Esu emocinio valgymo vergė, bandau su juo kovoti turbūt kokius aštuonerius metus, o gal net ir visus dešimt. Tikiuosi, rasiu čia bendraminčių 
Neseniai perskaičiau G. Roth knygą "Moterys, maistas ir Dievas", kuri mane iki ašarų sukrėtė, bandau laikytis jos mitybos rekomendacijų ir reguliariai sportuoti namie, nes noriu padailinti figūrą ir gerai jaustis (šiuo metu dirbu mama, auginu beveik dvimetį vaiką, tad būna dienų kaip tyčia, kai nebežinai, kaip susitvarkyt ir su vaiku, ir su buitimi, ir su savo emocijomis). Per pastaruosius metus patyriau daug sukrėtimų, pašlijo santykiai su vyru (jau tada, kai laukiausi), prie to prisidėjo jo problemos su alkoholiu, neištikimybė, prieš kurį laiką tapau žagintojo auka (ačiū D, išsisukau pasiūlius pinigų, bet ne iš karto...), dabar vyksta teismo procesas, kuris mane psichologiškai sekina, plius tėvai bylinėjasi ir neklauso mano patarimo samdyti advokatą, todėl rezultatai nekokie, o aš turiu būt ta kempine, kuri viską sugeria... Dar labai save graužiu dėl neseno poelgio, kuriuo iš dalies norėjau (pasąmoningai) atkeršyti vyrui, iš dalies patirti tai, apie ką jau seniai svajojau. Dabar tuo nesididžiuoju, bet kas padaryta - padaryta. Žodžiu...Šių metų vasarį pradėjau reguliariai sportuot namie, prisižiūrėjau mitybą, pradėjau skaičiuoti kcal, savijauta buvo superinė, numečiau beveik tiek, kiek norėjau, iki tikslo buvo likęs vos vienas kg, bet po to prasidėjo tėvams problemos teismuose ir aš pradėjau valgyti...
Rezultatas - grįžau į pradinį tašką. Dabar susiėmiau, tikiuosi jūsų pagalba bus lengviau
