Ką rinktis: CP ar natūralų gimdymą?

mano atveju galėjau rinktis, gimdyt pati ar CP, nes tokios kaip neišvengiamos CP situacijos nebuvo, bent jau veiksmo pradžioj, tačiau po operacijos gyd. klausiau ar būčiau pagimdžius, atsakymas buvo NE, taigi vidinė nuojauta manęs neapgavo.
O užgauliojančių postų yra ne tik šioj temoj. Ne Jus turiu galvoje.
Aš jaučiuosi teisi prieš savo vaiką, savo šeimą, nė minutės nesigailėjau, visą laiką išlikau rami prieš ir po CP, jei bučiau bandžius pati gimdyt, būtų buvę labai sunku moraliai.

Labas mamytės...būsimos, ir esamos...Gal leisit trumpai pasisakyt netyčia čionai užklydusiam dukart tėveliui????
Dukart dalyvavau gimdyme...Nenualpau. nors jausmas švelniai sakant, keistokas...Vyksta kažkas ypatingai svarbaus, o pats esi kažkaip lyg ir nelabai reikalingas, pajniojies ten dirbantiems po kojomis ir tiek.
Bet ne tai svarbu.
Ko jūs bijot natūralaus gimdymo??? Gamta mus sukūrė tokius o ne kitokius tikriausiai ne be reikalo...CP aš gal kiek primityviai, bet suprantu taip, kad tai civilizacijos pagalba tais atvejais kai kitos išeities nėra....O samoningai leist save pjaustyt,su tikslu kad tik TEN kažkas kažkaip neišsitampytų - man rods labai ir net labai kvaila.
Lygiai taip pat kvaila - atsisakyt vaiko natūralaus maitinimo, kad tik krūtys neprarastų "prekinės išvaizdos"....
Atsakingai, kaip fizinis asmuo, patyręs DU savo žmonelės gimdymus,...PAREIŠKIU:
Po natūralaus gimdymo -NIEKAS nepablogėja....Į detales gal nesigilinkim...
Ką gamta sukūrė, to nesistenkime keisti.

-Tualetas lygus kankinimo kamerai. Negaliu net zvakutes isidet...be proto skauda.
bjaurybė hemorojus išvirto...Turėjau aštą džiaugsmą nuo pirmo gimdymo, bet dabar tai nepalyginami skausmai...
-Būdavo išvirsta, padarau voneles atpalaiduojančias ir tiesiog pirštu sukišdavau atgal...
-Na ir buvau as pas gine, bet dar negana to, kad yplesa turiu, bet dar ir kaklelio uzdegima pasigavusi esu, Kazkodel prie maksties nenori gyti siules vieta
-Praejus menesiui po gimdymo atsirado plystantis skausmas ir kraujas tustinantis, o apie apsilankyma tualete mano uzpakaliukas primindavo dar puse dienos
-Gimdymas buvos sunkus, nemazai kirpo, plyso. Akusere pati pabijojo siut, daktaras apie valanda tvarke. Normaliai atsisest galejau tik po menesio. JAu metai po visko, o randai liko nemazi. Skausmingi lytiniai santykiai
-lyt. gyvenimas neįmanomas, nes skauda...Nors jau pusę metų praėjo po mažylės atėjimo
-as turiu ta problema,sunui trys metukai,o randas vis skauda santykiaujant,o skauda del to kad per daug uzsiuvo
-jau trys mėn. po gimdymo praėjo, o aš dar TO nebandžiau - BIJAU be galo . Nu jeigu man apsiplaunant su intym. higien. muilu kartais tokie aštrūs skausmai ten užeina, kad atsiprašant net sisiot užsimanau, o sisiot negaliu, nes tuo metu skauda be proto. Tai kur ten dar mylėtis... Nežinau, ką reiks daryt .
-mano gimdymas buvo siaubingas,bet gydytoju deka neplysau pati, o prakirpo man ten.... bet tik viena beda kai siuvo mane jis prisiuvo nerva,iki siol negaliu bet kur sesti,nekalbu apie isizergima
-pagimdziau pries tris men plisau ir kirpo zodziu visa susiuta..lytiniu santykiu dar neturejom nes man skauda vis ten..nuejau pas ginekologe ir ji pasake kad gijimo metu kazkaip ne taip sugijo
-Gimdžiau su kirpimu daugiau nei prieš 11 metelių. iki šiol kartais jaučiu tempimą, net skausmą rando vietoje.
-praejus menesiui po gimdymo pastebejau, kad... nenulaikau slapimo visai nejuciom per diena keli lasiukai slapimo issiskiria.
-po gimdymo apie dvi savaites neislaikydavau nei slapimo nei ismatu...
-Su sia problema as pragyvenau septynis metus ir nieks nepasikeite ,tik isivariau baime net uzsideti sviesius rubus.Pries metus laiko dariausi operacija ir tikrai esu labai patenkinta
-Slapima man laiko, o vat kito galo nelabai... Negaliu raumenu itempti, nes gimdos kakleli ir tarpviete kai siuvo, matyt patempe gerokai. Gerai, kad dar namie sedziu, o jei taip mieste papultu, tai oi oi oi.

Cia specialiai nukopinau is skyrelio " po gimdymo" . Atsiprasau visu mamyciu, kuriu pasisakymus " pasiskolinau ", kad apsviesti uzklydusi dukart teveli .
Tai sakote NIEKAS NEPABLOGEJA ?
Noriu atkreipti demesi, kad cia butent naturalaus gimdymo pasiekmes ( na dabar mane uzpuls naturalistai, ir prades aiskinti, kad gimdymas su kirpimais jau nenaturalus, bet...)
Dar nenukopinau apie tai, kaip TEN issitampo ( isivaizduojate, tikrai issitampo, aisku yra isimciu, bet...), ir gimdymo traumas .

Nezinau, kaip kam, o man LABAI baisu buvo gimdyti naturaliai.
Atsiprasau, kad taip daug , bet cia mano argumentai uz CP .

kadangi man priesakyje sitas pasirinkimas, o CP..as jau priverstinai- nes nebuvo kitos iseities, isgyvenau..tai pasakysiu Daukantiene, kad tu labai klysti manydama, kad cia Tau pavyks issiversti be isikisimo i tavo svenchiausiaji nuoguma..pirma operacijoj dalyvauja kruva gydytoju...nes tai normali operacija kur budi anesteziologas, gydytoja, sesele..ir kitoks aptarnaujantis personalas..plius komanda pasiruosusi padeti vaikui...tau uzdes per puse tavo kuno medziagos gabala..o ka veiks su apatine kuno dalim zinoma nelabai tu ir matysi, plius nejausi, ..nes gausi doze spinalines nejautros..tai geriau nei epiduras..nes samone lieka, sustingsta tik apatine kuno dalis..tad vargu ar tau paliks kelnaites ir pizamke..visgi pjaus kokius 5-7 cm po bamba..beje galima pajusti kaip istraukia vaika..lyg is kokio sakvojazo....be to - ten intymioje vieteleje..bus kateteris.slapimui surinkti ir maiselis padetas lovoj salia uzpakalio...kuri tu pajausi..kai imsi justi savo kuna..kuri laika po operacijos teks praleisti intensyvios terapijos skyriuje.pajungtai prie monitoriu...idant isvengti komplikaciju..
o veiksmas gimdymo pas mane buvo prasidejes kaip ir turejo vykti eilinis gimdymas...ir galiu pasakyti..kad kai suima saremiai ir jie stipreja is tikro pasidaro giliai giliai dzin, Daukantiene,..kokioj pozoj tu guli..ir kas ten aplink tave juda..nieko nelieka..lieka tik mintis, kaip sau padeti..susidoroti su skausmu..beje Klinikose atejusi anesteziologe..nes jau buvau sugalvojusi prasyti epiduro..isdeste jo pliusus ir minusus abiems su vyru ir mums nusprendus visa tai kesti toliau..eme ir pamoke kaip teisingai kvepuoti saremiu metu...va cia ir vyrui atsirado darbo..jis pasilenkes snibzdejo..kada ikvept, kada iskvepti..jo balsas ramino..ir skausmas staiga liko kazkur toli..nes visa koncentracija ejo i kvepavima...apmaudu tik, kad viso to veliau neprireike..

o del rando gijimo...puse metu ta vieta buvo aptirpusi..nors sugijo gerai..ir susiuta labai juvelyrishkai..beje taip siuva taip pat ne visi gydytojai..mylintis..net gi kai jau nustojo tirpti..dar buvo ilga laika jausmas..kad ten traukia..vis atitraukdavau vyrui ranka..kad jis ten nesiliestu...

Vis gi as uz CP..TIK TUO ATVEJU..jei kitaip nesigauna..
ir dabar...jei bus galimybe gimdyti paprastai..tai ir padarysiu..
nebus..isgyvensiu CP dar syki...
nors moterishkai..man norisi, kad tai butu normalus gimdymas toks, koks buna pas nemaza dali shauniu MOTERU...su priglaudimu..zindymu ir tt..

Kontaktai..mano vyras tau pritartu:)

Leonsija

Pradėjau skaityti ir pagalvojau, gal tu apie save Labai išsigandau, kad kaip čia vienam žmogui tiek nelaimių ištverti

Manau, Kontaktas parašė iš tėčio pusės, kad lyt. santykiai - pojučiai jam nepablogėjo .

Gimdant ne ant stalo plyšimų turėtų būti mažiau, nes yra platesnis kelias kūdikio gimimui, mama geriau jaučia saremius ir jaučia kaip jai stumti, kad nesuplišt . Tai va vėl gi, tokios pasekmės.. kiek iš jų yra tikrai susijusiu su būtinybe labai reikalingu gydytojų įsikišimu ir kiek - dėl nereikalingų intervencijų

Mamos, patirusius vieną traumatišką gimdymą, kitą karta dažnai ieško alternatyvų.. dauguma tiesiog nenori daryt tą patį - kažkas kitą karta pasislepia namuose ir ieško naminės akušerės, kažkas tikisi, kad su epiduru bus lengviau, kažkas mano, kad geriausia - užmigsiu - pabusiu - o čia vaikas . Nes na kam reikia gulėti ir jausti, kaip tave kerpa (kiek supratau nuima skausma, bet gali jausti tampimą), jausti kaip ištraukia vaikelį, matyti jį nešvarų, jeigu galima pabusti savo palatoje švaroje lovoje ir išsimiegojus paprašyti, kad atsineštu pabučioti švarutėlį suvystytą naujagimį - kaip higieniška

Tiek to - tas troškimas pabėgti yra normalus, taip pat normalu, prisiskaičius įvairių istorijų, prisiklausus draugų pasakojimų, prisižiurėjus meninių filmų apie gimdymą taip jį ir suvokti - kaip beprasmė kančia ir didžiausia trauma - ir tiesiog iš karto ieškoti išeitės...

Aš turbūt irgi pabėgau.. bet kažkodėl bėgau į kitą pusę... Kodėl? Gal dėl aplinkos - pirmą kartą sužinojau, kad kažkas sugalvoja užsisakyti cezarį tik kai jau laukiausi antro vaikelio... apie išsitampymus perskaičiau tik čia, kai jau turėjau trys .

Po pirmo gimdymo, po viso skausmo buvo didžioji euforija dėl kūdikio gimimo.. antrą kartą nebijojau, nes žinojau, kad dalį skausmo neprisiminsiu, o laukiau to primo prisilietimo.. kurio nebuvo... plius personalas pasistengė, kad eiforijos nebūtų.... bet nebuvo ir to nenormalaus skausmo, kaip per pirmą gimdymą - nes pirmą kartą gimdžiau su lašaline visas aštuones-devynes valandas... Trečią kartą buvau tikra, kad viskas pavyks daug lengviau - nes nebus lietuviško personalo... bet išlindo kitas dalykas... ir tik po to trečio gimdymo paskaičius vieną autorių (nors buvau tikra kad jau aš tai viską žinau) supratau, kodėl nepavykdavo - kodėl prarasdavau galva, o gimdymo patirtis buvo be galo traumatiška... ir pastojus gimdžiau visai kitaip... Paskutinį patirti aprašiau gimdymo istorijoje, kuri yra mano paraše... Aprašyta taip kaip buvo, labai realistiškai, be eilių - nemažai mamų mano, kad gal per skausminga... bet lypimas ant kalno taip pat yra skausmingas - gali susižeisti, gali persitempti, pati fizinė įtampa turbūt taip pat suteikia skausmą... bet viską atsiperka rezultatas

Taip,yra ir tokių,mano gera pažįstama ilgą laiką dirbo traumuotų naujagimių sk.,tai ji man ir pasakojo apie tokius atvejus,kuo aš tada irgi labai stebėjausi



na o jum iš gimdymo tai labiausiai ir rūpi tik tai,kad tik niekas "ten" neišsitampytų aš turėjau ir CP,ir natūralų gimdymą ir galiu palyginti,taip kad galiu jus patikinti,kad TIKRAI neišsitampo ir neišplatėja,na bent jau tiek,kad tai jaustųsi



Aš irgi norėjau patirti natūralų gimdymą ir tą prasmingą skausmą,man tai buvo svarbu,gimdymas man kaip išbandymas,kaip tik norėjau įsitikinti,kad aš esu pakankamai stipri,kad galiu pasitikėt savo kūnu ir savo jėgom,įrodyti pati sau ,kad nesu kokia ištižėlė,dėl savo vaiko negalinti pasistengti ir padaryti viską,kas geriausia.Kur kas sunkiau man priimti ir iškęsti dirbtinai sukeltą skausmą,kai yra atliekama intervencija į organizmą,operacija ir pan.



Dauguma jūsų išvardintų pasėkmių yra neteisingos gimdymo priežiūros arba nekokybiškai atlikto darbo pasėkmės,medikų klaidos yra šių pasėkmių priežastis,o ne pats gimdymas.O dėl tų išmatų ir šlapimo nelaikymo,tai yra normali pogimdyvinė raumenų pertempimo būsena kai negali pakankamai jų įtempti 1-2 mėn po gimdymo,taip,tai būna daug kam,bet tai susitvarko ir paskui būna viskas taip kaip buvę,tik tikrai retais atvejais tai lieka visam gyvenimui

Gal galėtumėt detalizuoti: apie kokias konkrečiai traumas eina kalba?

Jei kalbant apie vyrų požiūrį, tai manasis už CP. Turi jis brolį, kuris po gimdymo traumos negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tai čia baimės akys didelės pas jį...

Sveikos.Gana gincitis.jei daktaras mano kad reikalingas cp vadinasi nereikia priesintis.,ir reikia gelbeti ir save ir vaika.Kiekvienos organizmas yra skirtingas ir gijimas ir skausmai yra individualus.Jeigu jusu imunitetas nusilpes zinoma bet kokia infekcija jums pavojinga ir to gali neisvengt...
Man buvo darytas ex cp komplikacijos buvo didziausios, vaikas mire, as buvau pusiau kape.Siaubas prisiminus,bet istorija mano retai pasitaikanti.Dabar esu nescia vel praejo 2m po pirmo gimdimo, pati tikrai negalesiu gimdit nes 1k buvo nepalanki akuserine anamneze,dabar laiko mazai po pirmo gimdimo praejo o dar ir vaikas skersai guli.Zodziu geriau zino gyditojas ka darit ir numanau kad si kart bus planinis.Nebijau jo nes zinau, kad liudnos pasekmes dazniausiai buna nuo extriniu cp.,be to stiprinu imuniteta kaip imanidama.

Ne taip supratot. Turbūt nelabai aiškiai parašiau...
Mano vyro brolis liko neįgalus dėl jam gimstant patirtos traumos.

O as rinkausi naturalu gimdyma. Galiu netgi siek tiek palyginti, nes mano drauge beveik tuo pat metu pagimde cezario pjuvio pagalba.

Siaip jau nestumo metu vienu metu gydytoja prognozavo CP, issigandau. Man penkis kart baisiau uz naturalu gimdyma atrode cezaris.

Gimdziau as su epiduru. Visa diena pragulejau nuobodziaudama ant lovos, o vakare per valanda isstumiau vaika ir tiek. Siek tiek paplysau viduje, bet tas netrukde nei sedeti nei vaikscioti jau po paros. Sunki buvo tik pirmoji naktis po gimdymo, silpnumas ir tt. O veliau, absoliuciai jokiu problemu. Niekas neissitampe, jokiu traumu neturejau, nuoga ant stalo nesiraiciau, kaip cia kazkuri minejo. Na taip, su pedkelnem vaiko neisstumsi, bet as tikrai nesijauciu, kad mano orumas butu zeminamas ar pan. Ne daugiau nei siaip eiciau pas ginekologe. Prie koju stovejo gydytoja stumiant ir akusere.

Drauge po CP atsigavo labai sunkiai, dar ilgai skusdavosi, kad skauda pjuvio vieta, jai daug leciau traukesi pilvas (nezinau susije tai ar ne), kalbant sakydavo 'tau gerai kai tu naturaliai...'. Zodziu savo noru niekada nesirinkciau CP.

Merginos, na MOTERS NORAS NĖRA INDIKACIJA CEZARIO PJŪVIUI. Kaip jūs tarėtės su gydytojais ? Noriu, nes bijau? Nenoriu, kad pasikeistų seksualinis gyvenimas? Nenoriu traumuoti vaiko? Juk sudarėte sandorį : jūs mokat tam tikrą sumą, jums operacija:) O gydytojas į dokumentaciją įrašė kažkokią indikaciją, kurios nebuvo Kažin kodėl moters norą neįtraukia ministerija į tuos sąrašus ?
Dar pakartosiu kažkada užduotą klausimą : kiek iš čia diskutuojančių yra gimusios per cezarį? O natūraliai gimusios visos traumuotos ?
Papildyta:

O jei nevaikšto į salonus - nenormalios ?
Atsiprašau , čia aš ne į temą