Tai va, man prietarai tai nulis, bet atsižvelgiu dovanodama, į žmones. Kai vienai draugei dovanojau skarą (ne megztą), ji man davė kelis centus, tipo, susimokėjo ir pataisė prietarą.
Nuo to karto ir žiūriu, kam dovanoju. Kitai dovanodama, jau pati paprašiau centų...
O kai mano sesuo susiruošė dovanoti savo megztą šalį ir aš užsiminiau apie prietarus, ji tik nusijuokė. Nes ta dovana buvo įteikta Italijoje, ten kiti prietarai (pvz. negalima namuose išskleisti skėčio
).
Nereikėjo man užsiminti apie tuos prietarus. Nu, tikiuosi, kad esat neprietaringos.