QUOTE(Ilaria @ 2010 11 26, 14:53)
Bet šiaip aš nelabai suprantu kaip techniškai tos hibridinės sėklos padaromos. T.y. ar jos nėra išimamos iš vaisiaus
Štai čia atitempiau iŠ ROJAUS SODŲ forumo vienos forumietės paaiškinimą. Ten šia tema taip pat vyko diskusija. Gal kas nors bus aiškiau
"Hibridas gaunamas susikryžminus skirtingoms gametoms. Gali būti tarprūšinė ir tarp gentinė hibridizacija. tačiau tai dažniausiai kryžminami tos pačiuos šeimos individai (Pomidoras (Lycopersicon) yra gentis, kuri priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai, kuriai priklauso ir bulvės ir paprikos, baklažanai, tabakas). Pomidorų gentyje yra daugybė laukinių pomidorų rūšišių tarp kurių ir vyksta hibridizacija, atrenkant ypatingas savybes. T.y. tarprūšinė hibridizacija.
O tai ką mes vadiname veisle t.y. žmogaus išvesta rūšies individų grupė, turinti jam naudingų savybių. Veislės viena nuo kitų skiriasi daugeliu požymių: vaisių forma, spalva, dydžiu, atsparumu ir t.t.
Taip pat ir susikryžminimas ne tik trap dviejų, bet ir daugiau rūšių. Tačiau jie gaunami kryžminimo būdu. Nenaudojant genų inžinerijos metodų. Hibridizacija galima gamtoje netgi ir savaiminė."
Papildyta:
Ir dar šioks toks papildymas iš vieno leidinio:
"Hibridizacija yra dviejų ar daugiau paveldimai skirtingų tėvinių formų tarpusavio kryžminimas. Taip gaunami hibridai, kuriuose sutelkta dviejų ar daugiau tėvinių formų savybės ir požymiai. Hibridizacijos sekmė priklauso nuo tėvinių porų parinkimo kryžminimui. Taigi selekcininkai vadovaujasi šiais tėvinių formų parinkimo principais: pagal 1) ekologinį - geografinį; 2) augalo produktyvumo elementus; 3) augalo vegetacijos tam tikrų fazių trukmes; 4) atsparumą ligoms skirtumus; 5) dialelinių kryžminimų duomenis.
Taigi hibridizacija arba kryžminimas gali būti giminingas ir negiminingas. Giminingas kryžminimas, kai augalai apdulkinami savo žiedadulkėmis. Paprastai tokių augalų sumažėja gyvybingumas, vislumas, atsparumas ligoms ir kt. Kaip gi paaiškinti šį reiškinį? Gamtoje nuolat vyksta mutacijos. Kryžminiu būdu apsdulkinančių organizmų recesyvinės muatcijos fenotipiškai nepasireiškia. Giminingo kryžminimo atveju recesyvinės mutacijos pereina į homozigotinę būklę, todėl išryškėja jų kenksmingas poveikis.
Tačiau gi nustatyta, kad savidulkių augalų ilgalaikis giminingas kryžminimasis nėra kenksmingas, o priešingai - naudingas, daugeliui jų savidulka yra normalus reiškinys. Tai aiškinama tuo, kad savidulkių genotipui nebūdingos kenksmingos mutacijos, nes jis būna homozigotinėje būklėje ir yra veikiamas atrankos. Be to taip atsirandančių mutacijų būna ne tik kenksmingų, bet ir naudingų, dėl kurių didėja organizmo gyvybingumas. Matyt, natūralioji atranka tokias mutacijas išsaugodavo."
Va, pomidorininkės, turėsit užsiėmimo skaityt ir išradinėt veisles