Kiekviena is musu turime skirtingus lukescius, skirtingas vertybes ir prioritetus, del to atitinkamai ir renkames.
Kaip Natuke yra minejusi- tokiuose dalykuose negalima apsieiti be asmeniskumu, nes butent musu asmeniskas pajautimas, suvokimas, norai, o kai kam ir - patirtis lems vienoki ar kitoki apsisprendima.
Man asmeniskai PC kaip pasirinkimas, o ne neisvengiama butinybe- nepsiimtinas.
Taciau nepriimtinas ir gimdymas su vaistu (skatinamuju, nuskausminamuju) invazina, taip pat su pernelyg dideliu med personalo isikisimu.
Idomu, kiek tu "naturaliu" gimdymu, pasibaigusiu traumomis butent ir buvo sumedikalizuoti
Jei imant du idealius atvejus- CP (be komplikaciju) ir naturalu gimdyma (be mediku ir vaistu isikisimo)-
as asmeniskai nematau CP nei vieno pliuso, kuris galetu nusverti naturalu gimdyma.
Taip yra del to, kad as zinau ir vertinu, naturalaus gimdymo privalumus, man jie yra prasmingi ir reiksmingi, as noriu ju kuo maksimaliau gauti.
Visu pirma tai- galimybe leisti vykti naturaliai hormonu kaitai mano ir beateinancio kudikio organizme. As tikiu, kad tai mums abiems butu geriausias startas. Tai svarbu tarpasmeninio rysio uzmezgimui, pogimdyvines depresijos prevencijai ir pan. Nesakau, kad tai- vienintelis imanomas budas aptureti ta gera starta, as sakau, kad tai- maksimaliai geriausias, pagal mano surinkta info ir savo pacios natura.
As taip pat noriu tureti galimybe suvokti ir pajausti saremiu skausmo prasme, noriu pajausti, kad esu igali isiklausyti i savo kuna taip, kad galeciau padeti savo kudikiui ir sau. Noriu kiek imanoma pati valdyti situacija, tikiu, kad esu pajegi prisiimti atsakomybe.
Noriu tureti galimybe pabandyti pati atsipalaiduoti, be vaistu pagalbos ir pati ieskoti skausmo istverimo budu, taip pat be vaistu pagalbos. Noriu, kad ir mano kudikis ateitu i si pasauli be MAN leidziamu vaistu, kurie pateks ir i JO kraujotaka.
Noriu buti blaivi per stumima, kiek imanoma geriau prisiminti tas akimirkas, nenoriu, kad nesekminga epidura, kuri mane pernelyg nujautrintu (kas gali atsitikti, nors ir retai) tam sukliudytu. Noriu velgi pati pabandyti pajausti, kokia poza mano vaikeliui yra lengviau ateiti i pasauli ir noriu, kad vaikelis ateitu i mano glebi. Noriu, kad ne zandeliu prie manes butu priglaustas, o atsigultu visu kuneliu ant mano krutines, kad galeciau ji apglebti, kad jo nestresuotu akinancios operacines sviesos, negasdintu zmoniu gausybe, liecianciu ji su svetimom, gumenimis pirsinemis aptrauktom rankom.
Noriu, kad leliukas pats guledamas ant krutines, susirastu kruti ir pazistu. Taip mes vienas kitam padesime- man greiciau susitraukines, issivalys gimda, prades gamintis pienas, o jis- greiciau nusiramis, atrades "nauja gimda"- mama ir skanaus maistelio.
As nezinau, kaip man lemta- tureti pieno upes, ar ne, todel noriu, kad startas maksimaliai leistu isnaudoti visas imanomas galimybes. Todel teikiu tokia didele reiksme vaiko ir mano odos kontaktui, ankstyvam pazindymui ir pan.
Galiausiai noriu, kad as pati, o ne operaciju skaicius reguliuotu, kiek ir kada noriu tureti vaiku. Noriu buti laisva nuo tos priklausomybes- kaip sugis randas, ar ne ir panasiai.
Nesakau, kad naturalus gimdymas- tai tik vienas vienintelis isskirtinas budas artimam mamos ir vaiko rysiui, sekmingam zindymui, abieju sveikatai ir pan. Taciau tikiu, kad tai- maksimumas, ka galima padaryti, geriausias imanomas startas. Nenoriu to atsisakyti. Noriu padaryti maksimaliai, kas nuo manes priklauso.