QUOTE(Pireja @ 2011 01 05, 20:21)
. Tai va, as jums galiu pasakyti, kad ar tai 1993m., ar tai 1994m., 3-yse vasara per karsti (tais metais buvo sausra) teko nuraveti 3 ha cukriniu runkeliu... Paciu elementariausiu budu ir per viena diena. Neimanoma? Tada daug ko gyvenime nematete
Ka arti braskiu lauke, kai daigai persodinami kas 4-i metai? Bulviu lauke? Kiek tu bulviu vienam zmogui (mmergytes atveju)? Kopustu, morku laukas? Negi tikrai tiek nesusikasa zmones, jei reikia? Mano tevai - dirbantys pensininkai, ir tai pasidaro. Jau as pati nesmarkiai kuo galiu padeti, nors po zeme pasikapstyti megstu.
Na...nuravėjote per dieną 3 ha runkelių, juos retindama, apkaupdama, išravėdama kiekvieną žolytę, o ne tik kauptuku kaupliuodama? Nu netikiu, nes augau kaime, ravėjau daržus bene iki 18 m. - tėvai ištisus laukus visko augino ir vasaros būdavo "parduotos". Ir ravėjimas buvo preciziškas - nė žolytės niekuomet. Ravėdavom, vos tik pirmi daigeliai rodydavos - mamai vis rodės, kad daržai labai apleisti, ji mėgdavo/tebemėgsta pasipuikuot išpuoselėtais daržais bei gėlynais.

braškių laukai kasmet sodinami, karpomi jų ūsai, braškes ravimos tupint, jas atnaujinant ir t.t. - sunkus darbas, nekalbu apie periodą kai jos renkamos pardavimui. Bulvės auginamos hektarais, masiniam pardavimui -ankstyvos, vėlyvos būdavo- sodindavom rankom, būdavo, pjaustydavom per pusę ir t.t. - būdavo, kasdavom rankom - sunku pragariškai, kai reikia tas šviežias bulves kast trečią val nakties, plaut rinkt, rūšiuot, vežt i didmiesčio turgų parduot, grįžus vėl kast...Puikiai žinau tą visą kaimo vargo virtuvę - užtat sakau, netikiu, kad tuos hektarus dabar pensininkai susikasa rankom, išdirba, pasodina, išravi, nukasa - be technikos nu niekaip, bent suart, išakėt žemę reikia...Tėvai ir dabar taip tebegyvena, bet bent epocha pilnai mechanizuota, nebe tas metas kai reikėjo po tarybų žlugimo persiorientuot ant nieko...
Iš to laiko beliko tik meilė gėlėms ir viskam kas su jom susiję ...dabar rankom nebent tik mišką šimtmečiui sodinčiau.