Širdies ydos, diagnozuotos mūsų vaikams

100% SUTINKU,istikruju ten labai padeda psichologiskai, kai reikia ilgiau paguleti su vaikucius, tik zinai kai pats pergyveni del vaiko, tai norisi kuo daugiau zinoti, o kai nezinai nei pats ko klausti tai ir atrodo, kad niekas nieko nesako. O daktaru kruvis tai tikrai ddelis, ir kartais nesuprantu, kaip jie ten taip viska atsimena!!!!

iš tikrųjų tame skyriuje mamytės (kai kurios (tos kurios nepsichuoja, neisterikuoja, yra praėję visą periodą ir negąsdina kitų mamyčių)) yra geriausios psichologės. Iš tiesų aš kiekvienai iš jų galėčiau po medalį užkabinti už pasiaukojimą ir kantrybę, gulint po kelis mėnesius, po kelis kartus ligoninėj su savo vaikučiais. Mano mažiukas gimė neišnešiotas, jau nuo gimimo buvo rastas SPD, PPD. Gydytojai teisgė, kad operuotis nereikia, į Vilnių važiuoti taip pat nereikia, tegul paauga... O čia ir buvo didžiausia klaida. Vienintelis patarimas mamoms, kuo daugiau gydytojų nuomonių, tuo geriau Jeigu žinot būdą, kaip "prasmukti" iki Vilniaus medikų, naudokitės juo, manau ten vieninteliai, kurie gali rimtai nuspręsti, ar reikia operuoti ar ne. Mes pasitikėjom provincija, taip sakant (mano pačios klaida vienareikšmiškai)... Kai jau skubia tvarka išsiuntė į Vilnių buvo sudėtinga situacija, SPD išsiplėtęs, dešinys skilvelis išplėstas, paūmėjusi plautinė hipertenzija. Buvo nusprendę nebeoperuot, nes per daug rizikinga. Vis dėl to nusprendė rizikuot. Užtaisė SPD. Bet pasirodo plautinės hipertenzijos taip ir nepaveikė. Todėl dabar turim PPD (kuris gydytojams nebereikšmingas, net ir reikalingas kaip sakė), plautinę hipertenziją, PAV 2 laipsnio nesandarumas, TV nesandarumas, vaistų krūva ir tiek...
Toms mamytėms kurios dar tik ruošiasi operacijai, galiu nuraminti, jog vaikučiai toks vaizdas viską ištveria, kur kas lengviau negu suaugę. Stebėjausi, kaip greitai mano sūnus atsigavo po operacijos. Svarbiausia yra mamos nusiteikimas. Vaikučiai viską jaučia. Todėl jeigu mama nervuojasi, vaikas irgi sunkiai perneš visą periodą. Aišku, lydėti vaiką į operacinę ar stovėti šalia jo reanimacijoj tikrai nėra lengvas dalykas, mačius, kaip ir vyrai išskysta. Bet viskas įmanoma...
Sveikatos Jūsų mažyliams
o tata11 pasiūlymas, nesivadovauti savo senais patyrimais, čia visiškai kitoks skyrius, visiškai kitokie chirurgai (na gal kardiologus būtų galima prie tradicinių gydytojų priskirt), čia visai kitaip reaguojama į riziką (mano vaikas švitintas keturis kartus, kitų mamų dar daugiau - jeigu reikia, reiškia reikia), reikia džiaugtis tuo, kad skiriama pinigėliai, o ne liūdėti dėl neįgalumo, Jūsų vaikutis nori tvirtos ir ramios mamos, ko ir linkiu Jums

siuo metu temos neseku,bet turedama laiko retkarciais paskaitau...ir tiesiog aiktelejau,kai pamaciau piktus komentarus cia. keturi metai jau kai zinau Santariskiu Gydytojus,ir zinau ka jaucia mamos.aisku visos skirtingos.bet per keturis metus nemaciau kad sitose temose pyktusi mamos kurias vienija sirduku tema.kazkaip visai negrazu...
linkiu visiems sirdukams sveikatytes,o mamos buti dar geresnems,ne tik savo maziukams,bet ir aplinkiniams

O kartais ne Jus vakar buvot santariskese? Gal su mama buvai? Jei ka tai as su suneliu buvau, dryzuotu megstuku, kuris daug trepsejo koridoriuj, o poto echoskopiju kambary daug reke:)))))

Oho! Kaip db jaučiasi vaikutis?

Aš vis paskaitau ir seku šią temą. Norėčiau turėti tiek išminties, stiprybės, išorinio ramumo, įžvalgumo, ir pan. kiek jjurgite. Net neįsivaizduoju kodėl Dievas Tau atsiuntė tiek išbandymų, bet turbūt taip reikia, reikia palaukti ateities...

Gal aš ir naivi, operacija mano vaikučio tik laukia. Bet norėtųsi skaityt tik optimistiškus pasisakymus, nuteikiančius tiek nebijoti, pasitikėti, žInoma, tiesa yra tokia kokia yra, ją reikia tokią ir priimti, bet stengiuosi nusiteikti tam periodui, ir viliuosi, kad jis sėkmingai praeis. O jūs visos manau jau daug padėjot suteikdamos informacijos ir daug padėsit, kai reiks tai išgyventi.

Tikiuosi, kad su metais musu informacija bus pasenusi, ir galesim pasidziaugti dar didesniais medicinos laimejimais, kuriu manau cia esancios mamytes labai tikisi.

Nu nieko, mes jau jungiames i sveikuoliu gretas, griebiausi pati antibijotiku, nes maciau, kad jau homeopatija cia nebepadeda, tai tik pradzia sunki buvo, o poto issikapstem...

O kada jum numatyta operacija? Kas maziukei yra?

Nu ir šaunu, kad ligos praeity

Mums data dar nenustatyta, pasitikrinti važiuosime liepos pradzioj, sakė tada ir nustatys datą, bet žinai, gal sakys, nu jei augat tai dar palaukim... O Viltei PPD 7 mm, ir mitralinio vožtuvo nesandarumas.

aaa, malonu ) na maniškis, irgi anksčiau rėkdavo, bet dabar atrado viena žaislą echoskopijų kambary jam patinkantį

Labas vakaras

Landziojau ir radau sau aktualia tema, mano maziukas sunelis jau po dideles operacijo, namie esam tik pusantros savaites, operavo 10d. gulejom Santariskese esu patenkinta daktarais ir personalu dirbanciu ten..
laikykites mamos zinau ka reiskia visa sita isgyventi kai sirdelei kaskas negerai musu stebuklams
Na maziukas pasitaises mano, valgem gan mazai nuo pat pradziu dabar vyras pasitaises visai neblogai ir zvalus ir balsa parodo

Džiaugiuosi už jus, kad viskas gerai praėjo o kokią ydą mažiukas turėjo?

Oi pas mus daug problemeliu buvo
Infantiline aortos koarktacija su lanko hipoplazija, skilveliu pertvaros defektas, priesirdziu pertvaros defektas, atviras arterinis latakas, plauciu arterijos hipertenzija,sirdies veiklos nepakankamumas C stadijos.

Laimei kad jie nusprende daryti operacija ir viska iskart pasalinti, aciu dievui kad jiems pavyko ir kad mano sunelis atlaike visa sita sudetinga operacija

Begalo busim dekingi chirurgui Taruciui ir daktarui mus priziurinciam Lankuciui

Liaba, is mergaites vardo pazinau, as pas tave i palata ateidavau, grazuoliuko Joniuko aplankyt, ir mamytei nuotaika pakelt.. oi vargai tu ten.... nu bet aciu dievui jau namuose.. kaip jum einasi? pradejo daugiau valgyt? isivaziavo? kada paleido? Smagu kad namuose, oi net apsidziaugiau kai paskaiciau:)) Klausyk, gal zinai kaip ten tam berniukui pasibaige, kur maniskis kartu zaide:)?