Valgymo sutrikimai

Sveikos

Norėčiau prisijungti prie jūsų
Šiaip daugiau mažiau senokai jau suvokiu, kad mano visi tie svorio metimai ir t.t. jau virto valgymo sutrikimu ir kad reiktų kitaip spręsti savo problemas, ne vien koncentruotis į svorį.
Vienai sunku su tuo dorotis, norisi rasti bendraminčių. Įdomu, ar yra tokių, kurios sugebėjo visiškai pasveikti ir kaip tai pasiekė. Jei yra tokių, būtų smagu, kad pasidalintų savo sėkmės istorijomis ar pan.

rudens lape, gal galėtum papasakoti, kaip vyko tavo gydymas VSC?
Papildyta:


Gal galėtum paaiškinti ir plačiau papasakoti, ką turi omeny? Ieškau už ko užsikabinti

Gerai pasakyta dėl psichoterapeuto ir auros. Tarkim ta pati Baks man netiko, mes nesuėjom, atrodo šnekam viena tema, viena kalba, bet suprantam visiškai skirtingai tuos pačius žodžius. Man iš centro patiko labai psichoterapeutė Ilona, ji tiesiai šviesiai, paspiria subinėn kai reikia, velniu duoda ir gerą žodį žino kada pasakyti. Tik tikriausiai jau ji ten nebedirba, nes aš vs buvau pries septynerius metus.

Gan taiklūs žodžiai dėl drabužių. Tik man tarpusavio santykiai su jais jau pasikeitę. Mažesni kai kurie stovėjo pas mane daug metų, bet palaipsnui baigia išeiti, nes tai perdarau kokiam teminiam vakarui, tai draugei prireikia kokio. Tiesa, keletas sugrižo atgalios į spinta, daugiausiai viršutinė dalis, nes neproporcinga esu, viršus smulkesnis už apačią. O gerokai didesni beveik visi iškeliavo lauk, nes priminė gėdingus laikus. Liko tik vienerios kelnės ir suknia (nėštukei tiks ). Gerai, kad turiu neaiškius džinsus, kuriuos galiu nešioti svorui svyruojant septyniais kilais:D (viskas sėda subiniaus ir kojų).Pati net save pagyriau dabar už tai, kad išmokau nepirkti mažesnių drabužių, kaip sakoma į ateitį. Geriau sėdėsiu senais, jei tik pradedu mastyti apie mažesnį.

Kaip savaitgalis pupos uogos?

Papildyta:
espresso, linkiu nuo suvokimo eiti prie efektyvių veiksmų!

Va, su veiksmais, dargi efektyviais jau sudėtingiau

Dėl rūbų - tai aš tris metus NIEKO neperku, nes tipo vis lieknėju - ir vis galvoju, tai čia trys mėn. praeis, reikės naujų, ai ne, palauksiu, neapsimoka dabar pirkti, o į didelių dydžių rūbus nenoriu net pažiūrėti Turiu kelis, dalis jau nusidėvėjo, tai teko išmesti
Dar turiu dalį mažų dydžių, tie tai jaučiu jau morališkai paseno

Sveika Espresso prisijungus

Tikrai yra tokiu, kurios pasveiko ir gyvena saunu gyvenima su sveiku poziuriu i save ir i savo kuna! Kiekvienai reikia skirtingo laiko pasveikti, priklauso nuo ligos ir kurioje stadijoje. Taip pat labai svarbu, kiek pats zmogus ides noro, darbo su savimi, su medziaga, kuria duoda, nes 80% sekmes priklauso nuo paties zmogaus. Ir tik 20% nuo VSC, programos, gydytoju. Pamenu, kaip as seseles paklausiau, na kaip, ar daug merginu pasveiksta? Ji man atsake, kad viskas priklauso nuo to, kiek jos pasiryzusios ideti pastangu ir darbo sveikimui. Keletas sekmes istoriju stai cia: VS patirtys

Del pacio gydymo galiu tik bendrai pasakyti (placiai skleisti medziagos ir metodu negalime), kad yra psichoterapijos (individuali, grupine), dailes terapija, kuno vaizdo (moko priimti save tokia, kokia esi), filmu terapija, dietologo konsultacijos ir dar lyg kazkas, nepamenu. Tai puikus budas, nes istato tave i pirmines vezias, parodo, kaip reiktu maitintis ir nuo ko pradet sveikt. Be proto sunku pradzioje, bet tikrai verta. Beje, ta knyga, kur sakiau apie kuno vaizda, is centro.



As siais metais gulejau, tai Ilonos jau nebuvo. Bet tikrai reikia pabandyt, nes neisbandzius nezinosi, ar gali tam zmogui pilnai atsiskleist..

Si diena buvo NUOSTABI. Noriu sau paploti uz tai, kad nuvaziavus apsipirkt rubu pirma karta nepirkau mazesniu dydziu Buvo tokios mintys kabinoj "imu, palieknesiu kiek ir tiks", nes medziaga buvo tokia svelni, tiesiog prilipo prie kuno, bet tada sudrausminau save ir pasakiau sau, kad imu tik tuos rubus, kurie is tikruju puikiai tinka dabar cia kabinoj, ne miglotoj ateity.

Kaip Jusu savaitgalis merginos?

1. Bet koks principas to vaizdo?
2. Man tai stresas išvis eit į parduotuves Jei "normalios" parduotuvės, tai gali išgirsti, kad jūsų dydžių neturime, tad nebent ir pirkti mažesnius, "ant išaugimo"


Beje, toks klausimas - ar yra taip, kad "pirmas žingsnis link sveikimo" - tai atseit turi nebemesti svorio ir susitaikyti su tiek kilogramų, kiek turi?

1. Toje knygoje mokomoji medziaga, ivairus pratimai, kaip priimti savo kuna toks, koks jis yra.

2. Na ziurint, koks tavo svoris. Jei per mazas, tai vargu, ar pavyks mest. Bet jei per didelis, galiu nuramint, svoris po truputi is leto, SVEIKAI krenta, duodama subalansuota mityba, kad svoris susinormalizuotu. T.y. kristu iki tokio, koks tavo kunas pagal amziu, paveldejima, judruma ir turetu but. As kai atsiguliau irgi bijojau valgyt pagal plana, nes rodes niekad nenumesiu. Bet tikrai specialistai zino, ka daro, ir viskas einasi gerai. Bet tai nera svorio metimo centras. As isivaizdavau, kad per keleta menesiu palengvesiu bent 5kg. Bet toli grazu nera taip lengva. Visvien daug streso, nes nera kad taip sprakt ir viskas aisku. Keiciasi mastymas, organizmas turi prisitaikyt. Bet siaip geriau letas kritimas nei jo-jo efektas kad ir 3 kg pirmyn atgal.

Merginos, as bijau Jus prigasdint, nes tuoj pagalvosit kaip ten baisu. Tiesiog keistis ir sveikti yra sunku.


Beje, pirmas zingsnis sakyciau yra kreiptis pagalbos ir pripazinti, kad tai yra liga. Tada laikytis nurodytu rekomendaciju ir lankyti grupes

1. Nemanau, kad prigąsdinsi Būtent suprantu, kad keistis sunku Ypač kai galvoj įsitvirtinę seni įpročiai.

2. Na, ne visi tą galimybę turi - lankyti VSC, psichoterapijas ir pan.

Na tikrai taip, nes reikia 2k i savaite ateit. Arba kitos ima atostogas, gulasi keletui savaiciu kiek gali (arba ilgiau, israsomas biuletenis) ir po to tesia individualia psichoterapija.

Anksčiau vsc būdavo šeštadieninės paramos grupės, kur mergaitės susibėgdavo paplepėti, pasiguosti, pasigirti. Įdomu, ar vis dar jos būna?

Sveikinu su čia ir dabar drabužių pirkimu!

Labiausiai garderobo naujinime mane smaugia tai, kad nueini į parduotuvę, o ten vis kiti dydžiai tau tinka. kažkoks košmaras. paprašai ir kartais taip pasižiūri, kad gailiesi liežuvį paleidus, pasijauti nenormali, nes tokių drabužių tipo nebūna. nu ačiū .

Savaitgalis įpusėjo ir kolkas jis ramus. Pusę dienos namus tvarkiau. Paskui užsimaniau žuvies, bet buvo pirkti tik po pora kilų mažiausios (man vienai kaip ir per daug ), tai iš šaldiklio stirnienos išsitraukiau ir vakaras saugiai praėjo:).

Esu girdejus, kad vyksta palaikomosios grupes, tik nezinau kada. Reiks pasidometi o koks beje tavo dydis? Mano yra 44-46 europinis. Siandien kaip tik kai buvau Panoramoj, tai daugumoj parduotuviu pasijutau didele. Nu bet kodel as turiu jaustis blogai del to, kad siauras asortimentas. Aciu Dievui, kad yra dar normaliu parduotuviu, kur galima issirinkt kazka.

Anksčiau apie grupių susirinkimus pranešdavo vsc puslapyje, bet kai įvyko jame pertvarkymai, tai nieko neberadau. Senoji man versija labiau patiko. Pati nesu buvusi toje grupėje, bet dabar jaučiu, kad visai reiktų.

Tarp dydžių pasimetus esu. Viršus 38-40, bet su apatine kūno dalimi tai x failai dydžių srityje 40-44. Sunku rasti tinkantį ir patinkantį apdarą, kai jie pasiūti lentom iš visų pusių su trumpom kojom ir rankom:D . O ką daryti neproporcingoms? Užtad perkuosi drabužius minimum kas pora metų.

Dabar kai pasakei prisiminiau kaip sake apie palaikomasias grupes , kas jas veda sestadieniais savanoriai, kurie pasveiko. Butu ir man gal kada idomu sudalyvaut. Pasidomesiu kada ten kas tiksliai vyksta. Na o tau suprantu, kad sunku rast, bet juk visada yra iseitis. Virsaus dydzio galima visur rast, o apatinio irgi. As pati nesioju 44 dydi. Tai kaip sakiautoli grazu ne visur, bet pasistengus imanoma