt... Bet ji vistiek daro. O siemet va dar ir vaiku privede. Atodo, kad ja cia traukia nors tu ka
Siaip nelabai esu gyvuneliu myletoja, bet kai tuos vaikelius pamaciau sirdi suspaude. Tiesiog nezinau ka ir bedaryt. Ipyliau as jai ir pienuko, ir desreliu pienisku pridejau... Deze nera auksta, gal koks 20 cm aukscio. Kaip suprantu nori nenori teks man juos priglaust?
