Galime ir mes papasakoti kaip mums sekėsi. Mūsų mergytę (tada buvo 1 m. 11 mėn) operavo šių metų balandžio mėn. Gydytoja (konsultacinėje poliklinikoje) paskyrė operacijos datą, artėjant tai dienai pasidarėme visus tyrimus, kurių prašė (kraują, šlapimą, nuotrauką) pasiskambinome ar niekas nesikeičia (paskambinus paprašė atvykti ne pirmadienį kaip buvo planuota, o penktadienį ryte, anksčiau), nuvykome. Konsultacinėje poliklinikoje gydytoja parašė siuntimą, davė kažkokį lapą, su juo ir visais kitais tyrimais nuėjome į priimamajį, iš ten nusiuntė į II kardiochirurgijos skyrių, nuėjus ten gavome palatą ir visas kitas procedūras pasidarėme kaip žinia atsigulus į skyrių, daug instrukcijų, parašų, vėl kraują paėmė, pasvėrė, pamatavo...Savaitgalį pagulėjome, o pirmadienį ryte operavo. Trečiadienį iki pietų mergytę grąžino į palatą. Į reanimaciją nešėme jogurto, kelis žaisliukus, kuriuos būtų galima dezinfekuoti, balioną su helio dujomis, bananų berots, ir gerai atmenu kūdikišką tyrelę (vienintelio prašė), lankėme ją ir stengėmės nepasirodyti, lankėme du kartus per dieną po ~10 min. Gydytoja budinti labai išsamiai viską pasakodavo, jei matydavo (pirmą parą), kad nuo streso "nepagauni" kas prie ko, kantriai kartodavo
, visas reanimacijos personalas labai malonus, nenešėme jokių dovanų jam (bet tik dėl to, kad tuo metu ten gulinčių vaikų mamos buvo labai dosnios saldumynais
) Gydytojai taip pat labai malonūs, gaila, kad dėl savo finansinės padėties negalėjome skirti jiems piniginės padėkos. Sesutės, kaip čia pasakius... buvo ir labai malonių, gerų, nuoširdžių, bet buvo ir tokių, kurios nelabai... bet čia gal tik auros nesutapo. Mano vaikas skyriaus maisto praktiškai nevalgė, apart džiūvėsių ir jogurto, vyras viską pirko arba kavinėje arba parduotuvėje jai. Vyro būvimas skyriuje griežtai buvo ribojamas iki devynių vakaro, reikalavo persirengti ir persiauti. Vakare net ateidavo seselės (tikrai ne visos) pažiūrėti ar tikrai jis išėjo. Kol vaikas buvo reanimacijoje galėjau būti skyriuje, bet mes nakvojome pas artimųjų, prieš lankant reanimacijoje pasiskambindavome ar kažko netrūksta, gal atvežti, viską maloniai supasakodavo.
Na mes tai kaip ir su visa eiga jau ir susipazinia esame,tik man dideli nerima kelia kaip viskas bus reanimacijoje?kaip vaikas reaguos kai nebus salia mamos?o kokia jusu mergytei yda buvo?