Pernai buvau čia užsukus, ieškodama info apie Lenkijos Jura regioną. Paskui įmečiau ataskaitą, kaip sekėsi. Šiais metais tuo pačiu metu vėl ten lankėmės. Kadangi buvau sukūrus ataskaitą kitoje forumo vietoje, permetu ją ir čia - gal kam bus reikalingos ir naudingos info.
5 pavasario dienos, vėl skirtos Lenkijos Jura regionuiAntradienis. Balandžio 30d. Mūsų 4 asmenų šeima suka ratus Lenkijos link. Keliaujam su kemperiu. Tikslas - palaipioti po uolas Lenkijos pietuose.
Oras neblogas, bet žinom - ateina ciklonas... Keliuose jokių siurprizų. Kaip visada, fūrų dar gana daug. Renkamės kelią pro Białystok, mat su didesne mašina važiuojant jis patogesnis. Už Białystok vietomis jau virtęs autostrada. Warszawa. Paskutinis šansas apsipirkt, nes gegužės 1 ir 3 nedirba nė viena tinklinė lenkiška parduotuvė. Šventės.
Kelios valandos naktinio važiavimo 2, 50, 8 ir 1 numeriais pažymėtais keliais. Częstochowa. Sukam Podlesice link. Ten keliukai smagūs, bet siauri ir vingiuoti. Kraštovaizdis smarkiai pasikeičia. Jau žinom - mes netoliese. Mūsų kempingas dirba ištisą parą, todėl pakels mums vartus ir galėsim ramiai įsikurti. Taip ir buvo (smagu grįžt, kai jau viską žinai). Kuriamės netoli pagrindinio pastato ir krentam miegot. Kaip ir pernai, pasirinkom
Jurajskij kempingą.
Rytas apniukęs, bet nelyja. Aplink mus dar 5 ar 6 lietuvių mašinos bei tiek pat palapinių. Savi
Neužilgo prisistato ir mūsų draugai, gyvenantys viešbutuke. Smagiai paplepam, pusryčiaujam ir kas kur. Draugai išvažiuoja apžiūrėt mūsų pernai matytos
Ogrodzieniec pilies ir šalia esančio
miniatiūrų parko, o mes su kitais stovyklautojais patraukiam į uolas.
Gora Zborow. Jau pernai man jis buvo toks atradimas, o šiemet dar labiau čia patinka. Juk esu čiainikas. Turiu įrangą ir jau tikrai tikrai bus tas pirmas lipimas
Pradžioje, kol labiau patyrę tiesia saugos virves, mes su vaikais tiesiog vaikštom ir karstomės po uolas.
Prisistato dvi lenkiškos merginos - mokestis 2zl saugusiam už buvimą rezervate. Susimokam. Tik paskui apsižiūrim, kad mokestis 3zl, bet gegužės 1-osios proga "promocja"
Ką gi, virvės paruoštos. Lipam ir mudu su dičkiu (foto aišku tik jo, nes mamos fotkint niekas nesugalvojo
)
Adrenalinas plūsteli. Visgi pirmas kartas, bet jau suprantu - patinka
Mažius užsimano "namo", t.y. į kemperį. Leidžiamės. Laukiam kitų grįžtančių privirę visą puodą barščių. Ilgai vakarojam lauke prie žvalių šviesos. Lietuviai brazdina gitara. Smagu. Gera. Gražu. Užmiegam vėlai...
Papildyta:Ryte mus pažadina lietaus barbenimas ir griaustinis
Dangus - cepelino spalvos. Nepaisant to, visi entuziastingai nusiteikę laukia, kada tas lietus liausis... Valanda, dvi, trys... Mes su draugais palikę 3 vaikus MB priežiūrai išvažiuojam į Częstochową. Gegužės 2-oji - tarpušventis, todėl parduotuvės dirba. Galima pasišopint
Taip ir padarom. Grįžtam po 4 valandų. MB vietoj, vaikai irgi, tik lietuvių nebėra. Nors nesitarę, bet beveik visi iškūrė į Krakow. Kas po senamiestį, kas į Veličkų druskų kasyklas. Lauke nebelyja. Čiumpam dviračius ir lekiam nors kiek prasivėdint.
Visai netoli mūsų
Jaskynia Głęboka . Smagiai sutvarkyti priėjimai, bet pati ola uždaryta. Bandom suprast, kada ji dirba, deja deja - daug info, bet tik ne apie darbo laiką. Numojam ranka ir važiuojam toliau.
MB nužiūrėjo maršrutą. Sako netoli... Tikėt juo negalima, tą jau žinau
Pažymėti dviračių keliai tik pas lenkus turbūt gali vadintis dviračių...
Kasamės smėlyje, griūnam, keliamės... Dičkiui sunku. Ima žliumbt, bet vistiek važiuoja. Vis palaukiam jo, padrąsinam, kad tuoj bus geriau.
Pagaliau pasiekiam gamtos paminklą -
Rzędkowickie Skaly. Iš tikrųjų ant kalvos tarsi kas pirštus būtų iškėtęs. Lipam nuo dviračių. Vaikštom. Gražu.
Sukam jau asfaltu. Pirmas miestelis ir aš nesėkmingai bandau užšokti ant vos 2cm išsikišusio bortelio. Dviratis sau, aš sau. Čiuožiu nuogom rankom per smėlėtas trinkeles... Skauda, bet gyva. Apsivalau smėlį. MB atstato vairą į vietą. Vienas delnas kraujuoja... Ai, sugis. Pasitrinu į ir taip purvinas kelnes ir dantis sukandus minu toliau... Užtat dičkis nustojo bliaut. Tyli, mina ir vis į mane pažiūri...
Taip vat ir pasivažinėjam viso labo 20 kilometriukų. Vis diena ne veltui
Papildyta:Penktadienis išaušta ūkanotas. Kol kas nelyja. Alpinistai tuoj čiumpa virves, kitą įrangą ir į uolas. Man, kaip pirmakartei, uolos per slidžios. Nesaugu... Ką gi, bet visai netoli yra pora pilių, kurias jau pernai norėjau pamatyt. Sodinamės visus 4 vaikus į draugų mašiną ir pirmyn.
Pirmoji pilis
Mirów. Liekanos. Vyksta atstatymo darbai. Šiuo metu
tiesioginiame pilies puslapyje dar nėra info, bet su laiku ji atsiras. Kol kas nei auto parkavimas, nei pilies lankymas nemokamas. Tiesiog vaikštom aplinkui ir gėrimės, nes ūkanos duoda kažkokio tai žavesio šiai vietai
Vaikai straksi nuo akmens ant akmens. Kažkuris paslysta. Verkia. Keliasi. Valosi ir vėl čiauška. Vaikai...
Traukiam toliau. Visai šalia
Bobolice jau atstatyta pilis. Tiesiai veda dviračių takas 1,5 km, aplink teko sukart visus 8km, bet parkuotis auto galima tik pavažiavus tuo pačiu dviračiu takų
Įdomūs tie lenkai. Maža to, jei auto statai toliau nuo pilies - 3zl, o jei nori iki pat, kaip koks dvariškis, tada jau 9zl
Mes pasirenkam pigesnį variantą. Turim kojas, o juk eit viso labo keli šimtai metrų. Oras skaidrėja, bet saulės nematyt.
Pilis žavi. Mažiukė, kaip iš princesių pasakos nužengus. Simpatiška. Iščiustyta. Sutvarkyta.
Įėjimas į pilį suaugusiam kainuoja 10zl, vaikams nuo 6 metų 5 zl. Mažesni nei 6 metų vaikai - neapmokestinami. Pasitariam, kad vargu ar kada dar čia sugrįšim, todėl perkam ir einam. Ekspozicija kukli, bet labai jauki
Smagūs siauri laipteliai
Vyrukai, muziejaus darbuotojai, daug pasakoja apie ginklus. Duoda palaikyt kokį kalaviją ar kirvuką rankose norintiems.
Smagiai paslampinėję ir atsisveikinę su labai pikantišku pilies vartų sargu, traukiam link auto